Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą, kuria siūloma pakeisti LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnį, susijusį su uosto žemės nuomos tvarka. Juo siekiama, kad pasibaigus žemės nuomos terminui esami nuomininkai turėtų palikti visą turtą, sukurtą uosto žemėje, valstybė už jį turėtų atlyginti ir paskelbti naują uosto žemės nuomos konkursą.

Komisijos teigimu, investicijos sutarties termino pabaigoje paprastai būna atsipirkusios, o pastatų likutinė vertė nedidelė ir nelemtų didelio valstybės finansinių lėšų poreikio, jeigu būtų priimtas sprendimas išmokėti finansinę kompensaciją už šiuos pastatus. Tačiau šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla yra organizuojama taip, kad uosto žemės naudotojo investicijos į uoste esančią infrastruktūrą būtų atliekamos nuolat, t. y. per visą sutarties egzistavimo laikotarpį, o ne tik sutarties termino pradžioj.

Ar Komisija nemano, kad nauja tvarka ne tik pareikalautų didžiulių valstybės lėšų, reikalingų kompensacijoms už pastatus, kurios, tikėtina, būtų sunkiai pakeliamos, bet ir sąlygotų ilgas teismines procedūras, susijusias su privačios nuosavybės perdavimo tvarka, ir taip trikdytų normalią uosto veiklą?

Ar Komisija nemano, kad prieš priimant šį sprendimą reikėtų atlikti būsimo reguliavimo poveikio vertinimo išsamią analizę ir dėl aukščiau išvardintų priežasčių nekeisti Klaipėdos uosto žemės nuomos tvarkos?

Kaip Komisija planuoja spręsti uosto įmonių darbuotojų interesų apsaugos bei nuolat reikalingų investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus?