Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
2.3.2017
***I
PRANEŠIMO PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso
(COM(2016) 0466 – C8-0324/2016 – 2016/0223(COD) )
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Tanja Fajon
PR_COD_1amCom
Procedūrų sutartiniai ženklai |
* Konsultavimosi procedūra *** Pritarimo procedūra ***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas) ***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas) ***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas) (Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)
|
Teisės akto projekto pakeitimai |
Parlamento pakeitimai, išdėstomi dviejuose stulpeliuose
Išbrauktos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu kairiajame stulpelyje. Pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu abiejuose stulpeliuose. Naujas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu dešiniajame stulpelyje.
Kiekvieno pakeitimo antraštės pirmoje ir antroje eilutėse nurodoma atitinkama svarstomo teisės akto projekto dalis. Jei pakeitimas susijęs su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis.
Parlamento pakeitimai, pateikiami konsoliduoto teksto forma
Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu. Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu „▌“ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu, o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant. Nežymimi tik grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriuos daro tarnybos, siekdamos parengti galutinį tekstą.
|
TURINYS
Psl.
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 5
AIŠKINAMOJI DALIS 58
PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS 60
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso
(COM(2016) 0466 – C8-0324/2016 – 2016/0223(COD) )
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0466),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 78 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 79 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0324/2016),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( A8-0000/2017 ),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(1) turi būti atlikta 2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų31 (naujos redakcijos) esminių pakeitimų. Siekiant suderinti sprendimus dėl prieglobsčio bei tarptautinės apsaugos pobūdžio aspektus ir užtikrinti didesnę jų konvergenciją, kad būtų sumažinta paskatų judėti Europos Sąjungoje, taip pat užtikrinti, kad su tarptautinės apsaugos gavėjais būtų elgiamasi vienodai, tą direktyvą reikėtų panaikinti ir pakeisti reglamentu; | (1) turi būti atlikta 2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų31 (naujos redakcijos) esminių pakeitimų. Siekiant suderinti sprendimus dėl prieglobsčio bei tarptautinės apsaugos pobūdžio aspektus ir užtikrinti didesnę jų konvergenciją, kad tarptautinės apsaugos gavėjai būtų skatinami likti jiems apsaugą suteikusioje valstybėje narėje, taip pat užtikrinti, kad su tarptautinės apsaugos gavėjais būtų elgiamasi vienodai, tą direktyvą reikėtų panaikinti ir pakeisti reglamentu; |
__________________ | __________________ |
31 OL L 337, 2011 12 20, p. 9. | 31 OL L 337, 2011 12 20, p. 9. |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja labiau norėtų nustatyti teigiamas paskatas tarptautinės apsaugos gavėjams likti jiems apsaugą suteikusioje valstybėje narėje.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(2) bendra prieglobsčio politika, apimanti ir bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), grindžiamą visapusiškai ir visiems taikoma 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), yra neatsiejama nuo Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą žmonėms, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai siekia apsaugos Sąjungoje. Tokia politika turėtų būti grindžiama valstybių narių solidarumo ir teisingo atsakomybės, įskaitant finansinę naštą, pasidalijimo principais; | (2) bendra prieglobsčio politika, apimanti ir bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), grindžiamą visapusiškai ir visiems taikoma 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (toliau – Ženevos konvencija), yra neatsiejama nuo Europos Sąjungos tikslo laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą žmonėms, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių teisėtai siekia apsaugos Sąjungoje. Tokia politika turėtų būti grindžiama valstybių narių solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principais; |
Or. en
Pagrindimas
Siekiant tikro solidarumo reikia po įvairias valstybes nares tinkamai paskirstyti tarptautinės apsaugos prašančius asmenis. Finansinis solidarumas neturėtų būti prioritetinė solidarumo forma.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (3a) šiuo metu valstybės narės pripažįsta tik kitų valstybių narių priimtus sprendimus dėl prieglobsčio, jeigu jais atsisakoma suteikti tarptautinę apsaugą. Siekdamos užtikrinti tinkamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnio 2 dalies, kurioje raginama suteikti vienodą visoje Sąjungoje galiojantį prieglobsčio statusą, įgyvendinimą, valstybės narės turėtų pradėti tarpusavyje pripažinti kitų valstybių narių paskelbtus sprendimus dėl prieglobsčio, kuriais tarptautinės apsaugos poreikių turintiems asmenims suteikiama ta apsauga; |
Or. en
Pagrindimas
Siekiant nustatyti tikrai vienodą tarptautinės apsaugos statusą Sąjungoje, galiausiai bus reikalingas visiškas valstybių narių priimtų sprendimų dėl tarptautinės apsaugos tarpusavio pripažinimas. Pranešėja mano, kad tai turėtų būti grindžiama vienodu prieglobsčio ir papildomos apsaugos statusu, galiojančiu visoje Sąjungoje, ir bendromis procedūromis, kriterijais bei standartais, susijusiais su prieglobsčio ar papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygomis.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(4) 2016 m. balandžio 6 d. komunikate32 Komisija išdėstė BEPS tobulinimo galimybes, būtent: sukurti tvarią ir teisingą sistemą, pagal kurią būtų nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašytojus, sustiprinti sistemą EURODAC, užtikrinti didesnę ES prieglobsčio sistemos konvergenciją, užkirsti kelią antriniam judėjimui Europos Sąjungoje ir suteikti naujų įgaliojimų Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai. Tas komunikatas parengtas atsižvelgiant į 2016 m. vasario 18–19 d. išreikštus Europos Vadovų Tarybos raginimus33 užtikrinti pažangą reformuojant esamą ES sistemą, kad prieglobsčio politika būtų humaniška ir veiksminga. Jame taip pat siūloma tolesnių veiksmų, atitinkančių holistinį požiūrį į migraciją, kurį 2016 m. balandžio 12 d. pranešime savo iniciatyva nustatė Europos Parlamentas; | (4) 2016 m. balandžio 6 d. komunikate32 Komisija išdėstė BEPS tobulinimo galimybes, būtent: sukurti tvarią ir teisingą sistemą, pagal kurią būtų nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašytojus, sustiprinti sistemą EURODAC, užtikrinti didesnę ES prieglobsčio sistemos konvergenciją, užkirsti kelią antriniam judėjimui Europos Sąjungoje ir suteikti naujų įgaliojimų Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai (toliau – Agentūra). Tas komunikatas parengtas atsižvelgiant į 2016 m. vasario 18–19 d. išreikštus Europos Vadovų Tarybos raginimus33 užtikrinti pažangą reformuojant esamą ES sistemą, kad prieglobsčio politika būtų humaniška ir veiksminga. Tačiau jame nesiūloma tolesnių veiksmų, atitinkančių holistinį požiūrį į migraciją, kurį 2016 m. balandžio 12 d. pranešime savo iniciatyva nustatė Europos Parlamentas; |
__________________ | __________________ |
32 COM(2016) 197 final. | 32 COM(2016) 197 final. |
33 EUCO 2016 2 19, SN 1/16. | 33 EUCO 2016 2 19, SN 1/16. |
Or. en
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(5) kad BEPS, taip pat Dublino sistema gerai veiktų, reikėtų padaryti nemažą pažangą užtikrinant nacionalinių prieglobsčio sistemų konvergenciją, ir ypač daug dėmesio skirti skirtingiems pripažinimo rodikliams ir valstybėse narėse suteikiamo apsaugos statuso tipams. Be to, siekiant užtikrinti, kad apsauga būtų suteikiama tik tiems, kuriems jos reikia, ir tol, kol ji būtina, reikėtų sugriežtinti statuso peržiūros taisykles. Taip pat reikėtų vengti taikyti skirtingą leidimų gyventi šalyje galiojimo trukmės nustatymo tvarką, o tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamos teisės turėtų būti dar aiškiau apibrėžtos ir suvienodintos; | (5) bendra Sąjungos tarptautinės apsaugos politika turėtų būti grindžiama vienodu statusu. Siekiant pereiti prie gerai veikiančios BEPS, reikėtų padaryti nemažą pažangą užtikrinant nacionalinių prieglobsčio sistemų konvergenciją, ir ypač daug dėmesio skirti skirtingiems pripažinimo rodikliams ir valstybėse narėse suteikiamo apsaugos statuso tipams. Kartu svarbu administracinėmis užduotimis neperkrauti valstybių narių valdžios institucijų. Atitinkamai, siekiant užtikrinti, kad apsauga būtų suteikiama tik tiems, kuriems jos reikia, reikėtų sugriežtinti taisykles. Be to, turėtų būti nustatyta suderinta leidimo gyventi šalyje galiojimo trukmė, visapusiškai atsižvelgiant į dabartinę valstybių narių praktiką, o tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiamos teisės turėtų būti dar aiškiau apibrėžtos ir suvienodintos; |
Or. en
Pagrindimas
Asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, suteikiamų leidimų gyventi šalyje suderinta galiojimo trukmė turėtų atspindėti įvairią valstybėse narėse taikomą praktiką ir neturėtų būti grindžiama lenktynių dėl žemesnių standartų principu.
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(7) pagrindinis šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus kriterijus nustatydamos, kuriems asmenims iš tikrųjų reikia tarptautinės apsaugos, ir garantuoti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteikiamos tokios pat teisės; | (7) pagrindinis šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus kriterijus nustatydamos, kuriems asmenims iš tikrųjų reikia tarptautinės apsaugos, ir garantuoti, kad tiems asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, visose valstybėse narėse būtų suteikiamos tokios pat teisės; |
Or. en
Pagrindimas
Visi asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, visoje Sąjungoje turėtų turėti tokias pačias teises.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(8) dar labiau suvienodinus pripažinimo ir su pabėgėlio bei papildomos apsaugos statusų pobūdžiu susijusias taisykles, taip pat turėtų būti labiau apribotas tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų antrinis judėjimas tarp valstybių narių, galbūt kylantis dėl to, kad skiriasi nacionalinės teisinės priemonės, kurių imtasi Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvai (kuri pakeičiama šiuo reglamentu) perkelti į nacionalinę teisę; | (8) dar labiau suvienodinus pripažinimo ir su pabėgėlio bei papildomos apsaugos statusų pobūdžiu susijusias taisykles, taip pat turėtų būti labiau apribotas tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų antrinis judėjimas tarp valstybių narių; |
Or. en
Pagrindimas
Neaišku, ar galiojančios Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumai yra antrinio judėjimo priežastis.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(9) kitiems nacionaliniams humanitariniams statusams, kuriuos valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę suteikia asmenims, neturintiems teisės gauti pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą, šis reglamentas netaikomas. Jei tokie statusai suteikiami, tai turi būti daroma taip, kad nebūtų rizikos juos supainioti su tarptautinės apsaugos statusu; | (9) kitiems nacionaliniams humanitariniams statusams, kuriuos valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę suteikia asmenims, neturintiems teisės gauti pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą, šis reglamentas netaikomas; |
Or. en
Pagrindimas
Kol vis dar galioja humanitarinės apsaugos nacionaliniai statusai, labai sudėtinga suprasti, kokiu būdu išvengti rizikos, kad jie bus supainioti su pabėgėlio statusu ir papildomos apsaugos statusu.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(10) kandidatams, kuriuos nuspręsta perkelti į ES, reikėtų suteikti tarptautinę apsaugą. Taigi jiems turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos dėl tarptautinės apsaugos pobūdžio, įskaitant taisykles, skirtas atgrasyti nuo antrinio judėjimo; | (10) kandidatams, kuriuos nuspręsta perkelti į ES, reikėtų suteikti tarptautinę apsaugą. Taigi jiems turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos dėl tarptautinės apsaugos pobūdžio; |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja labiau norėtų nustatyti teigiamas paskatas tarptautinės apsaugos gavėjams likti jiems apsaugą suteikusioje valstybėje narėje.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(11) šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat sudaryti sąlygas taikyti Chartijos straipsnius, susijusius su žmogaus orumu, teise į privatų ir šeimos gyvenimą, saviraiškos ir informacijos laisve, teise į mokslą, laisve pasirinkti profesiją ir teise dirbti, laisve užsiimti verslu, teise į prieglobstį, nediskriminavimu, vaiko teisėmis, socialine apsauga bei socialine parama ir sveikatos priežiūra, taigi jis turėtų būti atitinkamai įgyvendinamas; | (11) šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat sudaryti sąlygas taikyti Chartijos straipsnius, susijusius su žmogaus orumu, teise į privatų ir šeimos gyvenimą, apsauga išsiuntimo ar ekstradicijos atveju, saviraiškos ir informacijos laisve, teise į mokslą, laisve pasirinkti profesiją ir teise dirbti, laisve užsiimti verslu, teise į prieglobstį, nediskriminavimu, vaiko teisėmis, socialine apsauga bei socialine parama ir sveikatos priežiūra, taigi jis turėtų būti atitinkamai įgyvendinamas; |
Or. en
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(13) kad būtų tinkamai remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti reglamentu nustatytus standartus, visų pirma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurių prieglobsčio sistemoms – ypač dėl jų geografinės arba demografinės padėties – tenka ypatingas ir neproporcingas krūvis, turėtų būti naudojami Prieglobsčio, migracijos ir pabėgėlių fondo ištekliai; | (13) kad būtų tinkamai remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti reglamentu nustatytus standartus, visų pirma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurių prieglobsčio sistemoms – ypač dėl jų geografinės arba demografinės padėties – tenka ypatingas ir neproporcingas krūvis, turėtų būti naudojami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ištekliai. Be to, valstybės narės visais valdymo lygmenimis turėtų visapusiškai naudotis galimybėmis, teikiamomis fondų, kurie nėra tiesiogiai susiję su prieglobsčio ir migracijos politika, tačiau gali būti naudojami tos srities veiksmams, t. y., be kita ko, integracijos veiksmams, finansuoti, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, programos „Horizontas 2020“, Europos regioninės plėtros fondo ir Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis. Turėtų būti suteikta galimybė tų fondų lėšomis tiesiogiai naudotis vietos ir regioninės valdžios institucijoms, jų kompetencijai tiesiogiai priklausantiems veiksmams finansuoti; |
Or. en
Pagrindimas
Teisingas pavadinimas yra Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas. Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos maksimizuoti savo gebėjimus naudotis lėšomis iš kitų fondų, galinčių finansuoti asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, integracijos veiksmus.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(14) Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra turėtų teikti tinkamą paramą taikant šį reglamentą, visų pirma skirti ekspertų, kad jie padėtų valstybių narių institucijoms priimti, registruoti ir nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, taip pat teikti atnaujintą informaciją apie trečiąsias šalis, įskaitant kilmės šalių informaciją, ir kitas susijusias gaires bei priemones. Taikydamos šį reglamentą, valstybių narių institucijos turėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – Agentūra) parengtus veiklos standartus, orientacines gaires ir nustatytą geriausią patirtį. Vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, valstybių narių institucijos turėtų visų pirma atsižvelgti į Agentūros ir naudojantis europiniais kilmės šalių informacijos tinklais pagal Reglamento34 8 ir 10 straipsnius Sąjungos lygmeniu teikiamą informaciją apie padėtį kilmės šalyse, ataskaitas, bendrą analizę ir gaires; | (14) Agentūra turėtų teikti tinkamą paramą taikant šį reglamentą, visų pirma skirti ekspertų, kad jie padėtų valstybių narių institucijoms priimti, registruoti ir nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, taip pat teikti atnaujintą informaciją apie trečiąsias šalis, įskaitant kilmės šalių informaciją, ir kitas susijusias gaires bei priemones. Taikydamos šį reglamentą, valstybių narių institucijos turėtų atsižvelgti į Agentūros parengtus veiklos standartus, orientacines gaires ir nustatytą geriausią patirtį. Vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, valstybių narių institucijos turėtų atsižvelgti į Agentūros ir naudojantis europiniais kilmės šalių informacijos tinklais pagal Reglamento34 8 ir 10 straipsnius Sąjungos lygmeniu teikiamą informaciją apie padėtį kilmės šalyse, ataskaitas, bendrą analizę ir gaires. Be to, vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į visą aktualią UNHCR ir vietoje veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų informaciją; |
__________________ | __________________ |
34 COM(2016) 271 final. | 34 COM(2016) 271 final. |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja sutinka, kad valstybės narės, vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, turėtų naudotis Europos prieglobsčio paramos biuro informacija, tačiau Agentūra neturėtų būti vienintelis informacijos šaltinis. UNHCR ir kiti vietoje veikiantys atitinkami subjektai taip pat teikia išsamią informaciją apie padėtį trečiosiose šalyse.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(16) apibrėžiant šeimos narių sąvoką reikėtų atsižvelgti į konkrečias skirtingas priklausomumo aplinkybes, ypač paisant vaiko interesų. Ši sąvoka taip pat turėtų atitikti esamas migracijos tendencijas, pagal kurias prašytojai į valstybių narių teritoriją dažnai atvyksta daug laiko praleidę kelyje. Todėl ši sąvoka turėtų apimti šeimas, sudarytas ne kilmės šalyje, tačiau prieš atvykstant į atitinkamos valstybės narės teritoriją; | (16) apibrėžiant šeimos narių sąvoką reikėtų atsižvelgti į šeimos įvairovę, konkrečias skirtingas priklausomumo aplinkybes, ypač paisant vaiko interesų. Ši sąvoka taip pat turėtų atitikti esamas migracijos tendencijas, pagal kurias prašytojai į valstybių narių teritoriją dažnai atvyksta daug laiko praleidę kelyje. Todėl ši sąvoka turėtų apimti ir šeimas, sudarytas ne kilmės šalyje, ir šeimas, sudarytas atvykus į atitinkamos valstybės narės teritoriją, visais atvejais išskyrus priverstines santuokas. Pagal sutuoktinio ir nesusituokusio partnerio sąvoką sutuoktiniai arba tokie partneriai neturėtų būti skirstomi pagal lytį; |
Or. en
Pagrindimas
Šeimos, sudarytos po atvykimo į valstybės narės teritoriją, turėtų būti įtrauktos į šeimos narių apibrėžtį. Tačiau priverstinės santuokos, nesvarbu, kur jos sudaromos, turėtų būti neįtraukiamos.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(22) visų pirma būtina įvesti šias bendras sąvokas: sur place atsirandantis apsaugos poreikis, žalos ir apsaugos šaltiniai, apsauga kilmės šalyje ir persekiojimas, įskaitant persekiojimo priežastis; | (22) visų pirma būtina įvesti šias bendras sąvokas: sur place atsirandantis apsaugos poreikis, žalos ir apsaugos šaltiniai ir persekiojimas, įskaitant persekiojimo priežastis; |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja nemano, kad apsaugos kilmės šalyje sąvoka yra pakankamai gerai išplėtota, aiški ar saugi, kad ją būtų galima taikyti visiškai suderintai.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(23) apsaugą gali teikti valstybė arba grupės ar organizacijos, tarp jų – tarptautinės organizacijos, kurios atitinka šioje direktyvoje nustatytas sąlygas ir valstybės teritorijoje kontroliuoja regioną ar didesnę sritį, jei jos nori ir gali užtikrinti apsaugą. Tokia apsauga turėtų būti veiksminga ir ne laikina; | (23) apsaugą gali teikti valstybė arba valstybės įgaliotos grupės ar organizacijos, tarp jų – tarptautinės organizacijos, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas ir valstybės teritorijoje kontroliuoja regioną ar didesnę sritį, jei jos nori ir gali užtikrinti apsaugą. Tokia apsauga turėtų būti veiksminga ir ne laikina; |
Or. en
Pagrindimas
Ženevos konvencijos 1D straipsnis taip pat taikomas asmenims, gaunantiems UNHCR apsaugą, kuriai įgaliojimus turi suteikti valstybė, kad asmuo galėtų būti tos valstybės teritorijoje. Be to, nevalstybiniai subjektai neturėtų būti laikomi apsaugą teikiančiais subjektais, nebent valstybė juos konkrečiai įgaliojo tai daryti, nes iš jų negalima pareikalauti atskaitomybės pagal tarptautinę teisę, jie gali teikti tik laikiną, ribotai veiksmingą apsaugą.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(24) kilmės šalyje užtikrinama veiksminga apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos prašytojui turėtų būti prieinama kilmės šalies dalyje, į kurią jis gali saugiai ir teisėtai keliauti, į kurią gali atvykti ir kurioje, kaip pagrįstai tikimasi, gali įsikurti. Vertinimas, ar tokia apsauga kilmės šalyje galima, turėtų būti neatsiejama tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo dalis ir turėtų būti atliekamas sprendžiančiajai institucijai nustačius, kad antraip būtų taikomi priskyrimo kriterijai. Prievolė įrodyti, kad apsauga kilmės šalyje galima, turėtų tekti sprendžiančiajai institucijai; | (24) kilmės šalyje užtikrinama veiksminga apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos prašytojui galėtų būti prieinama kilmės šalies dalyje, į kurią jis gali saugiai ir teisėtai keliauti, į kurią gali atvykti ir kurioje, kaip pagrįstai tikimasi, gali įsikurti. Vertinimas, ar tokia apsauga kilmės šalyje galima, galėtų būti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo dalis, jeigu valstybė ar jos subjektai nėra persekiojimą vykdantys ar didelę žalą darantys subjektai. Prievolė įrodyti, kad apsauga kilmės šalyje galima, turėtų tekti tik sprendžiančiajai institucijai, tačiau prašytojui neturėtų būti užkertama kelio pateikti įrodymų, kuriais būtų nuginčijami bet kokie sprendžiančiosios institucijos nustatyti faktai, kad apsauga kilmės šalyje yra galima; |
Or. en
Pagrindimas
Valstybėms narėms, atliekant bendrą tarptautinės apsaugos prašymo vertinimą, turėtų būti suteikta teisė naudotis apsaugos kilmės šalyje sąvoka. Tačiau valstybėms narėms neturėtų būti suteikta teisė šia alternatyva remtis tokiomis aplinkybėmis, kai valstybė arba su ja susiję subjektai vykdo persekiojimą arba daro didelę žalą.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(25) jeigu persekiojimą vykdo ar didelę žalą daro valstybė ar valstybės subjektai, turėtų būti daroma prielaida, kad prašytojas neturi galimybės naudotis veiksminga apsauga. Jeigu prašytojas yra nelydimas nepilnametis, vertinant, ar yra galimybė naudotis tokia veiksminga apsauga, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar yra tinkamų priežiūros ir globos sąlygų, kurios geriausiai atitinka nelydimo nepilnamečio interesus; | (25) jeigu persekiojimą vykdo ar didelę žalą daro valstybė ar valstybės subjektai, turėtų būti daroma prielaida, kad prašytojas neturi galimybės naudotis veiksminga apsauga, o apsaugos kilmės šalyje nuostata neturėtų būti taikoma. Jeigu prašytojas yra nelydimas nepilnametis, vertinant, ar yra galimybė naudotis tokia veiksminga apsauga, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar yra tinkamų priežiūros ir globos sąlygų, kurios geriausiai atitinka nelydimo nepilnamečio interesus; |
Or. en
Pagrindimas
Valstybėms narėms neturėtų būti suteikta teisė apsaugos kilmės šalyje alternatyva remtis tokiomis aplinkybėmis, kai valstybė arba su ja susiję subjektai vykdo persekiojimą arba daro didelę žalą.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(26) būtina, kad, vertindamos nepilnamečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus, sprendžiančiosios institucijos atsižvelgtų į specifines vaikų persekiojimo formas; | (26) būtina, kad, vertindamos nepilnamečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus, sprendžiančiosios institucijos atsižvelgtų į specifines vaikų persekiojimo formas arba į apsaugos nuo tokių persekiojimo veiksmų nebuvimą; |
Or. en
Pagrindimas
Apsaugos nuo persekiojimo nebuvimas taip pat yra vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant apsaugos, ypač nepilnamečių apsaugos, prieinamumą.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(28) taip pat būtina įvesti bendrą persekiojimo priežasties „priklausymas prie tam tikros socialinės grupės“ sąvoką. Apibrėžiant tam tikrą socialinę grupę turėtų būti deramai atsižvelgiama į aspektus, susijusius su prašytojo lytimi, įskaitant lytinę tapatybę ir seksualinę orientaciją, kurie gali būti susiję su tam tikromis teisinėmis tradicijomis ir papročiais, kurių laikantis, pvz., žalojami lyties organai, vykdoma prievartinė sterilizacija ar daromi prievartiniai abortai, kiek tai yra susiję su visiškai pagrįsta prašytojo baime būti persekiojamam; | (28) taip pat būtina įvesti bendrą persekiojimo priežasties „priklausymas prie tam tikros socialinės grupės“ sąvoką. Apibrėžiant tam tikrą socialinę grupę turėtų būti deramai atsižvelgiama į aspektus, susijusius su prašytojo lytimi, įskaitant lytinę tapatybę, lytines savybes ir seksualinę orientaciją, kurie gali būti susiję su tam tikromis teisinėmis tradicijomis ir papročiais, kurių laikantis, pvz., žalojami lyties organai, vykdoma prievartinė sterilizacija ar daromi prievartiniai abortai, kiek tai yra susiję su visiškai pagrįsta prašytojo baime būti persekiojamam; |
Or. en
Pagrindimas
Prašytojo lytinės savybės taip pat gali būti vienas iš veiksnių siekiant nustatyti, ar tas prašytojas priklauso konkrečiai socialinei grupei.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(29) pagal susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų prašytojo patikimumą vertinti tokiais metodais, kad būtų paisoma pagal Chartiją užtikrinamų asmens teisių, visų pirma teisės į pagarbą žmogaus orumui ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Visų pirma dėl homoseksualumo konkretaus prašytojo patikimumas neturėtų būti vertinamas remiantis stereotipinėmis pažiūromis į homoseksualus ir prašytojo neturėtų būti išsamiai klausinėjama apie jo lytinį gyvenimą arba atliekami su tuo susiję tyrimai; | (29) pagal susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, vertindamos tarptautinės apsaugos prašymus, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų prašytojo patikimumą vertinti tokiais metodais, kad būtų paisoma pagal Chartiją užtikrinamų asmens teisių, visų pirma teisės į pagarbą žmogaus orumui ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą. Visų pirma dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės konkretaus prašytojo patikimumas neturėtų būti vertinamas remiantis stereotipinėmis pažiūromis į seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę ir prašytojo neturėtų būti išsamiai klausinėjama apie jo lytinį gyvenimą arba atliekami su tuo susiję tyrimai. Be to, kompetentingos nacionalinės institucijos prašytojų teiginių neturėtų pripažinti nepatikimais vien dėl to, kad prašytojas, pirmą kartą išdėstydamas išsamią informaciją apie savo persekiojimą, nesirėmė savo seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ar lytinėmis savybėmis; |
Or. en
Pagrindimas
Vėlyvas atskleidimas yra vienas iš keturių rodiklių, nurodytų pastarojo meto – 2014 m. gruodžio 2 d. – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje A, B ir C prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie, tačiau jis nebuvo paminėtas Komisijos tekste ir turėtų būti įtrauktas. LGBTI prieglobsčio prašytojams baimė ir stigmatizacija dažnai lemia vėlyvą jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lytinių savybių atskleidimą. Vien dėl tokio vėlyvo atskleidimo neturėtų nukentėti jų prašymai.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (31a) papildomos apsaugos statuso pripažinimas yra deklaratyvus veiksmas; |
Or. en
Pagrindimas
Kadangi, pranešėjos nuomone, ir pabėgėlio statusas, ir papildomos apsaugos statusas turėtų suteikti tas pačias teises apsaugą suteikiančioje valstybėje narėje, reglamente turėtų būti nustatytas tų statusų lygiavertiškumas.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(34) vertinant didelę žalą, dėl kurios prašytojai gali įgyti teisę gauti papildomą apsaugą, neselektyviojo smurto sąvoka pagal susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką turėtų apimti smurtą, kurį žmonės gali patirti, kad ir kokios būtų jų asmeninės aplinkybės; | (34) vertinant didelę žalą, dėl kurios prašytojai gali įgyti teisę gauti papildomą apsaugą, neselektyviojo smurto sąvoka pagal susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką turėtų apimti smurtą, kurį žmonės gali patirti, kad ir kokios būtų jų asmeninės aplinkybės. Nustatant neselektyviojo smurto buvimą būtų galima atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., išorinę agresiją, okupaciją, užsienio dominavimą, vidinius konfliktus, sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba įvykius, smarkiai trikdančius viešąją tvarką kilmės šalyje arba jos dalyje; |
Or. en
Pagrindimas
Vertinant neselektyviojo smurto buvimą reikėtų atsižvelgti į tam tikrus veiksnius. Šis sąrašas nebaigtinis.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
36 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (36a) asmuo, kuriam apsaugos reikia dėl to, kad jis negali sugrįžti į savo kilmės šalį dėl gaivalinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos, taip pat turėtų atitikti sąlygas apsaugai pagal šį reglamentą gauti; |
Or. en
Pagrindimas
Asmenys arba jų grupės, kurie dėl staigių ar laipsniškų aplinkos pokyčių, neigiamai veikiančių jų gyvenimą arba gyvenimo sąlygas, yra priversti palikti įprastus namus ir ieško būtinos apsaugos, turėtų atitikti šio reglamento sąlygas tarptautinei apsaugai Europos Sąjungoje gauti.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(37) leidimas gyventi šalyje ir kelionės dokumentai, kurie tarptautinės apsaugos gavėjams pirmą kartą išduoti arba jų galiojimas pratęstas įsigaliojus šiam reglamentui, turėtų atitikti atitinkamai Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytas taisykles; | (37) leidimas gyventi šalyje ir kelionės dokumentai, išduoti tarptautinės apsaugos gavėjams įsigaliojus šiam reglamentui, turėtų atitikti atitinkamai Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nustatytas taisykles; |
Or. en
Pagrindimas
Nesvarbu, ar leidimas gyventi šalyje arba kelionės dokumentas išduodamas pirmą kartą, ar atnaujinamas – jis visada turėtų atitikti atitinkamų reglamentų nuostatas.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(39) kad įsitikintų, jog tarptautinės apsaugos gavėjams tokios apsaugos vis dar reikia, sprendžiančiosios institucijos turėtų peržiūrėti suteiktą statusą, kai turi būti pratęstas leidimo gyventi šalyje galiojimas: pabėgėliams – pirmą kartą, papildomos apsaugos gavėjams – pirmą ir antrą kartus, taip pat apsaugos gavėjų kilmės šalyje įvykus susijusiam reikšmingam pokyčiui, nurodomam Agentūros ir naudojantis europiniais kilmės šalių informacijos tinklais pagal Reglamento37 8 ir 10 straipsnius Sąjungos lygmeniu atliktoje padėties kilmės šalyje bendroje analizėje ir pateiktose atitinkamose gairėse; | (39) kad įsitikintų, jog tarptautinės apsaugos gavėjams apsaugos vis dar reikia, sprendžiančiosios institucijos galėtų peržiūrėti suteiktą statusą apsaugos gavėjų kilmės šalyje įvykus susijusiam reikšmingam pokyčiui, nurodomam Agentūros ir naudojantis europiniais kilmės šalių informacijos tinklais pagal Reglamento37 8 ir 10 straipsnius Sąjungos lygmeniu atliktoje padėties kilmės šalyje bendroje analizėje ir pateiktose atitinkamose gairėse; |
__________________ | __________________ |
37 COM(2016) 271 final. | 37 COM(2016) 271 final. |
Or. en
Pagrindimas
Norint sistemingai apžvelgti apsaugos poreikius, valstybių narių sprendžiančiosioms institucijoms prireiktų labai daug išteklių. Valdžios institucijos, atsakingos už sprendimus, ar reikia tarptautinės apsaugos, anaiptol nėra tos pačios valdžios institucijos, kurios išduoda leidimus gyventi šalyje. Taip pat svarbu, laikantis suvokimo, kad apsauga gali būti tik laikina, be reikalo nepakenkti integracijos perspektyvoms.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(41) praradus pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą, sprendimo, kuriuo valstybės narės sprendžiančioji institucija panaikina statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, taikymas turėtų būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui po priėmimo, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi šalyje dėl kitų priežasčių, nei tos, dėl kurių jam buvo suteikta tarptautinė apsauga, t. y. dėl priežasčių, susijusių su šeima, darbu ar mokymusi; | (41) praradus tarptautinės apsaugos gavėjo statusą, sprendimo, kuriuo valstybės narės sprendžiančioji institucija panaikina statusą, taikymas turėtų būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui po priėmimo, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi šalyje dėl kitų priežasčių, nei tos, dėl kurių jam buvo suteikta tarptautinė apsauga, t. y. dėl priežasčių, susijusių su šeima, darbu ar mokymusi; |
Or. en
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(42) tarptautinės apsaugos gavėjai turėtų gyventi jiems apsaugą suteikusioje valstybėje narėje. Apsaugos gavėjams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir leidimą gyventi šalyje, išduotus visą Šengeno acquis taikančios valstybės narės, turėtų būti leidžiama atvykti į visą Šengeno acquis taikančių valstybių narių teritoriją ir joje laisvai judėti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, laikantis Šengeno sienų kodekso38 ir Konvencijos dėl Šengeno susitarimo39 įgyvendinimo 21 straipsnio. Tarptautinės apsaugos gavėjai taip pat gali prašyti leidimo gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jiems suteikė apsaugą, laikydamiesi atitinkamų ES taisyklių, visų pirma susijusių su trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygomis40, ir nacionalinių taisyklių, tačiau tarptautinė apsauga ir susijusios teisės dėl to nėra perkeliamos; | (42) tarptautinės apsaugos gavėjai turėtų gyventi jiems apsaugą suteikusioje valstybėje narėje. Apsaugos gavėjams, turintiems galiojantį kelionės dokumentą ir leidimą gyventi šalyje, išduotus visą Šengeno acquis taikančios valstybės narės, turėtų būti leidžiama atvykti į visą Šengeno acquis taikančių valstybių narių teritoriją ir joje laisvai judėti leidžiamu viešnagės laikotarpiu, laikantis Šengeno sienų kodekso38 ir Konvencijos dėl Šengeno susitarimo39 įgyvendinimo 21 straipsnio. Tarptautinės apsaugos gavėjai taip pat gali prašyti leidimo gyventi kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jiems suteikė apsaugą, laikydamiesi atitinkamų ES taisyklių, visų pirma susijusių su trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukšto lygio įgūdžių reikalaujantį darbą sąlygomis40, ir nacionalinių taisyklių, tačiau tarptautinė apsauga ir susijusios teisės dėl to nėra perkeliamos; |
__________________ | __________________ |
38 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso. | 38 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso. |
39 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas, sudarytas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo. | 39 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas, sudarytas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo. |
40 COM(2016) 378 final. | 40 COM(2016) 378 final. |
Or. en
Pagrindimas
Konstatuojamojoje dalyje nereikia nurodyti tokių išsamių elementų apie laikotarpius, kuriuos būtų galima persvarstyti ir kurie yra straipsniuose įtvirtintų dėstymo nuostatų dalis. Konstatuojamosiose dalyse verčiau turėtų būti išdėstytas pagrindinių akto nuostatų loginis pagrindas.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(43) siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui Europos Sąjungoje, nustačius, kad tarptautinės apsaugos gavėjai yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jiems suteikė apsaugą, nors neatitinka buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, jie turėtų būti sugrąžinti į atsakingąją valstybę narę laikantis Reglamente41 nustatytos tvarkos; | (43) nustačius, kad tarptautinės apsaugos gavėjai yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jiems suteikė apsaugą, nors neatitinka buvimo ar gyvenimo joje sąlygų, jie turėtų būti sugrąžinti į atsakingąją valstybę narę laikantis Reglamente41 nustatytos tvarkos; |
__________________ | __________________ |
41 Reglamentas (ES) [XXX/XXXX – Naujasis Dublino reglamentas]. | 41 Reglamentas (ES) [XXX/XXXX – Naujasis Dublino reglamentas]. |
Or. en
Pagrindimas
Laikantis pranešėjos požiūrio į gavėjų skatinimą likti ir integruotis tarptautinę apsaugą suteikiančioje valstybėje narėje, antrinio judėjimo prevencija turėtų būti sveikintinas šalutinis tokios politikos produktas, tačiau ne varomoji jėga.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(44) siekiant atgrasyti nuo antrinio judėjimo Europos Sąjungoje, reikėtų iš dalies pakeisti Ilgalaikių gyventojų direktyvą 2003/109/EB ir nustatyti, kad 5 metų laikotarpis, kuriam pasibaigus tarptautinės apsaugos gavėjai gali gauti ilgalaikio gyventojo statusą, būtų skaičiuojamas iš naujo kaskart, kai tik būtų nustatoma, kad asmuo yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jam suteikė tarptautinę apsaugą, nors pagal susijusią Sąjungos ar nacionalinę teisę ten būti ar gyventi neturi teisės; | (44) siekiant tarptautinės apsaugos gavėjus skatinti likti jiems šią apsaugą suteikusioje valstybėje narėje, jiems išduodamų leidimų gyventi šalyje trukmė turėtų būti suderinama tinkamam laikotarpiui; |
Or. en
Pagrindimas
Tarptautinės apsaugos gavėjus nuo antrinio judėjimo reikėtų atgrasyti ne skatinant sankcijas prieš juos, o skatinant juos likti apsaugą suteikusioje valstybėje narėje ir ten integruotis. Viena iš tokių skatinimo formų – suderinti tarptautinės apsaugos gavėjams išduodamų leidimų gyventi šalyje galiojimo trukmę pakankamai ilgam laikotarpiui. Taip suderinant laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į įvairių valstybių narių dabartinę praktiką.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(45) nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sąvokos apima ir atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso asociacijai, kuri remia tarptautinį terorizmą, arba remia tokią asociaciją; | (45) nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sąvokos apima ir atvejus, kai trečiosios šalies pilietis priklauso asociacijai, kuri remia tarptautinį terorizmą; |
Or. en
Pagrindimas
Asociacijos, kuri savo ruožtu remia terorizmą, rėmimo sąvoka yra pernelyg neaiški, kad ja būtų galima suteikti teisinio aiškumo.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (49a) atsižvelgiant į tai, kad integracija yra dvikryptis procesas, vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, laikymasis ir tarptautinės apsaugos gavėjų pagrindinių teisių laikymasis turėtų būti sudedamoji integracijos proceso dalis. Integracija turėtų skatinti įtrauktį, o ne izoliaciją, ir norint, kad tai pavyktų, itin svarbus visų atitinkamų subjektų dalyvavimas. Valstybės narės, veikdamos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, tarptautinės apsaugos gavėjams turėtų suteikti paramą ir galimybes integruotis ir kurti gyvenimą naujoje visuomenėje, o tai turėtų apimti būstą, raštingumą, kalbos kursus, kultūrų tarpusavio dialogą, švietimą ir profesinį mokymą, taip pat veiksmingas galimybes naudotis demokratinėmis visuomenės struktūromis; |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja mano, kad integracija yra vienas iš pagrindinių bendros Europos prieglobsčio sistemos tinkamo veikimo stiprinimo elementų. Jeigu gavėjai bus tinkamai integruojami į savo priimančiąją visuomenę, paskatos dalyvauti antriniame judėjime turėtų būti gerokai sumažintos.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
51 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(51) be to, ypač siekiant išvengti socialinių sunkumų, tikslinga tarptautinės apsaugos gavėjams nediskriminacinėmis sąlygomis skirti socialinę paramą. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė su tarptautinės apsaugos gavėjais elgtis šiek tiek lanksčiau ir apriboti tokias teises skiriant tik būtinąsias išmokas, kurios apima bent minimalias remiamas pajamas, taip pat paramą ligos arba nėštumo atveju ir tėvystės paramą, jeigu pagal nacionalinę teisę tokios išmokos yra skiriamos piliečiams. Kad būtų palengvinta tokių asmenų integracija, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pagal nacionalinę teisę nustatytos tam tikros socialinės paramos teikimą pabėgėliams ir papildomos apsaugos gavėjams susieti su šių tarptautinės apsaugos gavėjų veiksmingu dalyvavimu integracijos programose; | (51) be to, ypač siekiant išvengti socialinių sunkumų, tikslinga tarptautinės apsaugos gavėjams nediskriminacinėmis sąlygomis skirti socialinę paramą. Kad būtų palengvinta tokių asmenų integracija, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pagal nacionalinę teisę nustatytos tam tikrų rūšių socialinės paramos teikimą susieti su šių tarptautinės apsaugos gavėjų veiksmingu dalyvavimu integracijos programose; |
Or. en
Pagrindimas
Visiškai neaišku, kodėl asmenys, kuriems reikia apsaugos ir kuriems suteikiama papildoma apsauga, neturėtų gauti socialinės paramos, kuria naudojasi kiti asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, neturėtų būti suteikiamas nevienodas statusas. Tai abejotina teisiniu požiūriu ir nenaudinga administraciniu požiūriu. Kai nustatoma, kad šiems asmenims reikia apsaugos, visi jie priimančiojoje valstybėje narėje turi tuos pačius socialinius poreikius.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
52 a konstatuojamoji dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| (52a) tarptautinės apsaugos gavėjai turėtų naudotis prekėmis ir paslaugomis bei visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų pasiūla, įskaitant įdarbinimo tarnybų teikiamą informaciją ir konsultavimo paslaugas; |
Or. en
Pagrindimas
Konstatuojamosios dalies formuluotė suderinama su formuluote, kurią Europos Komisija siūlo įtraukti į vienodo statuso nuostatas teisėtos migracijos dokumentuose (ypač persvarstant mėlynosios kortelės nuostatas). Konstatuojamosios dalys išreiškiamos atitinkamai 30 ir 35 straipsniuose.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
53 konstatuojamoji dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
(53) siekiant palengvinti tarptautinės apsaugos gavėjų integraciją į visuomenę, tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiama galimybė dalyvauti integracijos programose, o sąlygas nustato valstybės narės. Valstybės narės gali nustatyti, kad dalyvauti tokiose integracijos programose, pvz., lankyti kalbos, pilietinės integracijos, profesinio mokymo ir kitus su įsidarbinimu susijusius kursus, yra privaloma; | (53) siekiant palengvinti tarptautinės apsaugos gavėjų integraciją į visuomenę, tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiama galimybė dalyvauti integracijos programose, o sąlygas nustato valstybės narės. Valstybės narės gali nustatyti, kad dalyvauti tokiose integracijos programose, pvz., lankyti kalbos, pilietinės integracijos, profesinio mokymo ir kitus su įsidarbinimu susijusius kursus, yra privaloma, jeigu tos integracijos programos yra fiziškai ir kitaip lengvai prieinamos ir nemokamos; |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja teigiamai vertina nuostatas dėl integracijos programų prieinamumo, tačiau mano, kad tokios programos visada turi būti nemokamos, lengvai prieinamos tarptautinės apsaugos gavėjams (o ne teikiamos tik viename ar dviejuose dideliuose valstybės narės miestuose) ir jomis turi būti atsižvelgiama į atitinkamo gavėjo konkrečius poreikius. Tai dar svarbiau, jeigu valstybė narė pageidauja nustatyti privalomą tarptautinės apsaugos gavėjų dalyvavimą.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
9) šeimos nariai – tiek, kiek šeima jau egzistavo prieš prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją, toliau išvardyti tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos nariai, kurie yra toje pačioje su tarptautinės apsaugos prašymu susijusioje valstybėje narėje: | 9) šeimos nariai – toliau išvardyti tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos nariai, kurie yra valstybių narių teritorijoje: |
Or. en
Pagrindimas
Šeimos, sudarytos po atvykimo į valstybės narės teritoriją, turėtų būti įtrauktos į šeimos narių apibrėžtį. Tačiau priverstinės santuokos, nesvarbu, kur jos sudaromos, turėtų būti neįtraukiamos.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto a papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) tarptautinės apsaugos gavėjo sutuoktinis arba nesantuokinis partneris, su kuriuo jį sieja stabilūs santykiai, jeigu, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką, pagal trečiųjų šalių piliečiams taikomą jos teisę nesusituokusios poros prilyginamos susituokusioms poroms, | a) tarptautinės apsaugos gavėjo sutuoktinis arba nesantuokinis partneris, su kuriuo jį sieja stabilūs santykiai, jeigu, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką, pagal atitinkamą nacionalinę teisę nesusituokusios poros prilyginamos susituokusioms poroms, |
Or. en
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto b papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) a punkte nurodytų porų arba tarptautinės apsaugos gavėjo nepilnamečiai vaikai, jei jie nėra susituokę, nesvarbu, ar jie yra santuokiniai, ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta pagal nacionalinę teisę, | b) a punkte nurodytų porų arba tarptautinės apsaugos gavėjo nepilnamečiai vaikai, nesvarbu, ar jie yra santuokiniai, ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta arba pripažįstama pagal nacionalinę teisę, |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja nemano, kad nustatant šeimos narius vienas iš veiksnių turėtų būti santuokinis ar nesantuokinis vaikų statusas.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto c papunktis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką atsakingas už tarptautinės apsaugos gavėją, jei tas apsaugos gavėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs; | (c) kai gavėjas yra nepilnametis – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką atsakingas už gavėją; |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja nemano, kad nustatant, kas yra šeimos nariai, vienas iš veiksnių turėtų būti santuokinis ar nesantuokinis vaikų statusas.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 9 punkto c a papunktis (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ca) tarptautinės apsaugos gavėjo broliai ar seserys; |
Or. en
Pagrindimas
Ši įtrauka paimta iš naujos redakcijos Dublino reglamente siūlomos „šeimos narių“ apibrėžties.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 19 punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
19) globėjas – asmuo ar organizacija, kompetentingų institucijų paskirti padėti ir atstovauti nelydimam nepilnamečiui šiame reglamente nustatytose procedūrose, kad būtų užtikrinti vaiko interesai ir prireikus naudojamasi teisiniu veiksnumu nepilnamečio vardu. | 19) globėjas – asmuo ar organizacija, kompetentingų institucijų paskirti padėti ir atstovauti nelydimam nepilnamečiui šiame reglamente nustatytose procedūrose, kad būtų apsaugoti vaiko interesai ir jo gerovė ir prireikus naudojamasi teisiniu veiksnumu nepilnamečio vardu. |
Or. en
Pagrindimas
Suderinamos apibrėžtys ir nuoroda į JT Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Prašytojas pateikia visą savo turimą informaciją, kuria pagrindžiamas tarptautinės apsaugos prašymas. Jis bendradarbiauja su sprendžiančiąja institucija ir yra pasiekiamas, kol trunka procedūra. | 1. Prašytojas pateikia visą savo turimą informaciją, kuria pagrindžiamas tarptautinės apsaugos prašymas. Sprendžiančioji institucija ir prašytojas bendradarbiauja, kol trunka procedūra. Prašytojas yra pasiekiamas, kol trunka procedūra. |
Or. en
Pagrindimas
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką sprendžiančiosioms institucijoms nustatant atitinkamus bylos elementus privalu bendradarbiauti su prašytoju. Be to, ši formuluotė vartojama galiojančios direktyvos 4 straipsnio 1 punkte.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Sprendžiančioji institucija prašyme pateiktą susijusią informaciją vertina laikydamasi Reglamento (ES) XXX/XXX [Procedūrų reglamento] 33 straipsnio. | 3. Sprendžiančioji institucija tarptautinės apsaugos prašyme pateiktą susijusią informaciją vertina laikydamasi Reglamento (ES) XXX/XXX [Procedūrų reglamento] 33 straipsnio. |
Or. en
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) prašytojas sąžiningai stengėsi pagrįsti savo prašymą; | a) prašytojas sąžiningai stengėsi pagrįsti savo tarptautinės apsaugos prašymą; |
Or. en
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) prašytojas tarptautinės apsaugos paprašė kuo greičiau, nebent jis gali nurodyti pagrįstą priežastį, kodėl to nepadarė; | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Esama daug priežasčių, kodėl prašytojas gali ne iš karto prašyti tarptautinės apsaugos. Tai, ar prašytojas tarptautinės apsaugos kreipėsi anksčiausiu įmanomu momentu, neturėtų nulemti jo teiginių svarbos.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Nedarant poveikio Ženevos konvencijai ir Europos žmogaus teisių konvencijai, prašytojui, pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [Procedūrų reglamento] 42 straipsnį pateikusiam paskesnį prašymą, pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas paprastai nesuteikiamas, jeigu persekiojimo ar didelės žalos pavojus kyla dėl aplinkybių, kurias prašytojas sukūrė savo sprendimu po to, kai išvyko iš kilmės šalies. | 3. Jeigu bet koks priimamas sprendimas visiškai atitinka Ženevos konvenciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, prašytojui, pagal Reglamento (ES) XXX/XXX [Procedūrų reglamento] 42 straipsnį pateikusiam paskesnį prašymą, pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas gali būti nesuteikiamas, jeigu persekiojimo ar didelės žalos pavojus kyla dėl aplinkybių, kurias prašytojas sukūrė savo sprendimu po to, kai išvyko iš kilmės šalies. |
Or. en
Pagrindimas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad prašytojas neprivalo veikti diskretiškai, susilaikyti nuo religinės praktikos ar slėpti savo seksualinę orientaciją, kad turėtų teisę prašyti tarptautinės apsaugos. Jeigu norima atsisakyti suteikti tarptautinę apsaugą, bet koks atsisakymas turi visiškai atitikti Ženevos konvenciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį kontroliuojančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, | b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį kontroliuojančios valstybės įgaliotos grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, |
Or. en
Pagrindimas
Ženevos konvencijos 1D straipsnis taip pat taikomas asmenims, gaunantiems UNHCR apsaugą, kuriai įgaliojimus turi suteikti valstybė, kad asmuo galėtų būti tos valstybės teritorijoje. Be to, nevalstybiniai subjektai neturėtų būti laikomi apsaugą teikiančiais subjektais, nebent valstybė juos konkrečiai įgaliojo tai daryti, nes iš jų negalima pareikalauti atskaitomybės pagal tarptautinę teisę, jie gali teikti tik laikiną, ribotai veiksmingą apsaugą.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
jei jos nori ir gali užtikrinti apsaugą pagal 2 dalį. | kol jos nori ir gali užtikrinti apsaugą pagal 2 dalį. |
Or. en
Pagrindimas
Prašytojo apsauga turi būti parodoma praktiškai, konkrečiu atveju, o ne tik iš principo arba bendrai. Kompetentinga institucija turėtų įrodyti, kad apsauga nėra vien laikina ir ribotai veiksminga.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Vertindama tarptautinės apsaugos prašymą, sprendžiančioji institucija nustato, kad prašytojui tarptautinės apsaugos nereikia, jeigu jis gali saugiai ir teisėtai keliauti ir atvykti į kilmės šalies dalį ir gali būti pagrįstai tikimasi, kad jis ten įsikurs, ir jeigu toje šalies dalyje jis: | 1. Jeigu valstybė ar valstybės subjektai nevykdo persekiojimo ir nedaro didelės žalos, vertindama tarptautinės apsaugos prašymą, sprendžiančioji institucija gali nustatyti, kad prašytojui tarptautinės apsaugos nereikia, jeigu jis gali saugiai ir teisėtai keliauti ir atvykti į kilmės šalies dalį ir gali būti pagrįstai tikimasi, kad jis ten įsikurs, ir jeigu toje šalies dalyje jis: |
Or. en
Pagrindimas
Valstybėms narėms neturėtų būti suteikta teisė apsaugos kilmės šalyje alternatyva remtis tokiomis aplinkybėmis, kai valstybė arba su ja susiję subjektai vykdo persekiojimą arba daro didelę žalą. Be to, apsaugos kilmės šalyje sąvoka įvairiose valstybėse narėse taikoma labai skirtingai, o kadangi ji nėra taikoma vienodai, valstybėms narėms ji turėtų likti neprivaloma.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Vertinimas, ar apsauga kilmės šalyje galima, atliekamas sprendžiančiajai institucijai nustačius, kad antraip būtų taikomi priskyrimo kriterijai. Prievolė įrodyti, kad apsauga kilmės šalyje galima, tenka sprendžiančiajai institucijai. Iš prašytojo nereikalaujama įrodyti, kad prieš kreipdamasis dėl tarptautinės apsaugos jis išnaudojo visas galimybes gauti apsaugą savo kilmės šalyje. | 2. Prievolė įrodyti, kad apsauga kilmės šalyje galima, tenka sprendžiančiajai institucijai. Taip prašytojui neturėtų būti užkertama kelio pateikti įrodymų, kuriais būtų nuginčijami bet kokie sprendžiančiosios institucijos nustatyti faktai, kad apsauga kilmės šalyje yra galima. Iš prašytojo nereikalaujama įrodyti, kad prieš kreipdamasis dėl tarptautinės apsaugos jis išnaudojo visas galimybes gauti apsaugą savo kilmės šalyje. |
Or. en
Pagrindimas
Nėra pagrįstų priežasčių, kodėl sprendimas dėl apsaugos kilmės šalyje galimumo turėtų būti priimamas po to, kai sprendžiančioji institucija jau nusprendė, kad priešingu atveju prašytojui reikėtų apsaugos. Tai turėtų būti bendro vertinimo, ar prašytojui reikia apsaugos, dalis. Be to, pranešėja teigiamai vertina, kad prievolė įrodyti aiškiai priskiriama sprendžiančiajai institucijai, tačiau taip prašytojui neturėtų būti užkertama kelio nuginčyti bet kokį nustatytą faktą, kad jam būtų prieinama apsauga kilmės šalyje.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) tam tikros socialinės grupės sąvoka visų pirma apima grupes, kurių: | d) tam tikros socialinės grupės nario sąvoka visų pirma apima grupes, kurių: |
Or. en
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies d punkto pirma įtrauka
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
– nariai turi tokias pačias įgimtas savybes ar bendrą istoriją, kurių negalima pakeisti, arba tokias pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatybei ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti, ir | – nariai turi tokias pačias įgimtas savybes ar bendrą istoriją, kurių negalima pakeisti, arba tokias pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatybei ar sąžinei, kad jis neturėtų būti verčiamas jų atsisakyti, arba |
Or. en
Pagrindimas
Dviejose įtraukose aprašomi du būdai, kaip gali egzistuoti konkreti socialinė grupė. Todėl įtraukos turėtų būti alternatyvios, o ne kaupiamosios.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies d punkto antra pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, ši sąvoka gali apimti grupę, kuriai būdinga tokia pati seksualinė orientacija (negali būti suprantama, kad pastaroji sąvoka apima ir veiksmus, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nusikalstamais). Siekiant nustatyti, ar asmuo priklauso prie tam tikros socialinės grupės, arba apibrėžti tokiai grupei būdingas savybes, tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lytinę tapatybę; | Atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, ši sąvoka apima grupę, kuriai būdinga tokia pati seksualinė orientacija ir su lytimi susiję aspektai, įskaitant lytinę tapatybę, lyties raišką ir lytines savybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo priklauso prie tam tikros socialinės grupės, arba apibrėžti tokiai grupei būdingas savybes, tinkamai atsižvelgiama į tuos aspektus; |
Or. en
Pagrindimas
Seksualinės orientacijos susiejimas su nusikalstamais veiksmais yra ne vietoje ir turėtų būti pašalintas. Seksualinė orientacija teisės aktuose niekada negali reikšti veiksmų, laikomų nusikalstamais, ir neteikia pridėtinės teisinės vertės, nes seksualinės orientacijos sąvoka aiškiai apibrėžta ES Sutartyse ir ES teisėje, taigi, ji pripažįstama ir nacionalinėje teisėje.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Vertindama, ar prašytojo baimė būti persekiojamam yra visiškai pagrįsta, sprendžiančioji institucija negali pagrįstai tikėtis, kad, siekdamas išvengti persekiojimo pavojaus savo kilmės šalyje, prašytojas elgsis apdairiai arba nebedarys tam tikrų įprastų veiksmų, jei toks elgesys ar veiksmai yra neatsiejama jo tapatybės dalis. | 3. Vertindama, ar prašytojo baimė būti persekiojamam yra visiškai pagrįsta, sprendžiančioji institucija negali pagrįstai tikėtis, kad, siekdamas išvengti persekiojimo pavojaus savo kilmės šalyje, prašytojas elgsis apdairiai arba nebedarys tam tikrų įprastų veiksmų, jei toks elgesys ar veiksmai yra neatsiejama jo tapatybės ar savimonės dalis. |
Or. en
Pagrindimas
Sąvoka „tapatybė“ yra šiek tiek ribojanti. Būtent asmens savimonė gali jam sukelti pagrįstą persekiojimo baimę.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu: | 1. Trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės šis reglamentas netaikomas, jeigu: |
Or. en
Pagrindimas
Ženevos konvencijos 1D straipsniu iš tam tikrų kategorijų asmenų pabėgėlio statusas neatimamas. Jiems paprasčiausiai neleidžiama naudotis konvencijos teikiamomis teisėmis ir pranašumais. Kadangi šis straipsnis taip pat įkvėptas Ženevos konvencijos 1D straipsnio, tokiu pačiu požiūriu reikėtų vadovautis ir šiame reglamente.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Laikantis 2 dalies b ir c punktų, prie sunkių nepolitinių nusikaltimų priskiriami šie veiksmai: | Išbraukta. |
a) itin žiaurūs veiksmai, kai nagrinėjamas veiksmas yra neproporcingas tariamam politiniam tikslui; |
|
b) teroro aktai, kuriems būdingas smurtas prieš civilius gyventojus, net jei jie atliekami siekiant tariamai politinio tikslo. |
|
Or. en
Pagrindimas
31 konstatuojamojoje dalyje paminėtoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje aiškinamos galiojančio 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatos. Straipsnį papildžius dar viena dalimi tiesiog padaugėja painiavos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimas išdėstytas 31 konstatuojamojoje dalyje ir jis yra akivaizdus ir pakankamas, kad būtų galima aiškinti 12 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatų taikymą terorizmui ir itin žiauriems veiksmams. Taigi, 5 dalis turėtų būti išbraukta.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 6 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
6. Atsisakymas asmeniui suteikti pabėgėlio statusą grindžiamas tik tuo, ar yra tenkinamos 1–5 dalyse nustatytos sąlygos, ir jokio su konkrečiu atveju susijusio papildomo proporcingumo vertinimo neatliekama. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
The Commission's proposed text in Article 12(6) is terribly confusing insofar as it refers to case law. The principle of proportionality is a general principle of Union law. The CJEU, in its case-law, has stated that whether someone is refused refugee status on the grounds laid down in Article 12 depends on an assessment of the “seriousness of the acts committed”, which in turn requires taking account of “all the circumstances surrounding the acts in question and the situation of that person”. This inevitably requires a proportionality test. The Commission proposal is misleading in that regard and should be deleted.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Pabėgėlio statuso panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą | Pabėgėlio statuso panaikinimas |
| (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.) |
Or. en
Pagrindimas
Šio siūlomo reglamento 2 straipsnio 14 punkte išdėstyta „tarptautinės apsaugos panaikinimo“ apibrėžtis, kuria turimas omenyje „kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti asmens pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą“. Kadangi nustatyta tokia apibrėžtis, visuose straipsniuose tinka vartoti formuluotę „tarptautinės apsaugos panaikinimas“, o ne nuolat kartoti formuluotę „panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą“.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Sprendžiančioji institucija panaikina trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėlio statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, jeigu: | 1. Sprendžiančioji institucija panaikina trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pabėgėlio statusą, jeigu: |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, saugumui; | d) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, saugumui, po to, kai jis buvo galutiniu teismo sprendimu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą; |
Or. en
Pagrindimas
Ženevos konvencijoje nėra priežasčių, atitinkančių 14 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose išdėstytas panaikinimo priežastis. Pranešėja mano, kad jie turėtų būti sujungti, nes būtent nuteisimo už sunkų nusikaltimą faktas būtų pagrįsta priežastis nustatyti, kad pabėgėlis kelia pavojų atitinkamos valstybės narės saugumui.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies e punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
e) jis yra galutiniu nuosprendžiu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei; | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Ženevos konvencijoje nėra priežasčių, atitinkančių 14 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose išdėstytas panaikinimo priežastis. Pranešėja mano, kad jie turėtų būti sujungti, nes būtent nuteisimo už sunkų nusikaltimą faktas būtų pagrįsta priežastis nustatyti, kad pabėgėlis kelia pavojų atitinkamos valstybės narės saugumui.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies f punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
f) taikoma 23 straipsnio 2 dalis. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką negrąžinimo principas yra absoliutus. Todėl joks asmuo neturėtų būti grąžinamas, jeigu jis būtų kankinamas arba su juo būtų nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar jis būtų taip baudžiamas. Ši papildoma dalis yra neaktuali ir turėtų būti išbraukta.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. 1 dalies d–f punktuose nurodytose situacijose sprendžiančioji institucija gali nuspręsti nesuteikti pabėgėlio statuso, jeigu toks sprendimas dar nėra priimtas. | 2. 1 dalies d punkte nurodytose situacijose sprendžiančioji institucija gali nuspręsti nesuteikti pabėgėlio statuso, jeigu toks sprendimas dar nėra priimtas. |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Asmenys, kuriems taikomi 1 dalies d–f punktai arba 2 dalis, turi teisę naudotis Ženevos konvencijos 3, 4, 16, 22, 31, 32 ir 33 straipsniuose nustatytomis arba panašiomis teisėmis, kol yra valstybėje narėje. | 3. Asmenys, kuriems taikomas 1 dalies d punktas arba 2 dalis, turi teisę naudotis Ženevos konvencijos 3, 4, 16, 22, 31, 32 ir 33 straipsniuose nustatytomis arba panašiomis teisėmis, kol yra valstybėje narėje. |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Sprendžiančiosios institucijos sprendimai pagal 1 dalies a punktą panaikinti pabėgėlio statusą arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą įsigalioja tik praėjus trims mėnesiams po jų priėmimo, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi valstybėje narėje dėl kitų priežasčių. | 5. Sprendžiančiosios institucijos sprendimai pagal 1 dalies a punktą panaikinti pabėgėlio statusą įsigalioja tik praėjus trims mėnesiams po jų priėmimo, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi valstybėje narėje dėl kitų priežasčių. |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Kad galėtų taikyti 14 straipsnio 1 dalį, sprendžiančioji institucija peržiūri pabėgėlio statusą, ypač kai: | Taikydama 14 straipsnio 1 dalį, sprendžiančioji institucija gali peržiūrėti pabėgėlio statusą, ypač kai Reglamento (ES) XXX/XX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento] 8 ir straipsnyje nurodytoje Sąjungos lygmens informacijoje apie kilmės šalis ir to reglamento 10 straipsnyje nurodytoje bendroje kilmės šalių informacijos analizėje nurodoma, kad kilmės šalyje įvyko reikšmingas pokytis, susijęs su prašytojo apsaugos poreikiais. |
Or. en
Pagrindimas
Norint sistemingai apžvelgti apsaugos poreikius, valstybių narių sprendžiančiosioms institucijoms prireiktų labai daug išteklių. Valdžios institucijos, atsakingos už sprendimus, ar reikia tarptautinės apsaugos, anaiptol nėra tos pačios valdžios institucijos, kurios išduoda leidimus gyventi šalyje. Taip pat svarbu, laikantis suvokimo, kad apsauga gali būti tik laikina, be reikalo nepakenkti integracijos perspektyvoms.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio pirmos pastraipos a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) Reglamento (ES) XXX/XX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento] 8 ir 10 straipsniuose nurodytoje Sąjungos lygmens informacijoje apie kilmės šalis ir bendroje kilmės šalių informacijos analizėje nurodoma, kad atitinkamoje kilmės šalyje įvyko reikšmingas pokytis, susijęs su prašytojo apsaugos poreikiais; | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Šis punktas sujungiamas su 1 dalies įžangine dalimi.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio pirmos pastraipos b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) pirmą kartą pratęsia pabėgėliui išduoto leidimo gyventi šalyje galiojimą. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Norint sistemingai apžvelgti apsaugos poreikius, valstybių narių sprendžiančiosioms institucijoms prireiktų labai daug išteklių. Valdžios institucijos, atsakingos už sprendimus, ar reikia tarptautinės apsaugos, anaiptol nėra tos pačios valdžios institucijos, kurios išduoda leidimus gyventi šalyje. Taip pat svarbu, laikantis suvokimo, kad apsauga gali būti tik laikina, be reikalo nepakenkti integracijos perspektyvoms. Todėl šį punktą reikėtų išbraukti.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio pirmos pastraipos c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) didelė ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl neselektyviojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. | c) didelė ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl neselektyviojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; arba |
Or. en
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio pirmos pastraipos c a punktas (naujas)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| ca) didelė ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl gaivalinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos. |
Or. en
Pagrindimas
Asmenys arba jų grupės, kurie dėl staigių ar laipsniškų aplinkos pokyčių, neigiamai veikiančių jų gyvenimą arba gyvenimo sąlygas, yra priversti palikti įprastus namus ir ieško būtinos apsaugos, turėtų atitikti šio reglamento sąlygas tarptautinei apsaugai Europos Sąjungoje gauti.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio antraštė
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Papildomos apsaugos statuso panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą | Papildomos apsaugos statuso panaikinimas |
| (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.) |
Or. en
Pagrindimas
Šio siūlomo reglamento 2 straipsnio 14 punkte išdėstyta „tarptautinės apsaugos panaikinimo“ apibrėžtis, kuria turimas omenyje „kompetentingos institucijos sprendimas panaikinti asmens pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą“. Kadangi nustatyta tokia apibrėžtis, visuose straipsniuose tinka vartoti formuluotę „tarptautinės apsaugos panaikinimas“, o ne nuolat kartoti formuluotę „panaikinimas, galiojimo nutraukimas ar atsisakymas pratęsti galiojimą“.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Sprendžiančioji institucija panaikina trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą, jeigu: | 1. Sprendžiančioji institucija panaikina trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės papildomos apsaugos statusą, jeigu: |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalies d punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
d) taikoma 23 straipsnio 2 dalis. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką negrąžinimo principas yra absoliutus. Todėl joks asmuo neturėtų būti grąžinamas, jeigu jis būtų kankinamas arba su juo būtų nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar jis būtų taip baudžiamas. Ši papildoma dalis yra neaktuali ir turėtų būti išbraukta.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 3 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
3. Sprendžiančiosios institucijos sprendimai pagal 1 dalies a punktą panaikinti papildomos apsaugos statusą arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą įsigalioja tik praėjus trims mėnesiams po jų priėmimo, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi valstybėje narėje dėl kitų priežasčių. | 3. Sprendžiančiosios institucijos sprendimai pagal 1 dalies a punktą panaikinti papildomos apsaugos statusą įsigalioja tik praėjus trims mėnesiams po jų priėmimo, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės pagal susijusią Sąjungos ir nacionalinę teisę galėtų prašyti leidimo gyventi valstybėje narėje dėl kitų priežasčių. |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio pirma pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Kad galėtų taikyti 20 straipsnio 1 dalį, sprendžiančioji institucija peržiūri papildomos apsaugos statusą, ypač kai: | Taikydama 20 straipsnio 1 dalį, sprendžiančioji institucija gali peržiūrėti papildomos apsaugos statusą, ypač kai Reglamento (ES) XXX/XX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento] 8 ir straipsnyje nurodytoje Sąjungos lygmens informacijoje apie kilmės šalis ir to reglamento 10 straipsnyje nurodytoje bendroje kilmės šalių informacijos analizėje nurodoma, kad kilmės šalyje įvyko reikšmingas pokytis, susijęs su prašytojo apsaugos poreikiais. |
Or. en
Pagrindimas
Norint sistemingai apžvelgti apsaugos poreikius, valstybių narių sprendžiančiosioms institucijoms prireiktų labai daug išteklių. Valdžios institucijos, atsakingos už sprendimus, ar reikia tarptautinės apsaugos, anaiptol nėra tos pačios valdžios institucijos, kurios išduoda leidimus gyventi šalyje. Taip pat svarbu, laikantis suvokimo, kad apsauga gali būti tik laikina, be reikalo nepakenkti integracijos perspektyvoms.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio pirmos pastraipos a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) Reglamento (ES) XXX/XX [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento] 8 ir 10 straipsniuose nurodytoje Sąjungos lygmens informacijoje apie kilmės šalis ir bendroje kilmės šalių informacijos analizėje nurodoma, kad atitinkamoje kilmės šalyje įvyko reikšmingas pokytis, susijęs su prašytojo apsaugos poreikiais; | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Šis punktas sujungiamas su 1 dalies įžangine dalimi.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio pirmos pastraipos b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) pirmą ir antrą kartus pratęsia papildomos apsaugos gavėjui išduoto leidimo gyventi šalyje galiojimą. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Norint sistemingai apžvelgti apsaugos poreikius, valstybių narių sprendžiančiosioms institucijoms prireiktų labai daug išteklių. Valdžios institucijos, atsakingos už sprendimus, ar reikia tarptautinės apsaugos, anaiptol nėra tos pačios valdžios institucijos, kurios išduoda leidimus gyventi šalyje. Taip pat svarbu, laikantis suvokimo, kad apsauga gali būti tik laikina, be reikalo nepakenkti integracijos perspektyvoms. Todėl šį punktą reikėtų išbraukti.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteiktas papildomos apsaugos statusas, turi šiame skyriuje nustatytas teises ir pareigas. Šiuo skyriumi nedaroma poveikio Ženevos konvencijoje nustatytoms teisėms ir pareigoms. | 1. Nedarant poveikio Ženevos konvencijoje nustatytoms teisėms ir pareigoms, tarptautinės apsaugos gavėjai turi šiame skyriuje nustatytas teises ir pareigas. |
Or. en
Pagrindimas
Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Taikydamos su nepilnamečiais susijusias šio skyriaus nuostatas, atitinkamos institucijos pirmiausia paiso vaiko interesų. | 5. Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės pirmiausia paiso vaiko interesų. |
Or. en
Pagrindimas
Nuoroda į vaikų interesų viršenybę turėtų apimti visą reglamentą, o ne tik VII skyriaus nuostatas, kaip teigiama straipsnyje.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Jei tai nėra draudžiama pagal 1 dalyje nurodytus tarptautinius įsipareigojimus, oficialiai pripažintas ar nepripažintas pabėgėlis arba papildomos apsaugos gavėjas gali būti grąžintas, jeigu: | Išbraukta. |
a) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, saugumui; |
|
b) jis yra galutiniu nuosprendžiu nuteistas už itin sunkų nusikaltimą ir kelia pavojų tos valstybės narės visuomenei. |
|
Tokiais atvejais atitinkamai pagal 14 arba 20 straipsnį taip pat panaikinamas pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas. |
|
Or. en
Pagrindimas
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką negrąžinimo principas yra absoliutus, todėl joks asmuo neturi būti grąžinamas, jeigu jis būtų kankinamas arba su juo būtų nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar jis būtų taip baudžiamas. Todėl ši dalis yra neaktuali ir turėtų būti išbraukta.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 6 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
6. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šis straipsnis taikomas ir kitiems artimiems giminaičiams, kurie išvykstant iš kilmės šalies arba prieš prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją gyveno kartu kaip šeimos nariai ir tuo metu buvo visiškai ar daugiausia priklausomi nuo tarptautinės apsaugos gavėjo. | 6. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šis straipsnis taikomas ir kitiems artimiems giminaičiams, kurie išvykstant iš kilmės šalies arba prieš prašytojui atvykstant į valstybių narių teritoriją gyveno kartu kaip šeimos nariai. |
Or. en
Pagrindimas
Kai valstybės narės nusprendžia išplėsti šio straipsnio taikymą šeimos vientisumui išlaikyti, jos turėtų neapsiriboti tais artimais giminaičiais, kurie buvo nuo gavėjo visiškai ar iš dalies priklausomi. Tuo klausimu valstybės narės turėtų išlaikyti diskreciją.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) Pabėgėlio statuso turėtojams išduotas leidimas gyventi šalyje galioja trejus metus ir jo galiojimas gali būti pratęsiamas trejų metų laikotarpiams. | a) Pabėgėlio statuso turėtojams išduotas leidimas gyventi šalyje galioja penkerius metus ir jo galiojimas gali būti pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams. |
Or. en
Pagrindimas
In the interests of encouraging integration in the host Member State, and in offering a positive incentive for beneficiaries of international protection not to engage in secondary movements, the standard period of validity of residence permits should be extended and harmonised. It is important not to unduly undermine integration prospects via the perception that protection may only be temporary. The harmonised duration of residence permits granted to those in need of international protection should take full account of current practice across the Member States and should not be based on a 'race to the bottom' principle.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) Papildomos apsaugos statuso turėtojams išduotas leidimas gyventi šalyje galioja vienus metus ir jo galiojimas gali būti pratęsiamas dvejų metų laikotarpiams. | b) Papildomos apsaugos statuso turėtojams išduotas leidimas gyventi šalyje galioja penkerius metus ir jo galiojimas gali būti pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams. |
Or. en
Pagrindimas
In the interests of encouraging integration in the host Member State, and in offering a positive incentive for beneficiaries of international protection not to engage in secondary movements, the standard period of validity of residence permits should be extended and harmonised. It is important not to unduly undermine integration prospects via the perception that protection may only be temporary. The harmonised duration of residence permits granted to those in need of international protection should take full account of current practice across the Member States and should not be based on a 'race to the bottom' principle.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies a punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
a) kompetentingos institucijos pagal 14 straipsnį panaikina trečiosios šalies piliečio pabėgėlio statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą arba pagal 20 straipsnį panaikina tokio asmens papildomos apsaugos statusą arba nutraukia ar atsisako pratęsti jo galiojimą; | a) kompetentingos institucijos pagal 14 straipsnį panaikina trečiosios šalies piliečio pabėgėlio statusą arba pagal 20 straipsnį panaikina tokio asmens papildomos apsaugos statusą; |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas pateiktas siekiant nuoseklumo su ankstesniais pakeitimais.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies b punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
b) taikoma 23 straipsnio 2 dalis; | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką negrąžinimo principas yra absoliutus, todėl joks asmuo neturi būti grąžinamas, jeigu jis būtų kankinamas arba su juo būtų nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar jis būtų taip baudžiamas. Todėl ši dalis yra neaktuali ir turėtų būti išbraukta.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalies c punktas
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
c) tai būtina dėl su nacionaliniu saugumu ar viešąja tvarka susijusių priežasčių. | c) tai būtina dėl su nacionaliniu saugumu ar viešąja tvarka susijusių įtikinamų priežasčių. |
Or. en
Pagrindimas
Komisija siūlo išbraukti dabartinėje direktyvoje esantį žodį „įtikinamų“, nepateikdama pagrįstų tokio išbraukimo priežasčių. Kadangi šioje dalyje kalbama apie leidimo gyventi šalyje atėmimą iš asmens, kuriam nustatomas tarptautinės apsaugos poreikis, aišku, kad priežastys tai daryti turėtų būti „įtikinamos“.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Kompetentingos institucijos pabėgėlio statuso turėtojams išduoda Ženevos konvencijos papildomame dokumente nustatytos formos kelionės dokumentus, turinčius Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/200445 nurodytas būtinąsias apsaugines savybes ir biometrinius požymius. Tokie kelionės dokumentai galioja bent vienus metus. | 1. Kompetentingos institucijos pabėgėlio statuso turėtojams išduoda Ženevos konvencijos papildomame dokumente nustatytos formos kelionės dokumentus, turinčius Tarybos reglamente (EB) Nr. 2252/200445 nurodytas būtinąsias apsaugines savybes ir biometrinius požymius. Tokie kelionės dokumentai galioja bent penkerius metus. |
__________________ | __________________ |
45 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1). | 45 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL L 385, 2004 12 29, p. 1). |
Or. en
Pagrindimas
Kaip siūloma pakeitimuose dėl tarptautinės apsaugos gavėjams išduodamų leidimų gyventi šalyje galiojimo trukmės, turėtų būti pailginama ir šiems gavėjams išduodamų kelionės dokumentų galiojimo trukmė. Nustatant tokių dokumentų galiojimo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į standartinius valstybių narių išduodamų kelionės dokumentų galiojimo laikotarpius.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Kompetentingos institucijos papildomos apsaugos statuso turėtojams, kurie negali gauti nacionalinio paso, išduoda kelionės dokumentus, turinčius Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nurodytas būtinąsias apsaugines savybes ir biometrinius požymius. Tokie dokumentai galioja bent vienus metus. | 2. Kompetentingos institucijos papildomos apsaugos statuso turėtojams, kurie negali gauti nacionalinio paso, išduoda kelionės dokumentus, turinčius Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 nurodytas būtinąsias apsaugines savybes ir biometrinius požymius. Tokie dokumentai galioja bent penkerius metus. |
Or. en
Pagrindimas
Kaip siūloma pakeitimuose dėl tarptautinės apsaugos gavėjams išduodamų leidimų gyventi šalyje galiojimo trukmės, turėtų būti pailginama ir šiems gavėjams išduodamų kelionės dokumentų galiojimo trukmė. Nustatant tokių dokumentų galiojimo laikotarpį turėtų būti atsižvelgiama į standartinius valstybių narių išduodamų kelionės dokumentų galiojimo laikotarpius.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Papildomos apsaugos statuso turėtojams valstybės narės gali riboti socialinės paramos teikimą ir skirti tik būtinąsias išmokas. | Išbraukta. |
Or. en
Pagrindimas
Visiškai neaišku, kodėl asmenys, kuriems reikia apsaugos ir kuriems suteikiama papildoma apsauga, neturėtų gauti socialinės paramos, kuria naudojasi kiti asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, neturėtų būti suteikiamas nevienodas statusas. Tai abejotina teisiniu požiūriu ir nenaudinga administraciniu požiūriu. Kai nustatoma, kad šiems asmenims reikia apsaugos, visi jie priimančiojoje valstybėje narėje turi tuos pačius socialinius poreikius.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 5 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
5. Jeigu nelydimam nepilnamečiui suteikiama tarptautinė apsauga, o jo šeimos narių paieška dar nepradėta, kompetentingos institucijos kuo greičiau po tarptautinės apsaugos suteikimo pradeda jų paiešką, kartu saugodamos nepilnamečio interesus. Jeigu paieška jau pradėta, prireikus ji tęsiama. Jeigu nepilnamečio arba jo artimų giminaičių, ypač jei jie liko kilmės šalyje, gyvybei ar sveikatai gali grėsti pavojus, būtina pasirūpinti, kad informacija apie tuos asmenis būtų renkama, tvarkoma ir siunčiama konfidencialiai. | 5. Jeigu nelydimam nepilnamečiui suteikiama tarptautinė apsauga, o jo šeimos narių paieška dar nepradėta, kompetentingos institucijos kuo greičiau po tarptautinės apsaugos suteikimo pradeda jų paiešką, kartu saugodamos nepilnamečio interesus. Jeigu paieška jau pradėta, prireikus ji tęsiama. Jeigu nepilnamečio arba jo artimų giminaičių, ypač jei jie liko kilmės šalyje, gyvybei ar sveikatai gali grėsti pavojus, būtina pasirūpinti, kad informacija apie tuos asmenis būtų renkama, tvarkoma ir siunčiama konfidencialiai, kad nebūtų pakenkta jų saugumui. |
Or. en
Pagrindimas
Pakeitimas teikiamas siekiant aiškiau išdėstyti konfidencialaus informacijos tvarkymo tikslą.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
1. Siekiant palengvinti tarptautinės apsaugos gavėjų integraciją į visuomenę, tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiama galimybė dalyvauti valstybių narių rengiamose jų specialius poreikius atitinkančiose integracijos programose, visų pirma lankyti kalbos kursus, dalyvauti pilietinio ugdymo ir integracijos programose ir gauti profesinį mokymą. | 1. Siekiant palengvinti tarptautinės apsaugos gavėjų integraciją į visuomenę, tarptautinės apsaugos gavėjams suteikiama galimybė dalyvauti valstybių narių rengiamose nemokamose, lengvai prieinamose ir jų specialius poreikius atitinkančiose integracijos programose, visų pirma dalyvauti pilietinio ugdymo ir integracijos programose ir gauti profesinį mokymą. |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja teigiamai vertina nuostatas dėl integracijos programų prieinamumo, tačiau mano, kad tokios programos visada turi būti nemokamos, lengvai prieinamos tarptautinės apsaugos gavėjams (o ne teikiamos tik viename ar dviejuose dideliuose valstybės narės miestuose) ir jomis turi būti atsižvelgiama į atitinkamo gavėjo konkrečius poreikius. Tai dar svarbiau, jeigu valstybė narė pageidauja nustatyti privalomą tarptautinės apsaugos gavėjų dalyvavimą. Kalbos kursai numatyti tolesnėje dalyje.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 1 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 1a. Valstybės narės tarptautinės apsaugos gavėjams suteikia veiksmingas galimybes nuo tarptautinės apsaugos suteikimo jiems dienos lankyti kalbos kursus, kurie turi būti nemokami. |
Or. en
Pagrindimas
Siekiant užtikrinti, kad gavėjai turėtų pakankamą gyvenimo lygį, realistiškas perspektyvas įsidarbinti ir geriau integruotis, būtini kalbos įgūdžiai. Atitinkamos valstybės narės valstybinės ar vienos iš valstybinių kalbų mokymasis padidina savarankiškumą ir galimybę integruotis į priimančiąją visuomenę bei padeda atgrasyti nuo antrinio judėjimo. Todėl galimybė veiksmingai pasinaudoti kalbų kursais turėtų būti suteikiama visiems gavėjams nuo tos dienos, kai patenkinamas jų tarptautinės apsaugos prašymas.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 dalis
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
2. Valstybės narės gali nustatyti, kad dalyvauti integracijos programose yra privaloma. | 2. Valstybės narės gali nustatyti, kad dalyvauti integracijos programose yra privaloma, jeigu atitinkamos integracijos programos yra lengvai prieinamos, nemokamos ir jomis atsižvelgiama į atitinkamo tarptautinės apsaugos gavėjo specialius poreikius. |
Or. en
Pagrindimas
Pranešėja teigiamai vertina nuostatas dėl integracijos programų prieinamumo, tačiau mano, kad tokios programos visada turi būti nemokamos, lengvai prieinamos tarptautinės apsaugos gavėjams (o ne teikiamos tik viename ar dviejuose dideliuose valstybės narės miestuose) ir jomis turi būti atsižvelgiama į atitinkamo gavėjo konkrečius poreikius. Tai dar svarbiau, jeigu valstybė narė pageidauja nustatyti privalomą tarptautinės apsaugos gavėjų dalyvavimą.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 a dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| 2a. Valstybės narės netaiko baudžiamųjų priemonių prieš tarptautinės apsaugos gavėjus, jeigu jie negali dalyvauti integracijos programose dėl aplinkybių, kurių jie negali kontroliuoti, arba dėl atitinkamų integracijos priemonių netinkamo pobūdžio. |
Or. en
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio -1 dalis (nauja)
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
| -1. Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: |
| „Asmenų, kuriems suteiktas tarptautinės apsaugos statusas, atžvilgiu laikotarpis nuo tos dienos, kurią pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas, kurio pagrindu suteikta tarptautinė apsauga, iki dienos, kurią buvo išduotas Reglamento (ES) ..../... [Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų reglamentas] 26 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi šalyje, yra įtraukiamas apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį. |
Or. en
Pagrindimas
The Commission proposes for the beneficiaries of international protection to benefit from long term residence, however the period would only start once their status is granted. The Rapporteur is of the opinion that the protection needs and circumstance of an applicant for an international protection, whom protection is granted at a later stage, are exactly the same as those of beneficiaries on international protection. The period of long term residence should therefore start from the day when an application is made. The Council Directive 2003/109/EC should therefore be amended accordingly.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio antra pastraipa
| |
Komisijos siūlomas tekstas | Pakeitimas |
Šis reglamentas taikomas nuo [po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos]. | Šis reglamentas taikomas nuo [po trijų mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos]. |
Or. en
AIŠKINAMOJI DALIS
Siūloma bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) peržiūra siekiama reaguoti į pastarųjų kelerių metų migracijos tendencijas ir didelio skaičiaus trečiųjų šalių piliečių atvykimą į Europos Sąjungą – daugeliui tų piliečių reikia tarptautinės apsaugos. Siūlymas dar kartą persvarstyti BEPS taip greitai po paskutinės reformos patvirtinimo – nebūtinai geriausias būdas užtikrinti, kad sistema visapusiškai veiktų ir būtų įtvirtinta nacionalinėse politikos priemonėse ir praktikoje. Vis dėlto reikėtų pasinaudoti galimybe reformuoti BEPS, kad būtų galima pagerinti bendrą Sąjungos prieglobsčio politiką, kuri turėtų būti grindžiama tikru solidarumu ir sąžiningu atsakomybės pasidalijimu, laipsniškai pereinant prie vienodo tarptautinės apsaugos statuso, galiojančio visoje Sąjungoje, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnio 2 dalyje.
Todėl pranešėja mano, kad pasiūlymas Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą paversti reglamentu yra galimybė toliau siekti laipsniškai, pozityviai ir aukštesnių standartų linkme vienodinti šiuos standartus ir jais nustatyti, ar asmenims reikia tarptautinės apsaugos, ir apibrėžti teises, kuriomis tie asmenys turėtų naudotis. Nors sistema veikia įtemptai, būtina dar kartą patvirtinti Ženevos konvencija grindžiamą Europos prieglobsčio tradiciją ir sustiprinti papildomas apsaugos priemones, kurias Sąjunga laipsniškai parengė remdamasi savo bendromis vertybėmis.
Turėdama tai omenyje, pranešėja ypač pasistengė užtikrinti, kad į persvarstytą teisės aktą būtų tinkamai integruota dviejų Europos teismų, esančių Liuksemburge ir Strasbūre, praktika, pvz., pagrindinių teisių ir kovos su diskriminacija acquis. Pranešėja atsižvelgė į valstybių narių pagal Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą iki šiol parengtas politikos priemones ir susiformavusią praktiką ir siekė ją patobulinti.
Pranešėja šiame pranešime politikos priemones rinkosi vadovaudamasi dviejų apsaugos statusų vienodinimo ir tolesnio derinimo logika. Dabartinė valstybių narių praktika ir pati apsaugos sąvoka nesuteikia veiksmingų pagrindų vieną statusą atskirti nuo kito. Ypač tikrovė rodo, kad papildoma apsauga grindžiama nepagrįsta prielaida, esą apsaugos pobūdis yra laikinesnis, o jos veiksmingumas – ribotas.
Be to, pranešėja bandė apsaugą suderinti su integracija, o ne baudžiamosiomis priemonėmis, taip pirmenybę teikdama ilgalaikei socialinei sanglaudai ir saugumui visiems asmenims ir siekdama atgrasyti nuo antrinio judėjimo. Siūlant pakeitimus buvo vadovaujamasi bendru suinteresuotumu, kad reglamentas ateityje veiktų praktikoje, ir buvo vengiama perkrauti valstybių narių administravimo institucijas.
Vadovaudamasi panašiu požiūriu, pranešėja pageidauja iš dalies pakeisti siūlomą privalomą suteikto tarptautinės apsaugos gavėjų statuso peržiūrą pasikeitus aplinkybėms kilmės šalyje ir statuso atnaujinimo momentu. Pranešėja sutinka, kad įvykiai kilmės šalyje, kuriuos suderintai įvertintų ES prieglobsčio agentūra, gali turėti poveikį apsaugos poreikiams, tačiau sisteminė peržiūra iš valstybių narių sprendžiančiųjų institucijų pareikalautų daug išteklių. Be to, nuolat peržiūrint gavėjo statusą arba nuolat esant tokiai galimybei, gali būti pakirstos gavėjo integracijos perspektyvos priimančiojoje visuomenėje. Todėl pranešėja siūlo peržiūrą palikti valstybėms narėms kaip galimybę, o ne primesti ją kaip savaiminę, privalomą prieglobsčio statuso dalį.
Analogiškai pranešėja nenori, kad persvarstytu ES teisės aktu būtų sumažinta leidimų gyventi šalyje, šiuo metu valstybių narių išduotų jų teritorijoje gyvenantiems tarptautinės apsaugos gavėjams, galiojimo trukmė. Todėl ji siūlo iš dalies pakeisti naująjį standartinį ES leidimų gyventi šalyje galiojimo laikotarpį ir pabėgėliams, ir papildomos apsaugos gavėjams, kad būtų geriau atsižvelgiama į dabartinę nacionalinio lygmens praktiką ir gavėjams būtų suteikiama daugiau teisinio saugumo. Tokiu siūlymu taip pat siekiama skatinti gavėjus investuoti į savo gyvenimą ir taip prisidėti prie savo priimančiosios visuomenės gyvenimo.
Be to, šiuo aspektu pakeitimais linkstama suderinti leidimo gyventi šalyje galiojimo trukmę pabėgėliams ir papildomos apsaugos gavėjams. Beje, pastaruoju statusu tenkinamas ne laikinesnis, o tiesiog kitoks apsaugos poreikis, nes jis nepatenka į teisinę pabėgėlio apibrėžtį ir statusą. Nors tie asmenys nėra pabėgėliai stricto sensu, jie savo kilmės šalyje taip pat susiduria su didele rizika, negali ten saugiai grįžti ir turi atkurti savo gyvenimą jiems priebėgą suteikusioje šalyje. Todėl būtina stengtis jiems, kaip ir pabėgėliams, sukurti teisinę sistemą, kuria būtų skatinama jų integracija. Teikdama tam tikrus pakeitimus, pranešėja vadovavosi ne tik leidimo gyventi šalyje galiojimo trukmės, bet ir šių dviejų apsaugos statusų vienodinimo logika.
Šiandien pasiektas suderinimo lygis yra priežastis didžiuotis, tačiau šią tendenciją reikia išlaikyti. Pranešėja pageidauja plėtoti Europos humanistinę prieglobsčio tradiciją, palaikomą jau šimtmečius ir laipsniškai įsišaknijusią visoje ES teritorijoje. Tai reiškia – konsoliduoti acquis ir toliau derinti valstybių narių nuostatas. Taip pat reikia numatyti ir planuoti ateitį. Šiuo klausimu pranešėja siūlo novatorišką pakeitimą, susijusį su aplinkos pokyčiais. Gaivalinės ar žmogaus sukeltos tendencijos visoje planetoje jau lemia pažeidžiamumą ir, tikėtina, turės poveikį vis didesniam skaičiui žmonių. Jos gali priversti asmenis išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir netgi šalies ir ieškoti pastogės užsienyje. Pagal ES teisę suteikiama tarptautine apsauga taip pat turėtų būti tenkinami šie nauji apsaugos poreikiai.
Vis dėlto apsauga nuo persekiojimo veiksmų ne visada reiškia, kad būtina išvykti iš šalies. Pranešėja pripažįsta, kad individualiais atvejais priebėgą būtų galima rasti asmens kilmės šalyje, jeigu valstybė arba su ja susiję subjektai vykdytų persekiojimą arba darytų didelę žalą. Įpareigojant valstybes nares išnagrinėti apsaugos kilmės šalyje alternatyvą, kai sprendžiančioji institucija jau nusprendė, kad priešingu atveju prašytojui reikėtų apsaugos, nueita jau šiek tiek per toli. Apsaugos kilmės šalyje alternatyva ribotais atvejais turėtų likti tik kaip valstybių narių galimybė, o ne kaip pareiga.
Apibendrinant pasakytina, kad siūlomais pakeitimais pranešėja reaguoja į bendrą poreikį užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikia apsaugos, būtų tinkamai pripažįstami ir naudotųsi teisėmis, kuriomis bus palengvinta jų integracija, nesvarbu, kurioje Sąjungos vietoje jie gyvena. Pranešėja nori pabrėžti, kad BEPS reforma susijusi su nelaimėn patekusiems trečiųjų šalių piliečiams teikiamos apsaugos tobulinimu, vadovaujantis ES tradicija ir vertybėmis. ES turi pasirūpinti savo pačios saugumu, tačiau abu dalykai turi būti daromi kartu – ES turi būti saugi, jeigu ji nori likti prieglauda tiems, kurie bėga nuo konfliktų ir barbariškumo ir siekia apsaugos. Tikėtina, kad, pabrėžiant sankcijas ir galimą piktnaudžiavimą sistema, ir asmenims, kuriems reikia apsaugos, ir ES piliečiams bus tik sustiprintas bendras nesaugumo jausmas. Pozityvi žinia turėtų būti siunčiama abiem kryptimis, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie nebūtinai savo noru atvyko į ES, galėtų greitai pasijusti priklausantys visuomenei, kurioje apsauga suderinama su saugumu – to pranešėja savo pasiūlymais ir siekia.
PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
Toliau pateiktą sąrašą vien savo noru ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Pranešėja, rengdama pranešimo projektą, sulaukė šių subjektų ar asmenų pagalbos:
Subjektas ir (arba) asmuo |
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ |
Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba |
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras |
H. Meijerso komitetas |
EUROCITIES, didžiųjų Europos miestų tinklas |
Asociacija „ILGA-Europe“ |
Migracijos politikos grupė |
Europos jėzuitų tarnyba pabėgėliams |
Ajda Mihelčič, Briuselis |