Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

 

2011/0284(COD)

11.10.2012

NUOMONĖ

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės

( COM(2011)0635 – C7‑0329/2011 – 2011/0284(COD) )

Nuomonės referentė: Marianne Thyssen

 

PA_Legam

TRUMPAS PAGRINDIMAS

A.       Pasiūlymo turinys

Šiuo pasiūlymu dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės Komisija siekia panaikinti vidaus rinkos kliūtis, kurios atsiranda dėl skirtingos valstybių narių sutarčių teisės. Šia priemone į nacionalinę teisę įtraukiamos kitos sutarčių teisės nuostatos, kurias prekiautojai gali pasirinkti (angl. opt-in), jeigu vartotojas aiškiai tam pritaria. Šią neprivalomąją priemonę galima pasirinkti tik tuo atveju, jeigu sudaromos prekiautojo ir vartotojo arba prekiautojų tarpusavio, kai bent viena iš šalių yra MVĮ, tarpvalstybinės kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, skaitmeninio turinio ir susijusios paslaugų sutartys. Vis dėlto valstybės narės gali pačios išplėsti šios sistemos taikymo sritį aprėpiant vien tik vidaus sutartis ir įmonių tarpusavio sutartis, kuriose nedalyvauja MVĮ.

Komisijos nuomone, nustačius vienodas sutarčių teisės normas prekiautojams, ypač MVĮ, gali sumažėti sandorių sąnaudos. Taikant siūlomą sistemą vartotojams bus užtikrinta didesnė ir konkurencingesnė produktų pasiūla, taip pat aukštas vartotojų apsaugos ir teisinio tikrumo lygis.

 

B.        Nuomonės referentės pastabos

Dėl sutarčių teisės skirtumų atsiranda kliūčių, nors jos ir nėra pačios didžiausios. Vis dėlto reikėtų kiek galima šalinti ir šias kliūtis. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentės užduotis – sutelkti dėmesį į konkretų šio pasiūlymo poveikį ekonomikai ir kuo labiau padidinti jo papildomą naudą įmonėms ir vartotojams.

Pagrindinis klausimas yra tai, ar dėl esamos įvairovės patiriamos sąnaudos didesnės negu naujos tvarkos sąnaudos. Šiuo klausimu taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad tarpvalstybinių pirkimo–pardavimo sutarčių teisinis pagrindas vis dar nuolat kinta dėl neseniai priimtos Vartotojų teisių direktyvos, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir ginčų sprendimo internetu bei Reglamento „Roma I“ vertinimo, kuris numatytas 2013 m. Vis dėlto, nepaisant ne visiškai aiškaus poveikio vertinimo, atrodo, jog neprivaloma vienoda tvarka gali suteikti papildomos naudos vidaus rinkai. Tačiau, atsižvelgus į suinteresuotųjų organizacijų reakcijas į šį pasiūlymą, matyti, kad jos tikisi gana nedidelės naudos. Siekiant užtikrinti, kad prekiautojai iš tiesų pasirinktų priemonę, ji turi teikti didelės papildomos naudos. Konkretūs vienodos tvarkos požymiai turėtų būti šie: ji turėtų būti aiški, suteikti kuo daugiau teisinio tikrumo ir nesudaryti tokių papildomų sąnaudų, kurios galėtų būti traktuojamos kaip atgrasomosios. Be to, vartotojams turi būti užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga.

Kadangi sudėtingos derybos dėl Vartotojų teisių direktyvos atskleidė maksimalaus suderinimo (kaip pirmos ir geriausios pasirinktinos galimybės) ribas, nuomonės referentė remia sprendimą siūlyti neprivalomąją priemonę.

Nuomonės referentė džiaugiasi dėl to, kad į šį pasiūlymą buvo įtraukti sutartiniai įmonių tarpusavio santykiai. Taip pat ir profesiniuose santykiuose MVĮ gali būtin naudingos mažesnės išlaidos juridinėms paslaugoms. Be to, poveikio vertinime nurodoma, kad galima gauti didelės ekonominės naudos būtent supaprastinus MVĮ tarpusavio derybas. Taip pripažįstama dažnai silpnesnė MVĮ derybinė pozicija įmonių tarpusavio santykiuose. Taigi nuomonės referentė pritaria privalomam nuostatų dėl profesionalių veiklos vykdytojų vėluojančių mokėjimų pobūdžiui. Vis dėlto ši pirkimo–pardavimo sutarčių teisės priemonė turėtų būti labiau orientuota į MVĮ.

Pasiūlyme nereglamentuojami kai kurie esminiai sutartinių santykių elementai, dėl to verslo įmonėms vis dar gali prireikti konsultacijų dėl užsienio teisės, ir neužtikrinamas planuotas teisinis tikrumas. Ypač daug problemų sukelia tai, kad stinga nuostatų dėl nuosavybės perdavimo. Todėl vėliausiai atliekant pirmąjį vertinimą reikia nustatyti, ar 27 konstatuojamoje dalyje nurodyti klausimai, ypač nuosavybės perdavimas, turi būti reglamentuojami šiuo reglamentu.

Nors šis reglamentas iš esmės netaikomas finansinėms paslaugoms, kaip buvo reikalaujama ankstesniame Europos Parlamento patariamojo pobūdžio pranešime, tam tikrus šio klausimo aspektus reikėtų dar labiau patikslinti.

Kadangi šia priemone ypač siekiama apriboti MVĮ patiriamas tarpvalstybinės prekybos sąnaudas, Komisija, konsultuodamasi su atstovaujamojo pobūdžio organizacijomis, turi parengti Europos standartines sutartis, kurios patikslintų Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę. Tai padidintų teisinį tikrumą ir palengvintų šios teisės taikymą.

Galiausiai nuomonės referentė tikisi, kad, atsižvelgus į suinteresuotųjų organizacijų pareikštą susirūpinimą, atsakingas Teisės reikalų komitetas ir susijęs Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas itin daug dėmesio skirs dideliam terminologiniam neaiškumui, poreikiui paaiškinti, kad Reglamento „Roma I“ 6 straipsnio 2 dalis nesudaro sąlygų tam, jog pagal pirkimo–pardavimo sutarčių teisės priemonę numatytos vartotojų teisės turėtų būti pakeistos griežtesnėmis nacionalinėmis nuostatomis, neaiškiai reglamento 8 ir 9 straipsnių formuluotei ir geresnei prekiautojų ir vartotojų teisių ir prievolių pusiausvyrai, siekiant užtikrinti pakankamą sistemos patrauklumą.

PAKEITIMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pranešimą įtraukti šiuos pakeitimus:

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Teisėkūros rezoliucijos projektas

Pakeitimas

(19a) atsižvelgus į jų ypatingą pobūdį, šis reglamentas neturėtų būti taikomas finansinėms paslaugoms. Taikant šį reglamentą finansinės paslaugos, be kita ko, yra paslaugos (veikla), kurias (-ią) teikia (vykdo): Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ir 21 punktuose apibrėžta kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė; Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 212 straipsnio 1 dalies f punkte apibrėžta draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė; Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžta investicinė įmonė; Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 punkte apibrėžtas mokėjimo paslaugų teikėjas; Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 punkte apibrėžtas elektroninių pinigų išleidėjas; Direktyvos .../.../EB [pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės] 3 straipsnio e arba i punktuose apibrėžti kredito tarpininkas arba ne kredito įstaiga; Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio b arba f punktuose apibrėžti kreditorius arba kredito tarpininkas. Užsienio valiutos keitimo paslaugos taip pat turėtų būti laikomos finansinėmis paslaugomis;

Pagrindimas

Nuomonės referentė mano, kad jau preambulėje turėtų būti aiškiai nurodoma, jog finansinės paslaugos neįtraukiamos į šio reglamento taikymo sritį, ir kad turėtų būti pridėtas šios kategorijos negalutinis apibrėžimas.

 

 

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) sutarties laisvė turėtų būti pagrindinis principas, kuriuo grindžiama bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Šalių autonomija turėtų būti ribojama tik tada ir tiek, kiek tai būtina, visų pirma vartotojų teisių apsaugos sumetimais. Esant tokiai būtinybei turėtų būti aiškiai nurodytos atitinkamos imperatyviosios normos;

(30) sutarties laisvė turėtų būti pagrindinis principas, kuriuo grindžiama bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Šalių autonomija turėtų būti ribojama tik tada ir tiek, kiek tai būtina, visų pirma vartotojų teisių apsaugos ir MVĮ apsaugos sumetimais. Esant tokiai būtinybei turėtų būti aiškiai nurodytos atitinkamos imperatyviosios normos;

Pagrindimas

Nors sutarties laisvė iš tiesų yra labai svarbi, reikia taip pat aiškiai pripažinti realiai silpnesnę MVĮ derybinę poziciją tam tikruose įmonių tarpusavio santykiuose ir, prireikus, padėtį ištaisyti.

 

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

34 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34a) siekdama užtikrinti, kad bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė būtų kuo patogesnė taikyti prekiautojams, ypač MVĮ, taip pat laikydamasi Europos Parlamento rekomendacijų, Komisija, konsultuodamasi su vartotojams ir įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis, parengs Europos standartines sutartis visomis oficialiomis ES kalbomis;

Pagrindimas

Dėl esamo pasiūlymo sudėtingumo, dėl kurio apgailestaujama, taip pat dėl teisės žinių stoka MVĮ viduje labai reikėtų parengti Europos standartines sutartis.

 

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

34 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(34b) be to, Komisija organizuos mokymus, skirtus teisės specialistams ir atstovaujamosioms profesinėms ir tarpšakinėms verslo organizacijoms. Ji taip pat turėtų teikti informaciją apie šio reglamento sąveiką su ... m. ... mėn. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva .../.../ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo1 ir ... m. ... mėn. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../... dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo2;

 

__________________

 

1 OL L ...

 

2 OL L ...

Pagrindimas

Profesinės ir tarpšakinės verslo organizacijos dažnai atlieka svarbų vaidmenį informuodamos savo narius apie taikomas ir naujas taisykles, taigi joms turėtų būti teikiami mokymai apie naująją bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės tvarką.

 

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35) po penkerių metų tikslinga peržiūrėti, kaip bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė ar kita reglamento nuostata veikia. Peržiūrint, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į poreikį išplėsti jos taikymo sritį įmonių tarpusavio sutarčių atžvilgiu, į skaitmeninio turinio rinkos bei technologijų raidą ir tolesnę Sąjungos acquis raidą;

(35) po penkerių metų tikslinga peržiūrėti, kaip bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė ar kita reglamento nuostata veikia. Peržiūrint, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į poreikį išplėsti jos taikymo sritį įmonių tarpusavio sutarčių atžvilgiu, į bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės, ypač nuosavybės perdavimo nuostatų ir deliktų ieškinių taisyklių, poreikį, į skaitmeninio turinio rinkos bei technologijų raidą ir tolesnę Sąjungos acquis raidą. Kad būtų galima sukurti lygiavertės priemones, skirtas naudoti sudėtingesnėms sutartims, pvz., su draudimo ar finansų paslaugomis susijusioms sutartims, peržiūrint derėtų taip pat apsvarstyti galimybes parengti tokias priemones vadovaujantis išsamesne bendrąja Europos sutarčių teise, įskaitant draudimo ir transporto teisės normas. Taip pat derėtų apsvarstyti galimybę parengti bendrąją Europos nemokumo teisę, įskaitant nuosavybės teisės atėmimo taisykles;

Pagrindimas

Nors siekiama parengti išsamų sutarčių teisės normų rinkinį, pasiūlyme nereglamentuojami kai kurie pagrindiniai sutartinių santykių aspektai, o dėl to kyla reali grėsmė, kad verslo įmonėms vis dar gali prireikti apmokėti teisinių konsultacijų dėl užsienio tvarkos išlaidas. Ypač daug problemų sukelia tai, kad stinga nuostatų dėl nuosavybės perdavimo. Todėl vėliausiai atliekant pirmąją peržiūrą Komisijai reikėtų nustatyti, ar 27 konstatuojamoje dalyje nurodyti klausimai, ypač nuosavybės perdavimas, turėtų būti reglamentuojami šiuo reglamentu.

 

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio h punkto ii a papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iia) valiutos pirkimą;

Pagrindimas

Nors finansinės paslaugos iš esmės neįtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, reikėtų pateikti papildomą paaiškinimą siekiant užkirsti kelią tam, kad jos netyčia nebūtų įtrauktos į taikymo sritį.

 

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio j punkto i papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) finansines paslaugas, įskaitant internetinės bankininkystės paslaugas;

i) finansines paslaugas, įskaitant internetinės bankininkystės paslaugas, mokėjimo paslaugas ir elektroninių pinigų išleidimą;

Pagrindimas

Nors finansinės paslaugos iš esmės neįtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, reikėtų pateikti papildomą paaiškinimą siekiant užkirsti kelią tam, kad jos netyčia nebūtų įtrauktos į taikymo sritį.

 

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio m punkto iv papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv) finansines paslaugas;

iv) finansines paslaugas, įskaitant mokėjimo paslaugas ir elektroninių pinigų išleidimą, taip pat bet kokį prekių ir skaitmeninio turinio ar kitokį draudimą;

Pagrindimas

Nors finansinės paslaugos iš esmės neįtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, reikėtų pateikti papildomą paaiškinimą siekiant užkirsti kelią tam, kad jos netyčia nebūtų įtrauktos į taikymo sritį.

 

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai prekių pardavėjas arba skaitmeninio turinio tiekėjas yra prekiautojas. Kai visos sutarties šalys yra prekiautojai, bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę galima taikyti tuomet, kai bent viena iš tų šalių yra mažoji arba vidutinė įmonė (MVĮ).

1. Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai prekių pardavėjas arba skaitmeninio turinio tiekėjas yra prekiautojas.

Pagrindimas

Draudimas naudoti BEPPST sutartims tarp prekiautojų, kurie nėra MVĮ, atrodo nepagrįstas. Kadangi leidžiama rinktis, ar taikyti nuostatas, siūlome draudimą panaikinti, nes BEPPST būtų naudinga ir tarpvalstybinei didelių bendrovių prekybai.

 

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

14a straipsnis

 

Priemonių rinkinys

 

Ne vėliau kaip ... [1 metai nuo šio reglamento taikymo pradžios] Komisija pateikia išsamų priemonių rinkinį, kuriuo papildoma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Į priemonių rinkinį įtraukiama bent pavyzdinė sutartis su standartinėmis sąlygomis pagal bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, taip pat aiškinamasis memorandumas, kuriame pastraipsniui aptariama bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė.

 

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Iki ... [4 metai po šio reglamento taikymo pradžios] valstybės narės pateikia Komisijai su šio reglamento taikymu susijusią informaciją, visų pirma apie tai, kaip palankiai vertinama bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė, kiek kilo ginčų dėl jos nuostatų ir kiek skiriasi vartotojų teisių apsauga pagal bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę ir nacionalinę teisę. Toje informacijoje išsamiai apžvelgiama su bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nuostatų aiškinimu susijusi nacionalinių teismų praktika.

1. Ne vėliau kaip ... [4 metai po šio reglamento taikymo pradžios] valstybės narės pateikia Komisijai su šio reglamento taikymu susijusią informaciją, visų pirma įvertindamos tai, kaip palankiai MVĮ ir ne MVĮ prekiautojai vertina bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, ar jos taikymas sumažino sandorių sąnaudas, kiek kilo ginčų dėl jos nuostatų ir kiek skiriasi vartotojų teisių apsauga pagal bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę ir nacionalinę teisę. Toje informacijoje išsamiai apžvelgiama su bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nuostatų aiškinimu susijusi nacionalinių teismų praktika.

 

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iki ... [5 metai po šio reglamento taikymo pradžios] Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamią ataskaitą, kurioje peržiūrimas šio reglamento veikimas ir, be kita ko, atsižvelgiama į poreikį išplėsti jo taikymo sritį įmonių tarpusavio sutarčių atveju, į skaitmeninio turinio rinkos bei technologijų raidą ir tolesnę Sąjungos acquis raidą.

2. Ne vėliau kaip ... [5 metai po šio reglamento taikymo pradžios] Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui išsamią ataskaitą, kurioje peržiūrimas šio reglamento veikimas ir, be kita ko, atsižvelgiama į poreikį išplėsti jo taikymo sritį įmonių tarpusavio sutarčių atveju, į poreikį į bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę įtraukti tuos sutartinių santykių aspektus, kuriems šiuo metu netaikoma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė, reglamentuojančias normas, visų nuosavybės perdavimo nuostatas ir deliktų ieškinių normas, į skaitmeninio turinio rinkos bei technologijų raidą ir tolesnę Sąjungos acquis raidą.

 

Atliekant peržiūrą, be kita ko, įvertinama, ar bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė padėjo padidinti vartotojų pasitikėjimą tarpvalstybine prekyba ir sumažinti sandorių sąnaudas. Taip pat įvertinamas poveikis pažeidžiamiems vartotojams. Be to, siekiant palaikyti aukštą vartotojų teisių apsaugos lygį pagal bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, ataskaitoje deramai atsižvelgiama į iki to laiko atliktus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių1 pakeitimus.

 

Komisija svarsto šiuos sutartinio ir nesutartinio pobūdžio klausimus, kurie neįtraukti į bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės taikymo sritį, tačiau susiję su sutartinių santykių aspektais: nuosavybės perdavimas, teisinis subjektiškumas, sutarties negaliojimas dėl neveiksnumo, neteisėtumo arba prieštaravimo gerai moralei, sutarties kalbos nustatymas, diskriminavimo draudimas, atstovavimas, skolininkų ir kreditorių daugetas, sutarties šalių pasikeitimas, įskaitant teisių perleidimą, įskaitymą ir susijungimą, nuosavybės teisė, įskaitant nuosavybės perdavimą, intelektinės nuosavybės teisė ir deliktų teisė, galimybė kartu pareikšti iš sutartinės ir nesutartinės atsakomybės kylančius reikalavimus, kurie neįtraukti į bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės taikymo sritį.

 

––––––––––––––––––

 

1 OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

Pagrindimas

Nors siekiama parengti išsamų sutarčių teisės normų rinkinį, pasiūlyme nereglamentuojami kai kurie pagrindiniai sutartinių santykių aspektai, o dėl to kyla reali grėsmė, kad verslo įmonėms vis dar gali prireikti apmokėti teisinių konsultacijų dėl užsienio tvarkos išlaidas. Ypač daug problemų sukelia tai, kad stinga nuostatų dėl nuosavybės perdavimo. Todėl vėliausiai atliekant pirmąją peržiūrą Komisijai reikėtų nustatyti, ar 27 konstatuojamoje dalyje nurodyti klausimai, ypač nuosavybės perdavimas, turėtų būti reglamentuojami šiuo reglamentu.

 

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Į bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės taikymo sritį patenkantys, tačiau ja aiškiai nereglamentuojami klausimai reglamentuojami vadovaujantis jos tikslais bei pamatiniais principais ir visomis nuostatomis, nenukreipiant į nacionalinę teisę, kuri būtų taikoma nesant susitarimo taikyti bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, arba į kitą teisę.

2. Į bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės taikymo sritį patenkantys, tačiau ja aiškiai nereglamentuojami klausimai kiek įmanoma reglamentuojami vadovaujantis jos tikslais bei pamatiniais principais ir visomis nuostatomis.

 

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

1 priedo 20 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) bendrą kainą ir papildomus mokesčius bei išlaidas pagal 14 straipsnio 1 dalį;

b) bendrą kainą ir papildomus mokesčius bei išlaidas pagal 14 straipsnio 1 ir 2  dalis;

Pagrindimas

Jei sutartis pasirašyta prekiautojo patalpose, neaišku, kodėl vartotojas negali gauti visos informacijos apie kainą pagal 14 straipsnį.

 

 

PROCEDŪRA

Pavadinimas

Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė

Nuorodos

COM(2011)0635 – C7-0329/2011 – 2011/0284(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

25.10.2011

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

25.10.2011

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Marianne Thyssen

14.11.2011

Svarstymas komitete

25.6.2012

19.9.2012

 

 

Priėmimo data

9.10.2012

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Elena Băsescu, Jean-Paul Besset, Sharon Bowles, Udo Bullmann, Nikolaos Chountis, George Sabin Cutaş, Leonardo Domenici, Diogo Feio, Markus Ferber, Elisa Ferreira, Ildikó Gáll-Pelcz, Jean-Paul Gauzès, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Gunnar Hökmark, Wolf Klinz, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Philippe Lamberts, Arlene McCarthy, Sławomir Witold Nitras, Ivari Padar, Alfredo Pallone, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Olle Schmidt, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Ivo Strejček, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Corien Wortmann-Kool, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)

Sari Essayah, Ashley Fox, Robert Goebbels, Olle Ludvigsson