Žuvininkystės komitetas

26.10.2017

***I

PRANEŠIMO PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

( COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD) )

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Ruža Tomašić

PR_COD_1amCom

Procedūrų sutartiniai ženklai

* Konsultavimosi procedūra

*** Pritarimo procedūra

***I Įprasta teisėkūros procedūra (pirmasis svarstymas)

***II Įprasta teisėkūros procedūra (antrasis svarstymas)

***III Įprasta teisėkūros procedūra (trečiasis svarstymas)

(Procedūra pasirenkama atsižvelgiant į teisės akto projekte pasiūlytą teisinį pagrindą.)

Teisės akto projekto pakeitimai

Parlamento pakeitimai, išdėstomi dviejuose stulpeliuose

Išbrauktos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu kairiajame stulpelyje. Pakeitimai žymimi pusjuodžiu kursyvu abiejuose stulpeliuose. Naujas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu dešiniajame stulpelyje.

Kiekvieno pakeitimo antraštės pirmoje ir antroje eilutėse nurodoma atitinkama svarstomo teisės akto projekto dalis. Jei pakeitimas susijęs su esamu teisės aktu, kurį siekiama pakeisti teisės akto projektu, antraštėje pridedamos trečia ir ketvirta eilutės, kuriose atitinkamai nurodomas esamas teisės aktas ir keičiama šio teisės akto dalis.

Parlamento pakeitimai, pateikiami konsoliduoto teksto forma

Naujos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu. Išbrauktos teksto dalys nurodomos simboliu „▌“ arba perbraukiamos. Pakeistos teksto dalys nurodomos naują tekstą pažymint pusjuodžiu kursyvu, o ankstesnį nereikalingą tekstą išbraukiant arba perbraukiant.

Nežymimi tik grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kuriuos daro tarnybos, siekdamos parengti galutinį tekstą.

TURINYS

Psl.

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS 5

AIŠKINAMOJI DALIS 37

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

( COM(2017)0097 – C8-0095/2017 – 2017/0043(COD) )

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai ( COM(2017)0097 ),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0095/2017),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

- atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę ( A8–0000/2017 ),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) Europos Parlamento ir Tarybos41 reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros veiklos ilgalaikį tvarumą aplinkos požiūriu, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;	(2) Europos Parlamento ir Tarybos41 reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros veiklos ilgalaikę darną aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
__________________	__________________
41 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).	41 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Or. en

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamam žuvininkystės valdymui reikalingi suderintų, patikimų ir tikslių duomenų rinkiniai;

Or. en

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) Adrijos jūra – svarbus Viduržemio jūros parajonis, kuriame sužvejoto laimikio vertė sudaro apie trečdalį visos iškraunamo laimikio vertės;

Or. en

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) dabartinės Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės yra susijusios su naudojimusi vandenimis, žvejybos pastangų kontrole, techninėmis įrangos naudojimo reguliavimo priemonėmis. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tinkamiausia mirtingumo dėl žvejybos pritaikymo priemonė yra žvejybos laimikio tikrinimas ir ši priemonė būtų veiksmingesnė mažų pelaginių žuvų ištekliams valdyti43;	(5) dabartinės Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės yra susijusios su prieiga prie vandenų, žvejybos pastangų kontrole ir techninėmis įrankių naudojimo reguliavimo priemonėmis;
__________________
43STECF, Assessment of Mediterranean Sea stocks - part 2 (STECF-11-14).

Or. en

Pagrindimas

Atsižvelgiant į naujausią STEFC ataskaitą (STEFC 16-14), kurioje, išnagrinėjus teigiamą ir neigiamą įvairių valdymo metodų poveikį, prieita prie išvados, kad geriausią poveikį turi metodas, pagal kurį derinamos įvairios valdymo priemonės (laimikio, pastangų ir pajėgumo apribojimai) ir kad kiekvienai priemonei taikomas atskiras metodas turėtų ir neigiamą poveikį, siūloma išbraukti atitinkamą teiginį.

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) norint pasiekti BŽP tikslus, reikia priimti įvairių atitinkamų išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;	(6) norint pasiekti BŽP tikslus, reikia priimti įvairių atitinkamų išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų ir techninių priemonių;

Or. en

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) daugiamečio plano tikslas turėtų būti padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma siekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą išteklių valdymo sistemą;	(8) daugiamečio plano tikslas turėtų būti padėti įgyvendinti BŽP tikslus;

Or. en

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitiktų MSY siekimo ir išlaikymo tikslą, ir jį išreikšti verčių intervalais, atitinkančiais didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FTDL intervalus apskaičiavo STECF taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY45. Be to, viršutinė intervalo vertė nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis nebesieks Blim vertės, neviršytų 5 %;	(12) derėtų nustatyti biomasės atskaitos taškus SSBpa ir SSBlim, kurie atitiktų MSY siekimo ir išlaikymo tikslą. Šios vertės turėtų būti pagrįstos naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis;
__________________
45 Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Small pelagic stocks in the Adriatic Sea. Mediterranean assessments part 1 (STECF-15-14). 2015 m. [Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27492 EN, JRC 97707, 52 p.] [Antra šios nuorodos dalis atrodo klaidinga. Prašome Leidinių biuro patikrinti.]

Or. en

Pagrindimas

Labiau tinka naudoti vien tik biomasės rodiklį – tai patikimesnė vertė valdant smulkiųjų pelaginių rūšių išteklius, kurie labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų nei naudojimo, bent jau iki tol, kol pagerės mokslinis įvertinimas.

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) siekiant nustatyti žvejybos galimybes, įprastai turi būti nustatyta FMSY intervalų riba, o konkrečiais atvejais, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės, – viršutinė riba. Nustatyti žvejybos galimybių viršutinę ribą turėtų būti galima, tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ar įrodymus, tai yra būtina siekiant įgyvendinti šiame reglamente apibrėžtus mišrios žvejybos tikslus arba išvengti dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos ištekliams gresiančios didelės žalos, arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą;	(13) siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti daugiamečio plano tikslai, tikslas kiekvienos rūšies atveju turėtų būti SSBpa. Nustatyti didesnį tikslą turėtų būti galima, tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ar įrodymus, tai yra būtina siekiant įgyvendinti šiame reglamente apibrėžtus mišrios žvejybos tikslus arba išvengti dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos ištekliams gresiančios didelės žalos, arba tais atvejais, kai kurių nors smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių biomasė nesiekia SSBlim;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) jeigu tie tikslai ištekliams yra nustatyti, siekiant taikyti apsaugos priemones , būtina nustatyti europinių ančiuvių ir europinių sardinių išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip MSY Btrigger ir Blim. Jei šių išteklių kiekis tapotų mažesnis nei TDL Btrigger, mirtingumą dėl žvejybos reikėtų sumažinti iki mažesnio lygio nei FMSY;	(15) siekiant taikyti apsaugos priemones, būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip smulkiųjų pelaginių žuvų SSBlim ir SSBpa. Jei šių išteklių biomasė nebesiektų SSBlim, turėtų būti priimamos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant prisidėti prie greito atitinkamų išteklių biomasės padidėjimo iki lygio, viršijančio SSBpa;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) jei išteklių dydis sumažėtų tiek, kad nebesiektų atskaitos taško Blim, turėtų būti įgyvendinamos tolesnės apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikriems ištekliams kyla grėsmė. Minėtos priemonės turėtų būti papildytos kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, arba valstybių narių priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) ištekliams, kuriems išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, derėtų taikyti atsargumo principą. Kai mokslinių rekomendacijų dėl minimalios konkrečių išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės dydžio nėra, o mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės;	(17) ištekliams, kuriems išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, derėtų taikyti atsargumo principą;

Or. en

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) nepriklausomiems ekspertams ir STEFC pateikti ir jų recenzuoti Adrijos valstybių narių bendra rekomendacija ir gaubiamųjų tinklų techninių charakteristikų ir jų poveikio dugno ištekliams tyrimas. Todėl tikslinga numatyti galimybę nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir II priedo 2 punkto;

Or. en

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) pripažįstant, kad mažas pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojančiais laivais paprastai vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti pritaikytas taip, kad išankstinis pranešimas būtų pateikiamas likus ne mažiau kaip pusantros valandos iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, per kuriuos sužvejojama labai mažas žuvų kiekis, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams, derėtų nustatyti, kad tokie išankstiniai pranešimai būtų teikiami tik tada, kai tuose laivuose yra bent 1 tona europinių ančiuvių arba europinių sardinių;	(22) pripažįstant, kad smulkiąsias pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojančiais laivais paprastai vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti pritaikytas taip, kad išankstinis pranešimas būtų pateikiamas likus ne mažiau kaip valandai iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, per kuriuos sužvejojama labai mažas žuvų kiekis, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams, derėtų nustatyti, kad tokie išankstiniai pranešimai būtų teikiami tik tada, kai tuose laivuose yra bent 1 tona smulkiųjų pelaginių žuvų;

Or. en

Pagrindimas

Atsižvelgiant į pakrantės ypatumus ir į tai, kad žvejybos vietos yra gana arti uostų, reikia numatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį.

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) turėtų būti nustatyta europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikio riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo iškrauti laimikį paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos minėtus uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą kontrolę;	(24) turėtų būti nustatyta smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo iškrauti laimikį paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos minėtus uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą kontrolę;

Or. en

Pagrindimas

Siūloma naudoti dabartiniame Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos daugiamečiame plane nustatytą smulkiųjų pelaginių žuvų apibrėžtį. Ši apibrėžtis reiškia, kad šių dviejų rūšių ištekliai yra valdomi kartu. Šių dviejų rūšių žuvys gaudomos kartu ir, kadangi žvejojant gaubiamaisiais tinklais neįmanoma tikslingai žvejoti tik vienos rūšies žuvų, valdymo priemonės turėtų būti taikomos abiem rūšims kartu. Be to, šios dvi rūšys gamtoje keičia viena kitą ir labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Dėl šios priežasties šių rūšių išteklių naudojimas turėtų būti kontroliuojamas ir valdomas kartu, kaip jau pripažįstama dabartiniuose Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos dokumentuose.

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms išsaugoti skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(25) siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Or. en

Pagrindimas

Daugiamečio plano nuostatos turėtų būti taikomos tik europinėms sardinėms ir europiniams ančiuviams, nes kitų rūšių (skumbrių (Scomber spp) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp)) atveju labai trūksta duomenų ir mokslinio įvertinimo. Dėl įpareigojimo iškrauti laimikį šioms rūšims turėtų būti taikomas daugiametis planas, nes toks buvo pagrindinis Europos Komisijos paaiškinimas, tačiau tai turėtų būti aiškiai atskirta apibrėžiant daugiamečio plano taikymo sritį.

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas po mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamo periodinio plano įvertinimo ir būti juo grindžiamas. Planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tokio minimalaus laikotarpio reikalauja ir mokslo įstaigos;	(26) remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas po mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamo periodinio plano įvertinimo ir būti juo grindžiamas. Planas turėtų būti vertinamas praėjus penkeriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis laikotarpis yra pakankamas visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tokio minimalaus laikotarpio reikalauja ir mokslo įstaigos;

Or. en

Pagrindimas

Esant pernelyg daug neišspręstų klausimų, susijusių su išteklių būkle ir valdymo metodu, siūloma, kad daugiamečio plano peržiūra būtų numatyta po penkerių metų laikotarpio. Po šio laikotarpio mokslininkai turėtų galėti pateikti aiškų atsakymą apie galimą poreikį pakeisti valdymo metodą.

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Reglamentas taikomas Adrijos jūros europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ir europinių sardinių (Sardina pilchardus) ištekliams ir šių išteklių žvejybai. Jis taip pat taikomas atlantinių skumbrių (Scomber spp.) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) priegaudai Adrijos jūroje, sugautai žvejojant kurį nors iš minėtų išteklių arba juos abu.	2. Reglamentas taikomas Adrijos jūros europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ir europinių sardinių (Sardina pilchardus) ištekliams (toliau – smulkiosios pelaginės žuvys) ir tikslinei šių išteklių žvejybai. Siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį, šis reglamentas taip pat taikomas atlantinių skumbrių (Scomber spp.) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) priegaudai Adrijos jūroje, sugautai žvejojant smulkiąsias pelagines žuvis.

Or. en

Pagrindimas

Daugiamečio plano nuostatos turėtų būti taikomos tik europinėms sardinėms ir europiniams ančiuviams, nes kitų rūšių atveju labai trūksta duomenų ir mokslinio įvertinimo. Dėl įpareigojimo iškrauti laimikį šioms rūšims turėtų būti taikomas daugiametis planas, nes toks buvo pagrindinis Europos Komisijos paaiškinimas, tačiau tai turėtų būti aiškiai atskirta apibrėžiant daugiamečio plano taikymo sritį.

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) tikslinė žvejyba – žvejyba, kai europinių sardinių arba europinių ančiuvių kiekis sudaro bent 50 % laimikio gyvojo svorio;

Or. en

Pagrindimas

Tikslinės žvejybos apibrėžtis yra svarbi žvejybos dienų valdymui.

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies c punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) mažų pelaginių žuvų ištekliai – šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;	c) smulkiosios pelaginės žuvys – europinių sardinių (Sardina pilchardus) ir europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ištekliai;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies d punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) FMSY intervalas – reikšmių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į moksliškai nustatyto to intervalo ribas, mišriosios žvejybos atveju laikantis mokslinių rekomendacijų užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, esant vidutinėms aplinkos sąlygoms, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui;	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) žvejybos diena – bet kuris nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis ar jo dalis, kai žvejybos laivas vykdo žvejybos veiklą, tokią kaip žuvų paieška, žvejybos įrankio metimas, statymas, vilkimas, traukimas, laimikio patalpinimas, laikymas, perdirbimas laive arba žuvų ir žuvų produktų perkrovimas ir iškrovimas;

Or. en

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) SSBlim – neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, turi būti imamasi taisomųjų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ištekliai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris atitinka saugias biologines ribas;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies d c punktas (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dc) SSBpa – prevencinis neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu jų biomasė yra mažesnė už šį dydį, turi būti imamasi išteklių valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad ištekliai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris atitinka saugias biologines ribas;

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies e punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) MSY Btrigger – žemiausias tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalies f punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) žvejybos galimybė – kiekybiškai nusakyta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikio kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Daugiametis planas padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir juo siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY.	1. Daugiametis planas padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų.

Or. en

Pagrindimas

Tikslai yra nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir nebūtina jų kartoti šiame dokumente. BŽP tikslai yra vienodai svarbūs, ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio siekio įgyvendinimas negali būti svarbesnis už kitus tikslus, pvz., atitinkamo žuvininkystės sektoriaus socialinio stabilumo siekį.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Daugiamečiame plane numatoma veiksminga, paprasta ir stabili Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių naudojimo valdymo sistema.	2. Daugiamečiame plane numatoma veiksminga, paprasta ir stabili Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų naudojimo valdymo sistema.

Or. en

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio pavadinimas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai	Smulkiųjų pelaginių žuvų atveju taikomi tikslai

Or. en

Pagrindimas

Ši apibrėžtis reiškia, kad šių dviejų rūšių ištekliai yra valdomi kartu.

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Tikslinis atitinkamų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas I priede nustatytų intervalų ribose, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.	1. Tiksliniai smulkiųjų pelaginių žuvų atskaitos taškai turi būti pasiekti kuo greičiau ir po to išlaikomi taip, kad viršytų I priede nustatytas vertes, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Or. en

Pagrindimas

4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.	2. Smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nurodytus tikslinius atskaitos taškus.

Or. en

Pagrindimas

4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų. Siūloma išbraukti terminą „žvejybos galimybės“ ir jį pakeisti terminu „valdymo priemonės“. Visų pirma, žvejybos galimybės nurodo BLSK sistemą, o pagal pasiūlymą ji turi būti pakeista valdymo priemonėmis, kurios labiau tinka taikant pastangų ribojimu grindžiamą valdymo sistemą.

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatyti žvejybos galimybių lygiai, kurie atitiktų žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priedo A skiltyje.	3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, valdymo priemonės gali būti skirtos pasiekti dydžiams, kurie atitiktų aukštesnes vertes, nei nustatytosios I priedo A skiltyje, jeigu:
	a) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;
	b) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba
	c) kai kurie smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai nesiekia I priedo B skiltyje nurodyto atskaitos taško.

Or. en

Pagrindimas

4 straipsnio nuostatos patikslinamos pagal pasiūlymą dėl biomase grindžiamų atskaitos taškų. Visų pirma, žvejybos galimybės nurodo BLSK sistemą, o pagal pasiūlymą ji turi būti pakeista valdymo priemonėmis, kurios labiau tinka taikant pastangų ribojimu grindžiamą valdymo sistemą.

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Nepaisant 2 ir 3 dalių, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos remiantis I priedo B skiltyje pateiktais mirtingumo dėl žvejybos intervalais, jei atitinkamų išteklių dydis viršija II priedo A skiltyje nustatytą minimalų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką ir jei:	Išbraukta.
(a) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;
(b) remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kurią lemia tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamika, arba
(c) siekiama užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20%.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalūs ir ribiniai neršiančių žuvų išteklių biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti II priede.	1. Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip ribiniai neršiančių žuvų išteklių biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi siekiant išsaugoti visą smulkiųjų pelaginių žuvų reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti I priedo B skiltyje.

Or. en

Pagrindimas

Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo A skiltyje nustatytas minimalus neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, skirtos užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų tuos, kuriems esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatomos tokio lygio atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už šio reglamento I priedo A skiltyje nustatytą intervalą, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.	2. Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors neršiančių smulkiųjų pelaginių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento I priedo B skiltyje nustatytas minimalus neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant padėti užtikrinti, kad smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių dydis greitai viršytų I priedo A skiltyje nustatytą atskaitos tašką. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir laikantis šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies, valdymo priemonės patikslinamos atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

Or. en

Pagrindimas

Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo B skiltyje nustatytas ribinis neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (Blim), imamasi tolesnių taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Tiksliau, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.	3. Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad abiejų smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių neršiančių biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento I priedo B skiltyje nustatytas ribinis neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (SSBlim), priimamos papildomos taisomosios priemonės, siekiant padėti užtikrinti, kad abiejų smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai greitai atsikurtų iki tokio dydžio, kuris viršija I priedo A skiltyje nustatytą atskaitos tašką. Visų pirma, tos taisomosios priemonės, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 dalies, gali apimti atitinkamų išteklių tikslinės žvejybos sustabdymą ir kitas atitinkamas valdymo priemones.

Or. en

Pagrindimas

Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų išsaugoti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti mažų pelaginių žuvų ištekliai, arba jeigu europinių ančiuvių ar europinių sardinių išteklių neršiančių žuvų biomasė tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 16 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, dėl:	1. Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų išsaugotos smulkiosios pelaginės žuvys, arba jeigu kurių nors išteklių neršiančių žuvų biomasė tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento I priedo B skiltyje, Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

Or. en

Pagrindimas

Siūlomi pakeitimai atitinka kitus pasiūlymus, grindžiamus biomase kaip vieninteliu ir patikimesniu rodikliu.

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipos a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, įrankio konstrukcijos, įrankio dydžio arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;	Išbraukta.

Or. en

Pagrindimas

Siūloma išbraukti šias priemones, nes jos negali greitai duoti rezultatų. Tuo atveju, kai atitinkami vienos iš dviejų rūšių ištekliai nebesiekia SSBlim ir Europos Komisija turi į tai reaguoti, būtina numatyti tinkamesnes priemones, kurios kuo greičiau atneštų teigiamų pokyčių.

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipos b punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) žvejybos įrankio naudojimo ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti ir pagerinti selektyvumą;	Išbraukta.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipos f punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(f) kitų su selektyvumu susijusių charakteristikų.	Išbraukta.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 a dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Nepaisant 1 dalies nuostatų, kad būtų pasiekti 4 straipsnyje nustatyti tikslai, penkerius metus taikomos šios priemonės:
	a) 2018 m. leidžiamas sužvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų kiekis nustatomas toks, koks buvo 2014 m. laimikio kiekis. Nuo 2019 m. leidžiamas sužvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų kiekis kiekvienais metais palaipsniui mažinamas 5 %, palyginti su ankstesniais metais, iki 2022 m.;
	b) tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą vykdančių žvejybos laivų žvejybos pastangos negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus ir 20 žvejybos dienų per mėnesį, taip pat negali viršyti 144 žvejybos dienų per metus, kai vykdoma tikslinė europinių sardinių žvejyba, ir 144 žvejybos dienų per metus, kai vykdoma tikslinė europinių ančiuvių žvejyba;
	c) kasmet taikomi žvejybos rajonų ir laikotarpių draudimai, siekiant apsaugoti jauniklių augimo vietas ir nerštavietes. Tokie draudimai apima visą smulkiųjų pelaginių žuvų arealą Adrijos jūroje ir taikomi ne trumpesnį kaip nepertraukiamą 15 dienų laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip nepertraukiamą 30 dienų laikotarpį. Šie draudimai taikomi šiais laikotarpiais:
	i) europinių sardinių atveju – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. ir
	ii) europinių ančiuvių atveju – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.;
	d) papildomi draudimai taikomi laivams, kurių bendrasis ilgis viršija 12 metrų, ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Tokie draudimai apima ne mažiau kaip 30 % rajono, kuris, kaip nustatyta, yra jauniklių augimo vieta arba rajonas, svarbus ankstyvo amžiaus žuvų grupių apsaugai (teritorinėje ir vidinėje jūroje);
	e) bendras smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veiklą vykdančių tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas negali viršyti 2014 m. užregistruoto veiklą vykdžiusio laivyno pajėgumo, išreikšto bendrąja talpa (BT) ir (arba) bendrąja registrine talpa (BRT), variklio galia (kW) ir laivų skaičiumi.

Or. en

Pagrindimas

Siūlomos priemonės visapusiškai įgyvendinamos nuo 2017 m. ir iš dalies nuo 2015 m. Jos atitinka BVJŽK išteklių valdymo planą, ir labai svarbu toliau taikyti tą patį valdymo metodą ir priemones, kad galėtume tinkamai įvertinti jų poveikį. Be to, siūloma palaipsniui mažinti per tą patį laikotarpį leidžiamą sužvejoti kiekį.

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 b dalis (nauja)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Nepaisant 1a dalies, siekiant užtikrinti stabilumą ir apriboti išteklių valdymo priemonių nuostatų kitimą, c ir d punktuose nurodytų draudimų taikymo iš eilės einančiais metais trukmė negali skirtis daugiau kaip 10 % nuo prieš tuos metus ėjusiais metais taikytos trukmės.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a straipsnis (naujas)


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a straipsnis
	Techninės priemonės
	1. Taikant šį reglamentą, netaikoma Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir II priedo 2 punktas.
	2. Taikant šį reglamentą, apsupamųjų tinklų (gaubiamųjų tinklų ir tinklų be lyno tinklo apačiai sutraukti) ilgis turi būti ne didesnis kaip 600 metrų, o plotis – ne didesnis kaip 1/3 ilgio.

Or. en

Pagrindimas

Siekiant įgyvendinti bet kokį daugiametį planą, būtina į jį įtraukti šias nuostatas. To jau buvo prašoma Adrijos jūros valstybių narių bendroje rekomendacijoje ir tai išsamiai išnagrinėta gaubiamųjų tinklų techninių charakteristikų ir jų poveikio dugno ištekliams tyrime. Šį tyrimą ir prašymą taip pat recenzavo nepriklausomi ekspertai ir STECF, kurie patvirtino jų išvadas. Tai viena iš pagrindinių nuostatų, siekiant užtikrinti Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos gaubiamaisiais tinklais perspektyvumą.

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent pusantros valandos prieš numatomą atvykimo į uostą laiką. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.	1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent valanda prieš numatomą atvykimo į uostą laiką. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

Or. en

Pagrindimas

Atsižvelgiant į pakrantės ypatumus ir į tai, kad žvejybos vietos yra gana arti uostų, reikia numatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį.

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra bent viena tona europinių ančiuvių arba bent viena tona europinių sardinių, kapitonams.	2. Išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra bent viena tona smulkiųjų pelaginių žuvų, kapitonams.

Or. en

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tikslinę mažų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdantiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai.	1. Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdantiems žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai.

Or. en

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis pagal šį reglamentą netaikoma tikslinę mažų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdantiems laivams, neatsižvelgiant į jų ilgį.	2. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis pagal šį reglamentą netaikoma tikslingai smulkiąsias pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojantiems laivams, neatsižvelgiant į jų ilgį.

Or. en

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vesti elektroninį žvejybos žurnalą ir bent kartą per dieną jį elektroninėmis priemonėmis siųsti vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai taikomas ir tikslinę europinių ančiuvių arba europinių sardinių žvejybą Adrijos jūroje vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai, kapitonams.	1. Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vesti elektroninį žvejybos žurnalą ir bent kartą per dieną jį elektroninėmis priemonėmis siųsti vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai taikomas ir tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai, kapitonams.

Or. en

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikoma tikslinę europinių ančiuvių arba europinių sardinių žvejybą vykdančių laivų, neatsižvelgiant į jų ilgį, kapitonams.	2. Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikoma tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybą vykdančių laivų, neatsižvelgiant į jų ilgį, kapitonams.

Or. en

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitinkamų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, rūšių žuvų gyvajam svoriui taikytina riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo laimikį iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra:	Smulkiųjų pelaginių žuvų gyvajam svoriui taikytina riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo laimikį iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra 4 tonos.

Or. en

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos a punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(a) 2000 kg europinių ančiuvių;	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos b punktas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) 2000 kg europinių sardinių.	Išbraukta.

Or. en

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.	Praėjus penkeriems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija užtikrina, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą.

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 antraštė


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tikslinis mirtingumas dėl žvejybos	Tiksliniai smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių atskaitos taškai

Or. en

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 antraštė


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(kaip nurodyta 4 straipsnyje)	(nurodyti 4 ir 5 straipsniuose)

Or. en

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo lentelė


Komisijos siūlomas tekstas
Ištekliai	Tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalas, atitinkantis didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY)
	A skiltis	B skiltis
Europiniai ančiuviai	0,23–0,30	0,30–0,364
Europinės sardinės	0,065–0,08	0,08–0,11
Pakeitimas
Ištekliai	Tiksliniai smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių atskaitos taškai
	A skiltis	B skiltis
Europiniai ančiuviai	SSBpa	SSBlim
Europinės sardinės	SSBpa	SSBlim

Or. en

Pagrindimas

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedas


Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
[...]	Išbraukta.

Or. en

AIŠKINAMOJI DALIS

1) Bendrosios Komisijos pasiūlymo aplinkybės

Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas (toliau – Adrijos jūros daugiametis planas) nustatomas pagal pagrindinį reglamentą. Daugiamečiai planai priimami prioriteto tvarka, remiantis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, ir į juos turi būti įtrauktos išteklių išsaugojimo priemonės, siekiant atkurti žuvų išteklius ir išlaikyti juos tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Pagrindiniame reglamente taip pat nustatyta, kad į daugiamečius planus negalima įtraukti priemonių, neatsižvelgus į jų ekonominį ir socialinį poveikį.

Adrijos jūros daugiametis planas, pirmasis toks planas Viduržemio jūros rajone, tikriausiai turės didelį poveikį visos Viduržemio jūros žvejybos valdymui.

Adrijos jūra – svarbus Viduržemio jūros parajonis, kuriame sužvejoto laimikio vertė sudaro apie trečdalį visos iškraunamo laimikio vertės. Didžiausią smulkiųjų pelaginių žuvų laimikio dalį sudaro europinės sardinės ir europiniai ančiuviai. Didžiausius kiekius sužvejoja Italija ir Kroatija. Trečioji valstybė narė, Slovėnija, sužvejoja mažiau kaip 1 %, maždaug tiek pat mažai sužvejoja Albanija ir Juodkalnija. Šiuo metu smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba reglamentuojama nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Tarptautinis organas, šiuo metu reglamentuojantis šio tipo žvejybą, yra Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija.

Galutinis pasiūlymo tikslas – pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) iki 2020 m., kaip reikalaujama pagal bendros žuvininkystės politikos nuostatas. Pasiūlymo aiškinamajame memorandume Komisija teigia, kad pagrindinis Adrijos jūros daugiamečio plano tikslas – atkurti išteklius ir žvejybos sektorių, kad jie būtų sveikos būklės, užtikrinant, kad žvejyba būtų tausi.

2) Pasiūlymo esmė

2017 m. vasario 24 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano. Adrijos jūros daugiametis planas gali būti taikomas ančiuvių, sardinių, skumbrių ir stauridžių ištekliams. Pagrindinis daugiamečio plano tikslas – pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą valdymo sistemą.

Pagal Adrijos jūros daugiametį planą siūlomi tikslai išreiškiami STECF rekomenduojamais žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalais, artimais FMSY, o jų įgyvendinimo terminas – 2020 m. Nustatyti europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai – intervalus rekomendavo STECF. Kaip teigiama Komisijos aiškinamajame memorandume, taikant tokius intervalus atitinkami ištekliai būtų valdomi pagal MSY principą ir, kaip manoma, būtų suteiktos galimybės koreguoti, jeigu pasikeistų mokslinės rekomendacijos. Jeigu turimi žuvų išteklių duomenys, atskaitos taškai yra neršiančių žuvų išteklių biomasė.

Į pasiūlymą įtrauktos nuostatos, susijusios su įpareigojimu iškrauti laimikį, kurios turi būti priimtos regionalizavimo tikslais.

3) Pranešėjos pozicija

Pranešėja teigiamai vertina Adrijos jūros daugiametį planą, nes jis suteiks daugiamečio jūrų biologinių išteklių valdymo priemonę, kuri padės atkurti išteklius ir užtikrinti žuvininkystės sektoriaus veiklos tvarumą. Sardinių ir ančiuvių išteklių būklės mokslinių vertinimų duomenimis, dabartinis žvejybos mastas Adrijos jūroje prilygsta peržvejojimui. Pranešėja pritaria priemonėms, kuriomis siekiama gerinti išteklių būklę, ypač teritorinei rajonų apsaugai, siekiant apsaugoti žuvų jauniklius ir neršiančius išteklius.

Atsižvelgdama į išteklių būklę, specifinį žvejybos pobūdį ir sudėtingą socialinę ir ekonominę padėtį Adrijos regione, siekdama užtikrinti veiksmingą valdymą, paaiškinti ir supaprastinti atskiras pasiūlymo nuostatas, pranešėja siūlo iš dalies pakeisti toliau nurodytas nuostatas.

Bendras sardinių ir ančiuvių išteklių valdymas

Pranešėja nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl atskiro sardinių ir ančiuvių išteklių valdymo ir vietoj to siūlo, kad šių dviejų rūšių ištekliai būtų valdomi kartu. Smulkiųjų pelaginių žuvų biomasė skirtingais metais gali labai skirtis nepriklausomai nuo mirtingumo dėl žvejybos, nes smulkiosios pelaginės žuvys labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad jų žvejyboje nėra visiškai įmanoma vykdyti tik vienos iš šių dviejų rūšių tikslinę žvejybą, pranešėja mano, kad šie ištekliai turėtų būti valdomi kartu. Be to, abi rūšys, sardinės ir ančiuviai, užima tą pačią ekologinę nišą ir jų biomasė kinta. Pranešėja į pasiūlymą įtraukia terminą „smulkiosios pelaginės žuvys“, vartojamą ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos parengtame regioniniame plane.

Žvejybos pastangų valdymu grindžiamos sistemos principo taikymas

Pranešėja griežtai prieštarauja Komisijos mėginimams užtikrinti, kad žvejyba būtų reglamentuojama nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotų sistemą. Šiuo metu visam Adrijos jūros rajonui (17 ir 18 geografiniams parajoniams) taikomas Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos parengtas išteklių valdymo planas, grindžiamas žvejybos pastangų ir pajėgumo reguliavimu nustatant rajonų ir laikotarpių nuostatas ir laivo žvejybos dienų apribojimus, tačiau pradžiai nustatomas saugaus lygmens laimikio limitas, kuris yra 2014 m. sužvejotas kiekis. Šiuo metu galiojanti BVJŽK rekomendacija (GFCM/40/2016/2) paskelbta 2016 m. Pranešėja mano, kad dabartinė rekomendacija yra ypač svarbi, nes ji užtikrina santykinį stabilumą sektoriui. Priemonių rinkinys taikytinas 2017 ir 2018 m. ir per tą laikotarpį turėtų paaiškėti, ar tos priemonės, kurios visapusiškai taikomos nuo 2015 m., yra veiksmingos ir duoda rezultatų.

Visoje Viduržemio jūroje įgyvendinama tokia sistema, kaip nurodyta pirmiau, ir bet koks reikšmingas valdymo pakeitimas tik vienoje nedidelėje dalyje tikrai gali sutrikdyti ES rinką, sudaryti sąlygas didesniam importui iš šalių, kurios nepriklauso ES, ir pastatyti žuvininkystės sektorių į nelygiateisę rinkos padėtį.

Kadangi pranešėjos pasiūlymas grindžiamas žvejybos pastangų valdymu, ji siūlo pakeisti valdymo sistemą, susijusią su galimybėmis, į išteklių valdymo priemones.

Pranešėja taip pat norėtų pastebėti, kad moksliniai vertinimai ir rekomendacijos gali pasikeisti, ir mano, kad tai dar viena priežastis atsisakyti kvotų sistemų. Vertėtų pabrėžti, kad tuos pačius duomenis nagrinėjusios BVJŽK ir STEFC darbo grupės gavo skirtingus rezultatus. Šiuose vertinimuose esantis neužtikrintumas lemia papildomus nuogąstavimus, kai svarbūs pagrindiniai sprendimai priimami remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, kurios gali taip smarkiai skirtis.

Moksliniai įvertinimai ir jų panaudojimas siūlomame plane

Vienos iš pagrindinių pasiūlymo nuostatų yra susijusios su biologiniais atskaitos taškais. Pasiūlyme šie atskaitos taškai grindžiami mirtingumo dėl žvejybos (F) verte, atitinkančia išteklių naudojimą, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis (FMSY). Ši vertė yra tikslinis lygis, kurį reikia pasiekti, kaip nurodyta pagrindiniame reglamente, iki 2020 m. Vis dėlto, mirtingumo dėl žvejybos vertė, atitinkanti teorinį išteklių naudojimo lygį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, priklauso nuo tam tikrų prielaidų, taikomų mokslinio išteklių būklės vertinimo procese, taigi, gali labai skirtis. Pavyzdžiui, 2016 m. STECF laikėsi nuomonės, kad sardinių FMSY vertė yra 0,08, o BVJŽK tuo pačiu metu nustatė, kad ši vertė yra 0,7, kitaip tariant, kone dešimt kartų didesnė. Per paskutinį STECF plenarinį posėdį (17-01) pateikta rekomendacija, kad tikslinis išteklių naudojimo lygis, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, turėtų būti ne FMSY vertė, bet teorinio perskaičiavimo koeficientas (mirtingumo dėl žvejybos ir bendro mirtingumo santykis, E=0,4), kurio daugiklyje būtų naudojimo lygis, kurį taip pat galima išreikšti kaip mirtingumo dėl žvejybos (F) vertę. Atsižvelgiant į tai, kad netgi Komisijos mokslinis patariamasis organas (STECF) priėjo prie išvados, kad vertinime esama daug neužtikrintumo, pranešėja siūlo, kad Adrijos jūros daugiamečiame plane naudotinas atskaitos taškas būtų išteklių biomasė, o ne mirtingumas dėl žvejybos. Ypač svarbu, kad, esant nevienareikšmiškoms diskusijoms šiuo klausimu mokslininkų bendruomenėje, būtų atsisakyta galimybės įvesti kvotų sistemą, pagal kurią bendras leidžiamas sužvejoti kiekis būtų nustatomas griežtai remiantis tų atskaitos taškų siekiais. Atsižvelgiant į atskaitos taškų skirtumus, jie negali būti naudojami siekiant nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį; taikytina sistema turėtų būti grindžiama žvejybos pastangų reguliavimu, siekiant užtikrinti, kad išgyventų pakankamai atskiros rūšies žuvų, t. y. būtų pakankama tų išteklių biomasė.

Gaubiamųjų tinklų Adrijos jūros smulkiosioms pelaginėms žuvims žvejoti techninių charakteristikų nustatymas

Pranešėja siūlo, kad pasiūlyme dėl plano būtų leista netaikyti Viduržemio jūros reglamento nuostatos dėl gaubiamojo tinklo ilgio ir gylio ir tinklo pločio santykio. Derėtų pabrėžti, kad planas rengiamas atsižvelgiant į regioninius ypatumus ir turi būti tinkamas žvejybai tame rajone, kuriam jis skirtas; jame taip pat turi būti nuo pat pradžių pripažintos ir leidžiamos specifinės Adrijos jūroje naudojamų žvejybos įrankių ypatybės.

Susibūrusios į grupę „AdriaMed“ (FAO projekto formos subregioninė iniciatyva), Adrijos jūros šalys atliko mokslinį tyrimą, kad aprašytų Adrijos jūroje naudojamų gaubiamųjų tinklų technines charakteristikas, jų galimą poveikį jūros dugnui ir žvejybos jais modelį. Šis tyrimas parodė, kad Italija, Kroatija ir Slovėnija yra teisios reikalaudamos plane nustatyti tokius gaubiamojo tinklo matmenis, kad didžiausias galimas tinklo ilgis būtų 600 m, o plotis būtų ne didesnis kaip 1/3 ilgio. Atsižvelgiant į šiuos siūlomus matmenis, labai svarbu leisti netaikyti Viduržemio jūros reglamento, pagal kurį gaubiamuosius tinklus leidžiama naudoti tik tuose rajonuose, kur gylis didesnis už 70 % tinklo pločio; dėl Adrijos jūros dugno reljefo šios nuostatos neįmanoma laikytis.

Socialinis ir ekonominis siūlomo plano poveikis

Pagrindiniame reglamente, be kita ko, nustatyta, kad negalima įtraukti priemonių į daugiametį planą, jeigu neatsižvelgta į jų ekonominį ir socialinį poveikį.

Pranešėja norėtų pažymėti, kad Komisijos pasiūlyme nepateiktas joks išsamus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas. Tai jai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes Viduržemio jūros žvejybos sektorius patiria krizę daugiau kaip dvidešimt metų ir naujos nepakankamai apsvarstytos nuostatos gali turėti didelį poveikį ir sužlugdyti visą sektorių. Be to, nieko nepasakyta apie finansinę paramą ir (arba) pakeitimo priemones įmonėms ir darbuotojams, kurios būtų susijusios su šiuo pasiūlymu, kad būtų mažinami sugaunami sardinių ir ančiuvių kiekiai, nors šios žuvys yra pagrindiniai ekonominiai ištekliai mažoms pakrančių bendruomenėms, ypač salų bendruomenėms, ir sektoriaus įmonėms.