Biudžeto kontrolės komitetas

 

2013/2277(INI)

6.2.2014

NUOMONĖ

Biudžeto kontrolės komiteto

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl trejeto (ECB, Komisija ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos programoje dalyvaujančiose šalyse tyrimo ataskaitos

( 2013/2277(INI) )

Nuomonės referentas: Michael Theurer

 

PA_NonLeg

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad finansų krizės pradžioje 16 iš 17-os euro zonai priklausančių valstybių narių pažeidė Mastrichto kriterijus; primena, jog svarbu, kad valstybės narės laikytųsi Europos teisės aktų; mano, jog norint įgyvendinti Lisabonos strategijoje ir strategijoje „Europa 2020“ numatytą užimtumo ir augimo euro zonoje politiką reikia sustiprinti biudžeto kontrolės mechanizmus; pažymi, kad Sąjunga iš anksto veiksmingai neperspėjo ir vėliau nesiėmė veiksmų dėl krizės paveiktų šalių sukaupto perviršinio deficito, ji taip pat neturėjo tokių veiksnių priežiūrai naudotinų tinkamų stebėsenos mechanizmų;

2.  pripažįsta, kad Europos mokesčių mokėtojai buvo labai solidarūs su krizės apimtomis šalimis ir kad krizės apimtos šalys dėjo daug pastangų siekdamos įveikti struktūrines problemas;

3.  pabrėžia, kad įsipareigojimai vykdyti struktūrines reformas yra būtina sąlyga finansinei paramai euro zonoje gauti;

4.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog trejetas yra tik techninis organas, jo vedamų derybų ir Euro grupės sprendimų demokratinis teisėtumas nėra tvirtai pagrįstas ir jam turėtų būti suteiktas tvirtesnis pagrindas;

5.  mano, kad siekiant toliau gerinti teisines ir institucines nuostatas ir taip sukurti veiksmingesnę biudžeto kontrolės sistemą reikėtų taip pat vertinti trejeto taikomas makroekonominio koregavimo programas;

6.  tikisi, kad nacionaliniai audito rūmai visapusiškai prisiims savo teisinę atsakomybę už finansinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo tvirtinimą ir priežiūros bei kontrolės sistemų veiksmingumo užtikrinimą; taigi ragina aukščiausiąsias audito institucijas gerinti savo bendradarbiavimą, ypač keistis geriausia praktika;

7.  ragina valstybes nares didinti vyriausybinių organizacijų ir centrinių bankų kompetenciją ir taip mažinti riziką, kad teks mokėti išorės ekspertams ;

8.  pabrėžia, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) – Liuksemburge įsikūrusi tarptautinė organizacija, veikianti kaip nuolatinis finansinės paramos finansinių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms šaltinis (šio mechanizmo didžiausias skolinimo pajėgumas yra 500 mlrd. EUR), turėtų būti tiesiogiai atskaitingas Parlamentui; tikisi, kad ESM atitinkamiems Parlamento komitetams kas šešis mėnesius patiks išsamią savo veiklos ataskaitą; atsižvelgdamas į tai, tvirtai rekomenduoja, kad ESM siektų taikyti Bendrijos valdymo metodą, kaip numatyta ESM sutartyje; reikalauja, kad ESM būtų atskaitingas Parlamentui;

9.  kritiškai vertina tai, kad ESM sutartyje trūksta tinkamų veiksmingo išorės audito užtikrinimo nuostatų; apgailestauja, kad pagal sutartį parengtų įstatų 24 straipsnyje (dėl auditorių tarybos) numatyta, kad Audito Rūmai gali skirti tik vieną narį, o pirmininkas gali siūlyti du narius;

10. yra susirūpinęs dėl pagal sutartį parengtų įstatų 24 straipsnio 6 dalies nuostatų – ten numatyta, kad pagal sutartą Parlamento informavimo procedūrą auditorių taryba Parlamentui pateikia tik metinę ataskaitą; pabrėžia, kad Parlamentas turi teisę rengti diskusijas su auditorių taryba dėl metinės ataskaitos, dalyvaujant ESM Valdytojų tarybai;

11. tikisi, kad Komisija, Taryba ir valstybės narės daugiau nedelsdamos parengs nuoseklią ir tvirtą kovos su mokestiniu sukčiavimu (įskaitant sukčiavimą PVM) ir mokesčių slėpimu politiką, įskaitant koordinuotus kovos su lengvatiniais finansiniais sandoriais ir mokesčių rojais veiksmus;

12. nurodo, kad ES struktūrinių fondų bendro finansavimo procentinis dydis kai kurioms labiausiai krizės paveiktoms ir pagal koregavimo programą finansinę paramą gavusioms valstybėms narėms padidintas iki 95 proc.; pabrėžia, kad reikia stiprinti vietos ir nacionalines administracijas, kad jos galėtų įgyvendinti ES teisės aktus ir programas ir taip sparčiau įsisavinti struktūrinių fondų lėšas;

13. apgailestauja dėl to, kad Lisabonos strategijos rezultatai nepakankami, ir primena, kad naudojant ES paramą turėtų būti siekiama didinti augimą ir užimtumą;

14. atkreipia dėmesį į prašymus įsteigti Europos valiutos fondą (EVF), kuris pakeistų trejetą ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM); mano, kad toks EVF turėtų būti kuriamas naudojant ES priemones, tačiau finansuojamas valstybių narių mokesčių mokėtojų lėšomis; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu valdyti krizę patikimai ir nepriklausomai; tačiau prioritetu laiko tolesnį TVF dalyvavimą Europos krizės valdyme.

 

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.1.2014

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marta Andreasen, Jean-Pierre Audy, Inés Ayala Sender, Tamás Deutsch, Martin Ehrenhauser, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Monica Luisa Macovei, Monika Panayotova, Petri Sarvamaa, Theodoros Skylakakis, Søren Bo Søndergaard, Michael Theurer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Thijs Berman, Barbara Weiler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)

Emer Costello, Jürgen Creutzmann, Albert Deß, Ismail Ertug, Richard Falbr, Peter Jahr, Elisabeth Jeggle, Teresa Jiménez-Becerril Barrio