Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

 

2013/0432(COD)

3.2.2016

***I

PRANEŠIMO PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

( COM(2013)0884 – C8‑0033/2014 – 2013/0432(COD) )

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Kaja Kallas

 

PR_COD_1amCom

 

 

Procedūrų sutartiniai ženklai

  *  Konsultavimosi procedūra  

  ***  Pritarimo procedūra

  ***I  Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas)

  ***II  Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas)

  ***III  Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas)

(Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)

 

 

 

 

Teisės akto projekto pakeitimai

 

Parlamento pakeitimai, išdėstomi dviejuose stulpeliuose

 

Išbrauktos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu kairiajame stulpelyje. Pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu abiejuose stulpeliuose. Naujas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu dešiniajame stulpelyje.

 

Kiekvieno pakeitimo antraštės pirmoje ir antroje eilutėse nurodoma atitinkama svarstomo teisės akto projekto dalis. Jei pakeitimas susijęs su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis.

 

Parlamento pakeitimai, pateikiami konsoliduoto teksto forma

 

Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu. Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu „▌“ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu, o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant.

Nežymimi tik grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriuos daro tarnybos, siekdamos parengti galutinį tekstą.

 

 

 

 

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS  5

AIŠKINAMOJI DALIS  33

 

 

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

( COM(2013)0884 – C8‑0033/2014 – 2013/0432(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai ( COM(2013)0884 ),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0033/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę ( A8‑0000/2016 ),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 114 straipsnius,

Or. en

Pagrindimas

Šios direktyvos teisinį pagrindą reikėtų papildyti 114 straipsniu dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo bei Sąjungos muitinės kodekso teisinio pagrindo dalimi.

 

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

(3) toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą ir užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti deramą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

Or. en

Pagrindimas

Dėl valstybių narių skirtingų teisinių sistemų atsiranda sankcijų už pažeidimus taikymo arba netaikymo skaidrumo trūkumas ir tokiu būdu kenkiama vidaus rinkos veikimui.

 

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta, ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti administracinės ar baudžiamosios teisės sankcijas;

(6) reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nustatyta, kad už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti administracinės teisės sankcijas. Vis dėlto taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė valstybėms narėms taikyti baudžiamosios teisės sankcijas, jei muitų teisės pažeidimas yra tyčinis ir jei dėl pažeidimo patiriami finansiniai padariniai sudaro daugiau kaip 10 000 EUR išvengto muito. Šio patikslinimo reikia siekiant užtikrinti, kad baudžiamosios teisės sankcijas būtų galima taikyti tik kovojant su neteisėta prekyba;

Or. en

Pagrindimas

Siekiant suderinti šią direktyvą su Direktyva dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, reikėtų patikslinti, kad šia direktyva suderinamos nebaudžiamosios sankcijos, tuo tarpu tyčinio pažeidimo ar pažeidimo viršijus konkrečią ribą atveju valstybės narės gali ne pagal šią direktyvą vietoj nebaudžiamųjų sankcijų taikyti baudžiamąsias sankcijas.

 

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio;

(7) pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, kurie laikomi nedideliais pažeidimais;

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė;

(8) antroji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, kurie laikomi sunkiais pažeidimais;

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

(10) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad, kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

Or. en

Pagrindimas

Sąjungos muitinės kodekso 119 straipsnyje apibrėžta, kas yra laikoma muitinės klaida.

 

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

(12) siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tuos pažeidimus darančio asmens kaltės laipsnį. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos.

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Valstybės narės gali nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

(13) proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti treji metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tos dienos, kurią nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę tiksliai apibrėžti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti tokį procesą pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

Or. en

Pagrindimas

Terminai turėtų būti suderinti su terminais, per kuriuos pranešama apie skolą muitinei, kaip apibrėžta Kodekse.

 

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a) bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje nustatytą teisinę sistemą nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl reikėtų reikalauti, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šių aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo schemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus;

Or. en

Pagrindimas

Kad būtų laikomasi integruoto požiūrio į vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų įvertinti visus elementus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti vienodą muitų teisės aktų vykdymą, ir ypač Sąjungoje vykdomos kontrolės būdų konvergenciją.

 

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės užtikrina, kad 3‒6 straipsniuose nurodyti dėl aplaidumo arba tyčia padaryti veiksmai arba aplaidumas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais.

Or. en

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už pažeidimus sankcijos būtų taikomos atsižvelgiant į kaltės laipsnį, todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, ar pažeidimas yra padarytas dėl tikros klaidos, aplaidumo ar tyčia.

 

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo deramai atsargus ir turėtų būti numatęs, kad gali susidaryti aplinkybės, kurios laikomos pažeidimu, jei veiksmai buvo atliekami atsargiai ir dėmesingai.

Or. en

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už pažeidimus sankcijos būtų taikomos atsižvelgiant į kaltės laipsnį, todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, ar pažeidimas yra padarytas dėl tikros klaidos, aplaidumo ar tyčia.

 

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingas asmuo veikė žinodamas, kad jis arba ji atlieka veiksmą arba neveikia tokiu būdu darydamas (-a) pažeidimą.

Or. en

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už pažeidimus sankcijos būtų taikomos atsižvelgiant į kaltės laipsnį, todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, ar pažeidimas yra padarytas dėl tikros klaidos, aplaidumo ar tyčia.

 

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 d dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Korektūros klaidos arba už pažeidimą atsakingo asmens padarytos klaidos nelaikomos muitų teisės pažeidimais, nebent jos yra aplaidaus ar tyčinio elgesio dalis.

Or. en

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už pažeidimus sankcijos būtų taikomos atsižvelgiant į kaltės laipsnį, todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, ar pažeidimas yra padarytas dėl tikros klaidos, aplaidumo ar tyčia.

 

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės

Nedideli muitų teisės pažeidimai

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu, nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

Valstybės narės užtikrina, kad nedideliu muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio c a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ca) ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, tinkama forma nepateikia reikiamų dokumentų ir informacijos ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į nedidelių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio c b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb) sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į nedidelių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

Išbraukta.

Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo

 

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:

 

a) ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

 

b) ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

 

c) sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

 

d) sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

 

e) ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

 

f) Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

 

g) ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

 

h) ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

 

i) prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

 

j) prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

 

k) leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

 

Or. en

Pagrindimas

Visi pažeidimai gali būti padaryti dėl aplaidumo arba tyčia, todėl šis straipsnis išbrauktas, o pažeidimų sąrašas, anksčiau pateiktas šiame straipsnyje, klasifikuotas atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą.

 

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Tyčiniai muitų teisės pažeidimai

Sunkūs muitų teisės pažeidimai

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:

Valstybės narės užtikrina, kad sunkiu muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

Or. en

Pagrindimas

Bet kokios sankcijos, taikomos už pažeidimą, turėtų būti grindžiamos kaltės laipsnio įvertinimu deramai laikantis nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši kategorija susijusi tik su pažeidimo sunkumu.

 

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio e a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio e b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

eb) Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio e c punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ec) ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio f a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa) prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio g a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ga) ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio g b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

gb) prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

Or. en

Pagrindimas

Šis pažeidimas, iš pradžių pateiktas 4 straipsnyje, perkeltas į sunkių pažeidimų kategoriją.

 

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio g c punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

gc) leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

Or. en

 

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3–6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos.

3–6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį.

Or. en

Pagrindimas

Sąjungos muitinės kodekso 119 straipsnyje apibrėžta, kas yra laikoma muitinės klaida, todėl juo turėtų būti grindžiamas šis straipsnis.

 

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Or. en

Pagrindimas

Išaiškinama, kad šioje direktyvoje nustatytos sankcijos yra nebaudžiamosios sankcijos.

 

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nebaudžiamosios sankcijos, laikantis šių ribų:

Or. en

Pagrindimas

Išaiškinama, kad šioje direktyvoje nustatytos sankcijos yra nebaudžiamosios sankcijos.

 

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 1 iki 5 proc. prekių vertės;

a) piniginė bauda iki 50 proc. išvengto muito sumos; arba

Or. en

Pagrindimas

Sankcijos lygis turėtų būti paremtas ne prekės verte, o pažeidimo finansiniais padariniais.

 

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

b) piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

Or. en

Pagrindimas

Tais atvejais, kai pažeidimas nėra susijęs su išvengto muito suma ar konkrečia preke, sankcijos lygis turėtų būti paremtas fiksuoto dydžio suma.

 

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

Išbraukta.

Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

 

Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

 

a) jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

 

b) jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22.500 EUR.

 

Or. en

Pagrindimas

Šis straipsnis išbraukiamas dėl to, kad išbraukiamas 4 straipsnis.

 

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus

Or. en

Pagrindimas

Išaiškinama, kad šioje direktyvoje nustatytos sankcijos yra nebaudžiamosios sankcijos.

 

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

Valstybės narės užtikrina, kad už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nebaudžiamosios sankcijos, laikantis šių ribų:

Or. en

Pagrindimas

Išaiškinama, kad šioje direktyvoje nustatytos sankcijos yra nebaudžiamosios sankcijos.

 

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 30 proc. prekių vertės;

a) piniginė bauda iki 100 proc. išvengto muito sumos; arba

Or. en

Pagrindimas

Sankcijos lygis turėtų būti paremtas ne prekės verte, o pažeidimo finansiniais padariniais.

 

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 45 000 EUR.

b) piniginė bauda iki 45 000 EUR.

Or. en

Pagrindimas

Tais atvejais, kai pažeidimas nėra susijęs su išvengto muito suma ar konkrečia preke, sankcijos lygis turėtų būti paremtas fiksuoto dydžio suma.

 

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11 a straipsnis

 

Galimybė nustatyti baudžiamąsias sankcijas

 

Valstybės narės gali nustatyti, kad atvejais, kai pažeidimai padaromi tyčia ir dėl jų išvengto muito suma yra didesnė nei 10 000 EUR, būtų taikomos baudžiamosios sankcijos.

Or. en

Pagrindimas

Kai pažeidimai padaromi sukčiavimo tikslais, viršijus tam tikrą ribinę sumą valstybės narės gali taikyti baudžiamąsias sankcijas.

 

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11 b straipsnis

 

Kitos nebaudžiamosios sankcijos už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus

 

Be 9 ir 11 straipsniuose išvardytų sankcijų valstybės narės gali nustatyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:

 

a) prekių konfiskavimą;

 

b) atšaukti pagal Kodekso 39 straipsnį suteiktą įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, kai padaromas sunkus pažeidimas, kaip nurodyta šios direktyvos 5 straipsnyje, arba kartotiniai pažeidimai, kaip nurodyta šios direktyvos 3–6 straipsniuose;

 

c) sustabdyti suteikto leidimo galiojimą.

Or. en

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu muitinėms suteikiama galimybė naudoti kitų rūšių sankcijas, kurių gali prireikti, kad sankcijų sistema būtų atgrasanti, atitinkanti Kodekso 39 straipsnio dėl įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso nuostatas.

 

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio pavadinimas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas

Lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Or. en

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu išaiškinamas straipsnio turinys.

 

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į švelninančias ir sunkinančias aplinkybes, dėl kurių sankcija sumažėtų arba padidėtų neviršijant 9 ir 11 straipsniuose nustatytų ribų.

 

Sunkinančios aplinkybės

 

Pagrindinė sankcijos suma gali būti padidinta, jei kompetentingos institucijos nustato, kad esama šių sunkinančių aplinkybių:

Or. en

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu išaiškinama, kad nustatant sankcijų dydį ir rūšį reikėtų atsižvelgti į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

 

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio a a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) tęsiamas ar kartojamas tas pats ar panašus pažeidimas;

Or. en

 

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;

Išbraukta.

Or. en

Pagrindimas

Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas privalo griežtai laikytis reikalavimų ir nepadaryti jokių sunkių ar kartotinių pažeidimų, todėl už padarytus pažeidimus jis turėtų prarasti savo statusą o ne šį statusą laikyti sunkinančia ar lengvinančia aplinkybe.

 

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio e punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;

e) už pažeidimą atsakingas asmuo atsisakė bendradarbiauti su kompetentinga institucija;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimu išaiškinama, kad atsisakymas bendradarbiauti yra sunkinanti aplinkybė.

 

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Lengvinančios aplinkybės

 

Pagrindinė sankcijos suma gali būti sumažinta, jei kompetentingos institucijos nustato, kad esama lengvinančių aplinkybių, pvz.:

 

a) už pažeidimą atsakingas asmuo veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;

 

b) pažeidimas atskleistas savanoriškai, su sąlyga, kad dėl pažeidimo neatliekamas joks tyrimas, apie kurį oficialiai žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo;

 

c) už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad daro dideles pastangas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą.

Or. en

Pagrindimas

Siekiant pagerinti Sąjungos teisės aktų laikymąsi, turėtų būti atsižvelgiama į lengvinančias aplinkybes, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojų įgyvendintas atitikties programas, kuriomis siekiama išvengti pažeidimų.

 

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12 a straipsnis

 

Susitarimo procedūra

 

Valstybės narės užtikrina galimybę pasinaudoti sutarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teisinių procedūrų dėl sankcijos skyrimo.

Or. en

Pagrindimas

Sutarimo procedūrų, taikomų muitų teisės pažeidimams, esama 15 ir 24 valstybių narių ir jomis turėtų būti suteikiama galimybė išspręsti baudos klausimą atvejais, kai esama ginčo rizikos ir ginčo sprendimo sąnaudos būtų didelės, visų pirmą smulkių įmonių atveju.

 

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12 b straipsnis

 

Atitiktis reikalavimams

 

Valstybės marės užtikrina, kad būtų išleistos gairės ir leidiniai, skirti aktyviai informuoti visuomenę, kaip užtikrinti atitiktį Sąjungos muitų teisės aktams ir kaip ją išlaikyti.

Or. en

Pagrindimas

Turėtų būti dedama daugiau pastangų, kad būtų padedama visuomenei išlaikyti atitiktį muitų teisės aktams, o tam reikia aktyviai informuoti ir teikti gaires dėl muitais susijusių klausimų ir teisės aktų.

 

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

1. Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo senaties terminas būtų treji metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

Or. en

Pagrindimas

Terminai turėtų būti suderinti su terminais, per kuriuos pranešama apie skolą muitinei, kaip apibrėžta Kodekse.

 

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, dienos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo už pažeidimą atsakingas asmuo imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.

 

Or. en

Pagrindimas

Turėtų būti nustatyta galimybė sustabdyti procedūras, jei atsakingas asmuo padaro veiksmą, turintį poveikio procedūrų eigai ir trukdantį proceso vykdymui. Tačiau senaties terminas turėtų vėl pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai trukdantis veiksmas baigiamas, ir ne anksčiau.

 

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą dėl 3–6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo atitinkamai 1, 2 arba 3 dalyje nurodytos dienos.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimu išaiškinama, kad net ir tuomet, kai vykdomi veiksmai, kuriais sustabdomos procedūros, teisiniai veiksmai negali vykti amžinai, todėl tai reikia įtraukti į šią dalį.

 

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir kitą informaciją apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, pvz., priežiūrą, kontrolę ir tyrimus, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, papildančio šią direktyvą.

Or. en

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu išaiškinama, kad muitų teisės aktuose yra kitų elementų nei sankcijos, pvz., kontrolė, priežiūra ir tyrimai, kurie taip pat turėtų būti geriau suderinti, kad atitiktų bendrą tikslą, užtikrinti vienodą Sąjungos muitų teisės vykdymą ir taikymą.

 

 

 

 

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

 

Europos Komisija 2013 m. gruodžio 13 d. paskelbė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos.

 

Nors muitų sąjunga laikoma vienu ir Europos Sąjungos kertinių akmenų ir bendros rinkos stuburu, vis dar nėra vienodo požiūrio į muitų teisės aktų, taip pat sankcijų, vykdymo užtikrinimą. Tai reiškia, kad taisyklės yra tokios pačios, tačiau, kai jos pažeidžiamos, taikomos sankcijos labai skiriasi.

 

Muitų sąjunga ir prekybos politika priklauso išskirtinei Europos Sąjungos kompetencijai, todėl tik ES gali sukurti bendrą požiūrį, pagal kurį užtikrinamas muitų teisės aktų įgyvendinimas. Valstybės narės įsipareigojo siekti dviejų tikslų, visų pirma: tokio efektyvaus muitinių administracijų tarpusavio sąveikos ir veikimo, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinant kontrolę, kuri duotų vienodus rezultatus ir paramą teisėtai verslo veiklai, tačiau taip pat užtikrinant reikiamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Tačiau yra pakankamai aišku, kad netaikant integruoto požiūrio į vykdymo užtikrinimą, įskaitant sankcijas, neįmanoma padaryti taip, kad valstybių narių muitinių administracijos veiktų kai viena, visų pirma atsižvelgiant į didelius valstybių narių sankcijų sistemų skirtumus, kurie parodyti Projekto grupės muitinės sankcijų klausimais 2010 m. ataskaitoje.

 

Dėl šių skirtumų trūksta administracijų tarpusavio pasitikėjimo, o muitinių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas yra itin svarbus, kad būtų gerai administruojama muitų sąjunga ir ginami ES finansiniai interesai. Be to, šie skirtumai trukdo sukurti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams Europos sąjungoje. Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad muitinių sankcijų skirtumų poveikis yra toks pats kaip kiekybinių apribojimų poveikis. Tikėtina, kad rinkos iškraipymų pavojus ir vienodų sąlygų trūkumas gali padidėti dėl naujų nuostatų, susijusių su įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusu, kai dėl sunkių ir kartotinių pažeidimų šis statusas gali būti prarandamas (Sąjungos muitinės kodekso 39 straipsnis), taigi prekybos palengvinimo priemonė gali būti susieta su ES muitų teisės aktų laikymosi istorija.

 

Jei valstybių narių sankcijų sistemų skirtumai išliktų, tai reikštų, kad bendrovė už tą patį pažeidimą vienoje šalyje įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą gali prarasti, o kitoje valstybėje narėje – ne. Šio aspekto svarba didėja atsižvelgiant į didėjančią e. prekybą, ypač vykdomą labai mažų įmonių ir privačių asmenų, kuriems reikia daugiau teisinio tikrumo dėl atitikties sistemų ir daugiau skaidrumo apie tai, kaip įvairios muitinės tvarko pažeidimų atvejus.

 

Galiausiai, sankcijų sistemų konvergencija būtina, kad ES įvykdytų savo išorės įsipareigojimą pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT).

GATT 1994 X straipsnio 3 dalies a) punkte nurodyta:

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis visus savo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įstatymus, kitus teisės aktus, sprendimus ir taisykles taiko vienodai, nešališkai ir pagrįstai.

Sąjungos muitinės kodekso reikalavimai

 

Pagal Sąjungos muitinės kodeksą reikalaujama, kad valstybės narės turėtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias muitinių sankcijų sistemas. Todėl šia direktyva turėtų būti siekiama pagerinti valstybių narių požiūrių į ES muitų teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą konvergenciją remiantis SESV 114 straipsniu dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ir 33 straipsniu dėl bendradarbiavimo muitinių darbo srityje ir derinanti su Modernizuoto muitinės kodekso įgyvendinimu bei elektroninės muitinės kūrimu.

 

 

Prekybos palengvinimas ir atitikties gerinimas

 

Šioje direktyvoje turėtų būti pripažįstama, kad daugelis ekonominės veiklos vykdytojų, susiduriančių su muitinės klausimais, yra teisėtos įmonės, kurios siekia atitikti muitų teisės aktus. Vykdant su muitais susijusią veiklą būtina ekonominės veiklos vykdytojus laikyti partneriais, o tai pateisina poreikį pažeidimų atvejais daugiausia naudoti ne baudžiamąsias, o nebaudžiamąsias sankcijas kaip efektyvią priemonę užtikrinti atitiktį.

Šiame pranešime išaiškinama direktyvos taikymo sritis, siekiant užtikrinti, kad tik pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo arba tyčia, yra pažeidimai, ir panaikinamas griežtas atsakomybės elementas, dėl kurio nebūtina nustatyti kaltės laipsnį. Aplaidaus elgesio apibrėžtis yra labai svarbi šioje direktyvoje, kurioje suderinamos nebaudžiamosios sankcijos, kadangi už aplaidumą neturėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą, net jei esama objektyvių aplinkybių, pvz., rimtų finansinių padarinių. Jei nustatoma, kad asmuo nebuvo aplaidus, nežinojo apie faktus ir negalėjo numatyti atvejo net tinkamai rūpindamasis, šis asmuo neturėtų būti baudžiamas. Be to, už klaidas neturėtų būti baudžiama, išskyrus atvejus, kai jos yra aplaidaus ar tyčinio elgesio dalis. Už tyčinius pažeidimus gali būti baudžiama taikant baudžiamąją teisę, kai viršijama tam tikra ribinė suma, kad valstybės narės galėtų imtis sankcijų už sukčiavimo veiksmus priemonių, kurios būtų pakankamai atgrasančios.

 

Siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, svarbu muitinėms palikti pakankamai veiksmų laisvės, kad jos galėtų įvertinti atitinkamas aplinkybes ir tuo remdamosi skirti tinkamiausią sankciją, kadangi įrodyta, kad tai yra efektyvi neatitikties mažinimo priemonė. Tačiau šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią užtikrinamas bendras valstybių narių sutarimas, kas yra šios lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, nuo savanorių atskleidimo pirmuoju atveju iki atsisakymo bendradarbiauti antruoju atveju. Griežtos nuostatos dėl atsakomybės prieštarauja šiam požiūriui, neskaitant to, kad prieštarauja kai kuriems pagrindiniams teisiniams principams, pvz., nekaltumo prezumpcijai, nes jų atveju, kad būtų taikoma sankcija, kaltės elemento nereikia. Griežtos nuostatos dėl atsakomybės galėtų pakenkti augimui ir teisėtai prekybai ir tikėtina, kad jos nebus efektyvios ir nepagerins atitikties.

 

Tačiau turėtų būti nustatytas pažeidimų klasifikavimas, juos skirstant į smulkius ir sunkius pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas gali prarasti statusą, jei padarytų sunkių ar kartotinių pažeidimų, ir į tai, kad Sąjungos muitinės kodekse nėra sunkaus pažeidimo apibrėžties. Europos Komisijos pirminė pažeidimų skirstymo į kategorijas logika buvo išlaikyta paliekant skirtingas kategorijas ir atsižvelgta į sąrašą pažeidimų, kuriuos valstybės narės laiko smulkiais pažeidimais, pvz., terminų nesilaikymas.

 

 

 

Proporcingumas

 

Tam, kad būtų užtikrinta, kad būtų sukurta proporcinga sankcijų sistema, baudos suma negali būti paremta prekių verte. Sankcija turėtų būti paremta išvengtų muitų suma, kadangi ji turėtų būti susieta su pažeidimo finansiniais padariniais. Dėl prekių verte paremtų sankcijų galėtų atsirasti neproporcinga sistema, kai dėl smulkaus pažeidimo, susijusio su didelės vertės preke, galėtų atsirasti katastrofiškų padarinių bendrovei. Siekiant suteikti tam tikro lankstumo atvejais, kai prekei nėra nustatytas muitinės tarifas, ar pažeidimas nėra susijęs su tam tikra preke, turėtų būti nustatyta fiksuoto dydžio suma. Nors reikia nustatyti suderintą sistemą, būtina nustatyti tam tikrą baudų sumų intervalą su didžiausiomis sumomis, kad būtų palikta laisvė muitinėms pritaikyti baudą priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Taip pat turėtų būti leidžiama taikyti kitokias nei pinigines sankcijas, pvz., įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso panaikinimą, kaip nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, ir prekių konfiskavimą.

Muitinės taip pat turėtų atsižvelgti į ginčių nagrinėjimo išlaidas, ypač mažoms įmonėms, ir suteikti galimybę taikyti sutarimo procedūrą, kuri turėtų būti nustatyta, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas visoje ES.

 

 

Turi būti aiškiai atskirtos baudžiamosios ir nebaudžiamosios sankcijos

 

Šia direktyva turėtų būti siekiama suderinti nebaudžiamąsias sankcijas, taikomas muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, kaip sistemą, labiausia tinkamą siekiant pagerinti atitiktį ir sumažinti pažeidimų skaičių. Tais atvejais, kai pažeidimai padaromi siekiant sukčiauti, valstybės narės gali taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei viršijama tam tikra ribinė suma, pagal direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva), kuria valstybėms narėms suteikiama galimybė naudoti nebaudžiamąsias sankcijas, atvejais, kai ši ribinė suma neviršijama. Šis šių dviejų direktyvų sąryšis atitinka daugelyje valstybių narių taikomą praktiką pagal kurią naudojamas nebaudžiamųjų ir baudžiamųjų sankcijų derinys, siekiant užtikrinti muitų teisės aktų laikymąsi. Tačiau PIF direktyvos savaime nepakanka, kadangi nėra Europos teisės aktų, pagal kuriuos būtų taikomos sankcijos už dėl aplaidumo padarytus pažeidimus, kurie sudaro daugumą muitų teisės aktų pažeidimų.

 

Tam tikros nuostatos, kaip, pvz., kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis kai kuriose valstybėse narėse yra baudžiamosios teisės terminai, tačiau septyniose valstybėse narėse už tokius veiksmus baudžiama ir pagal ne baudžiamąją teisę. Turi būti išaiškinama, kad tie veiksmai yra tyčiniai ir jų atveju pagal šią direktyvą gali būti taikomos nebaudžiamosios sankcijos, o už jos taikymo srities ribų – baudžiamosios sankcijos.

 

 

Būtinas žingsnio nuo ex-post atitikties link ex-ante atitikties

 

Valstybės marės turėtų užtikrinti, kad su muitine ir prekyba susiję asmenys būtų aktyviai informuojami, kaip užtikrinti atitiktį muitų teisės aktams ir kaip ją išlaikyti. Todėl valstybių narių administracinių sankcijų sistemos turėtų būti paskutinės galimybės priemonė, bausti už aplaidų elgesį, atsižvelgiant į tai, ką už pažeidimą atsakingas asmuo turėjo žinoti ir padaryti, kad būtų išvengta tokio pažeidimo. Klausimas, ar asmuo buvo aplaidus, turėtų tapti pagrindine sankcijų sistemos taikymo dalimi.

 

IRT priemonių naudojimas turėtų suteikti galimybę tikruoju laiku stebėti taisyklių laikymąsi, o tam reikia glaudaus bendradarbiavimo su veiklos vykdytojais, kad būtų užtikrinama visiška atitiktis, o valstybėms narėms – galimybę įgyvendinti elektroninių sistemų nuostatas, nustatytas Sąjungos muitinės kodekse. Be to, valstybės narės pagal Sąjungos muitinės kodekse nustatytą reikalavimą taip pat įsipareigojo dalyvauti bendroje rizikos valdymo sistemoje, kurią Europos Komisija turėtų plėtoti toliau. Tai vienas iš bendro požiūrio į vykdymo užtikrinimą kertinių akmenų ir jis papildo bendros sankcijų sistemos sukūrimą.

 

 

 

[1] OL C xx, 2016 xx xx, p. xx.