Teisės reikalų komitetas

Pirmininkas

 

25.4.2016

Vicky’ei Ford

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:  nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013) 0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD) ) teisinio pagrindo

Gerb. pirmininke,

2016 m. vasario 29 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal 39 straipsnio 2 dalį prašydama apsvarstyti pirmiau minėto pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2016 m. balandžio 21 d. posėdyje.

I. Bendrosios aplinkybės

 

2016 m. vasario 29 d. laišku Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas kreipėsi į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį prašydamas pateikti nuomonę dėl minėto pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumo.

 

Komisijos pasiūlymas grindžiamas SESV 33 straipsniu, kuris susijęs su muitinių bendradarbiavimu ir kuriuo Sąjungai suteikiama kompetencija veikti šiuo klausimu remiantis įprasta teisėkūros procedūra.

 

Pasiūlymo pranešėjas IMCO komitete pažymėjo, kad SESV 114 straipsnis, kuris yra susijęs su teisės aktų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, derinimu, geriau atspindėtų pasiūlymo tikslus ir kad pasiūlymas turėtų būti suderintas su Sąjungos muitinės kodeksu[1], kuris taip pat grindžiamas SESV 114 straipsniu.

 

 

II. Pasiūlymas

 

Nors muitinės teisės aktai yra suderinti ir priklauso ES kompetencijai, galimybė nustatyti teisėkūros priemones dėl sankcijų ir muitų teisės pažeidimų, kaip ir anksčiau, priskiriama valstybių narių veiklos sričiai.

 

Pagal programą „Muitinė 2013“ Komisija atliko 24 valstybių narių nacionalinių sistemų įvertinimą dėl muitų teisės pažeidimų ir sankcijų.[2] Komisija nustatė nemažai tvarkų skirtumų ir pažymėjo, kad tie skirtumai turi neigiamą poveikį. Padariniai gali būti juntami ne tik tarptautiniu lygmeniu, bet ir Europos erdvėje, nes dėl muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo skirtumų sunku veiksmingai valdyti muitų sąjungą. Be to, skirtingos taisyklės taip pat paveiktų ekonominės veiklos vykdytojus ir vienodas sąlygas, kurios yra esminė vidaus rinkos dalis. Pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 1.1. punkte ir 3 konstatuojamojoje dalyje Komisija šiuos skirtumus nurodo kaip šio teisės akto poreikio pagrindimą.

 

Remiantis aiškinamuoju memorandumu, pasiūlyme pateiktame poveikio įvertinime (2.2. punktas) Komisija pažymėjo, kad „<...> Kita svari priežastis stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą yra tam tikros Sąjungos muitų teisės aktuose nustatytos lengvatos bei supaprastinimai ir [įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų] galimybės jomis pasinaudoti.“

 

Pasiūlyme bendrai išvardijami veiksmai ir neveikimas, kurie turėtų būti laikomi Sąjungos muitinės kodekso ir kitos muitų teisės pažeidimais, ir nustatomi atvejai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės, ir tyčiniai arba dėl aplaidumo padaryti pažeidimai (pasiūlymo 1–5 straipsniai). 6 straipsnyje pateikiama išsamesnių nuostatų dėl kurstymo, padėjimo, bendrininkavimo ir kėsinimosi padaryti veiksmus, kurie pirmiau nurodyti kaip pažeidimai. Pasiūlymo 7 straipsnis susijęs su muitinės įstaigos klaidomis, o 8 straipsnyje aptariama juridinių asmenų atsakomybė. 9–12 straipsniuose nustatomos materialinės sankcijų ribos ir principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi jas taikant. 13 ir 14 straipsniai yra procesinės nuostatos dėl senaties terminų ir administracinio proceso sustabdymo. 15 straipsnyje apibrėžiama, kam turėtų priklausyti jurisdikcija. 16 straipsnyje aptariamas valstybių narių bendradarbiavimas ir valstybės narės įpareigojamos keistis informacija ir užtikrinti, kad būtų vykdomas ne bis in idem principas, t. y. garantuoti, kad prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesas nebūtų pradėtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje. 17 straipsniu valstybės narės įpareigojamos suteikti galimybę sulaikyti bet kokias priemones, naudojamas darant muitų teisės pažeidimus. Galiausiai pasiūlyme pateikiamos nuostatos dėl Direktyvos laikymosi ir perkėlimo ataskaitų ir peržiūros (18–21 straipsniai).

 

 

III. Siūlomas teisinis pagrindas

 

Siūlomas šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 33 straipsnis, kuris formuluojamas taip:

 

 

2 SKYRIUS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

 

33 straipsnis

(EB sutarties ex 135 straipsnis)

 

Sutarčių taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, imasi priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti.

 

 

Į teisinį pagrindą siūloma įtraukti toliau nurodytą SESV 114 straipsnį (išskyrimas pridėtas):

 

 

3 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS

 

114 straipsnis

(EB sutarties ex 95 straipsnis)

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. <...>

 

 

IV. Teismų praktika

 

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“[3]. Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas.

 

Iš esmės, priemonė turėtų būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Dvejopas teisinis pagrindas gali būti naudojamas tik tuo atveju, jeigu priemone vienu metu siekiama kelių tikslų arba ji sudaryta iš kelių susijusių komponentų, iš kurių nė vienas nėra antrinis ir netiesioginis kito atžvilgiu[4], su sąlyga, kad pagal kiekvieną teisinį pagrindą nustatytos procedūros nėra nesuderinamos.[5]

 

 

V. Analizė

 

SESV 33 straipsnis įtrauktas į kitų teisės aktų, priimtų muitinių bendradarbiavimo srityje, kaip antai Sąjungos muitinės kodekso ir veiksmų programos „Muitinė 2020“, teisinį pagrindą.[6] Muitinių bendradarbiavimo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kadangi ši sąvoka nurodyta SESV II antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 2 skyriuje „Muitinių bendradarbiavimas“, ji yra plačiai vartojama kalbant apie muitų sąjungą, pvz., apie muitus, sukčiavimo prevenciją ir į ES muitų teritoriją įvežamų prekių patikrinimus.[7] Todėl SESV 33 straipsnis yra teisingas teisinis pagrindas kuriant muitinės įstaigų bendradarbiavimo sistemą.

 

SESV 114 straipsnis yra vidaus rinkai sukurti skirtų derinimo priemonių teisinis pagrindas. Šiame straipsnyje numatytos derinimo priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad valstybių narių šios srities teisės aktuose yra nuokrypių, kurie gali trukdyti veikti vidaus rinkai. Šio straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos, kai tikėtina, kad gali atsirasti tokių nacionalinės teisės nuokrypių, tačiau tikimybė negali būti vien hipotetinė. Šia formule Teismas jau ne kartą pasinaudojo savo praktikoje, tačiau faktiškai nėra apibrėžęs savokos „tikimybė“. Vis dėlto Teismas niekada nėra pripažinęs SESV 114 straipsnio kaip teisės aktų teisinio pagrindo, jei nustatė, kad nacionalinės teisės nuokrypių nėra arba nėra tikėtina, kad jų atsiras.

 

Pagal Teismo praktiką, SESV 114 straipsnyje nurodytomis priemonėmis siekiama sudaryti geresnes sąlygas vidaus rinkai kurti ir jai veikti ir turi būti iš tikrųjų siekiama šio tikslo, – tikrai padedama pašalinti laisvo prekių judėjimo arba laisvės teikti paslaugas kliūtis arba konkurencijos iškraipymus.[8]

 

Komisijos pasiūlymu siekiama spręsti problemas, kylančias dėl skirtingų tvarkų, kuriomis reglamentuojami muitų teisės pažeidimai ir dėl jų skiriamos sankcijos Europos rinkoje. Kaip pažymėta pasiūlymo preambulėje ir jo aiškinamajame memorandume, tie skirtumai atsiranda trim aspektais: pirma, tarptautiniu lygmeniu: ES turi garantuoti, kad būtų laikomasi jos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; antra, muitų sąjungos sistemoje, siekiant veiksmingesnio muitų sąjungos valdymo; ir trečia, vidaus rinkos lygiu: Komisija pripažįsta, kad faktinė status quo neužtikrina vienodų sąlygų, nes ekonominės veiklos vykdytojai veikia ne pagal vienodas sąlygas ir taisykles. Todėl pasiūlymu ne tik siekiama stiprinti muitinių veikimą, bet ir pašalinti vidaus rinkos iškraipymą nustatant vienodas taisykles, kurios turi būti taikomos visose 28 valstybėse narėse.

 

Dauguma pasiūlymo nuostatų iš tikrųjų siekiama nustatyti bendrą administracinių sankcijų, taikomų padarius pažeidimus, sąrašą ir tai, kurie veiksmai ir neveikimas turėtų būti iš tikrųjų laikomi pažeidimais. Nors kai kurios nuostatos susijusios tik su bendradarbiavimo klausimais (15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis), pvz., su keitimusi informacija, dauguma nuostatų siekiama derinti nacionalines taisykles.

 

Teismas yra pripažinęs, kad gali būti dvejopas teisinis pagrindas, kai abi teisinės nuostatos yra iš esmės susijusios su teisės aktu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pagrindinį siūlomos direktyvos tikslą ir turinį, negalima vieno nuo kito atskirti tikslo užtikrinti veiksmingesnį muitų sąjungos valdymą ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikomos tos pačios taisyklės nesuteikiant pranašumų ne tokiose griežtose valstybėse narėse.

 

Šiuo pasiūlymu siekiama ne vien stiprinti valstybių narių muitinių bendradarbiavimą, bet ir aktyviai stengiamasi pašalinti skirtingų nacionalinių tvarkų nulemtą vidaus rinkos iškraipymą. Todėl prie SESV 33 straipsnio reikėtų pridėti SESV 114 straipsnį. Abi nuostatos yra glaudžiai susijusios, ne viena nėra šalutinė kitos atžvilgiu.

 

Pažymėtina, kad pagal SESV 114 straipsnyje numatytą procedūrą privaloma konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

 

 

VI. Išvada ir rekomendacija

 

SESV 33 ir 114 straipsniai yra teisingas pasiūlymo teisinis pagrindas.

 

2016 m. balandžio 21 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė, 17 narių balsavus už, 3 nariams – prieš, nė vienam – susilaikius[9], jums rekomenduoti, kad tinkamas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos teisinis pagrindas turėtų būti SESV 33 ir 114 straipsniai.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

[1] 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija), OL L 269, 2013 10 10, p. 1–101.
[2] Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.
[3] 1987 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai), C-45/86, Rink. p. 1439, 5 punktas; 2007 m. spalio 23 d. Sprendimas Komisija prieš Tarybą, C-440/05, Rink. p. I-9097. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-07585.
[4] 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-07585, 47 punktas.
[5] 1991 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą („Titano dioksidas“), C-300/89, Rink. p. I-2867, 17–25 punktai.
[6] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB, OL L 347, 2013 12 20, p. 209–220.
[7] Europos Sąjungos Taryba, Išvados dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje, Briuselis, 2012 m. gruodžio 10–11 d., skelbiama interneto adresu http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/134129.pdf.
[8] 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) Ltd ir Imperial Tobacco Ltd, C-491/01, Rink. p. I–11453, 60 punktas.
[9] Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininko pavaduotojas Jean-Marie Cavada, pirmininko pavaduotoja Mady Delvaux, pirmininko pavaduotoja Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, pirmininko pavaduotojas Axel Voss, Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, Dietmar Köster, Emil Radev, József Szájer, Cecilia Wikström ir Josef Weidenholzer (pagal Darbo tvarkos taisyklių 200 straipsnio 2 dalį).