Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos pirmininko, Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Parlamento pirmininko ir tą dieną vykusio aukšto lygio susitikimo su religiniais lyderiais dalyvių bendrą pareiškimą,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl mirties bausmės už apostazę Sudane,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į antrąjį Kotonu susitarimo persvarstymą 2010 m.,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. ES gaires dėl religijos ir tikėjimo laisvės,

–   atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos pirmąjį protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–   atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į vaiko teises,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi 2013 m. pabaigoje Meriam Yahija Ibrahim (Etiopijos krikščionių motinos ir Sudano musulmonų tėvo duktė), auklėta kaip krikščionė, giminių iš tėvo pusės buvo apkaltinta neištikimybe po to, kai jie ją įskundė valdžios institucijoms dėl santuokos su krikščioniu; kadangi 2013 m. kaltinimas buvo papildytas apostaze;

B.  kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2014 m. gegužės 12 d., pagal kurį tuo metu aštuonis mėnesius nėščiai Meriam Ibrahim už kaltinimus neištikimybe buvo skirta šimtas rimbo kirčių ir dėl kaltinimų apostaze ji buvo nuteista mirties bausme pakariant, tačiau jai buvo suteiktos trys dienos atsisakyti krikščionybės; kadangi Meriam Ibrahim buvo nuteista islamo šariato teisę, Sudane galiojančią nuo 1983 m., pagal kurią už atsivertimą baudžiama mirties bausme; kadangi 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendis bus dar kartą patvirtintas, nes Meriam Ibrahim nusprendė neatsiversti į islamą;

C. kadangi 2014 m. gegužės 17 d. Meriam Ibrahim kalėjime pagimdė dukrelę Mayą; kadangi įtariama, kad Meriam Ibrahim kojos buvo suveržtos pančiais ir sukaustytos grandinėmis, kai jai reikėdavo dirbti, o tai kėlė rimtą pavojų motinos ir vaiko sveikatai; kadangi tai yra šiurkštus moterų ir vaiko teisių pažeidimas;

D. kadangi 2014 m. gegužės 5 d. jos byla buvo sėkmingai perduota Apeliaciniam teismui;

E.  kadangi Meriam Ibrahim buvo paleista iš Omdurmano moterų kalėjimo 2014 m. birželio 23 d. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad ji nekalta dėl abiejų kaltinimų, bet kadangi ji vėl buvo suimta Chartumo oro uoste, kai su šeima ruošėsi išvykti į JAV, dėl tariamo bandymo išvykti iš šalies su suklastotais kelionės dokumentais, išduotais Pietų Sudano ambasados ​​Chartume;

F.  kadangi Meriam Ibrahim vėl buvo paleista 2014 m. birželio 26 d. ir su šeima prisiglaudė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje ir kadangi vyksta derybos dėl to, kad ji galėtų išvykti iš Sudano, kur jai musulmonų ekstremistai grasina mirtimi;

G. kadangi minties, tikėjimo ir religijos laisvė – visuotinė žmogaus teisė, kurią reikia saugoti visur ir užtikrinti visiems; kadangi Sudanas ratifikavo atitinkamas JT ir Afrikos Sąjungos konvencijas, taigi yra tarptautiniu lygmeniu įsipareigojęs ginti ir skatinti religijos ar tikėjimo laisvę, kuri apima teisę laisva valia pradėti išpažinti, pakeisti religiją arba tikėjimą arba jų atsisakyti;

H. kadangi į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią ratifikavo Sudano Respublika, įtrauktos nuostatos, ginančios teisę į gyvybę ir draudžiančios kankinti bei taikyti žiaurias, nehumaniškas arba žeminančias bausmes ir elgesį, tačiau kadangi mirties bausmė, plakimas, galūnių nupjovimas ir kitos fizinės bausmės šioje šalyje vis dar taikomos už daugelį kriminalinių nusikaltimų,

I.   kadangi Sudano valdžios institucijos neadekvačiai apkaltina moteris ir merginas netinkamai apibrėžtais nusikaltimais dėl privačių, asmeninių sprendimų, dėl kurių, visų pirma, niekad neturėtų būti baudžiama, ir kadangi moterims taikomos neproporcingai žiaurios bausmės, pavyzdžiui, plakimas, pažeidžiant jų žmogaus teises į orumą, privatumą ir lygybę;

J.   kadangi Sudanas prisijungė prie Arabų žmogaus teisių chartijos, kurios 27 straipsnyje numatyta, kad visų religijų asmenys turi teisę išpažinti savo tikėjimą;

K. kadangi Sudano Respublikai yra privaloma Kotonu susitarimo žmogaus teisių nuostata

2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas.

L.  kadangi, nepaisant prezidento Omaro al-Bashiro 2014 m. sausio mėn. pareiškimo dėl nacionalinio dialogo, Meriam Ibrahim sulaikymas ir nežmoniškas elgesys su ja atspindi nerimą keliančias represines priemones, kurių Sudano valdžios institucijos imasi prieš mažumas, žmogaus teisių aktyvistus, protestuojančius studentus, žurnalistus, politinius oponentus ir teisėmis besiremiančias organizacijas, ypač tas, kurios remia moterų teises ir didesnių galių suteikimą jaunimui;

1.  smerkia nepagrįstą Meriam Ibrahim sulaikymą; ragina Sudano vyriausybę panaikinti visus teisės aktus, kuriais diskriminuojama lyties arba religijos pagrindu, ir apsaugoti mažumų grupių religinę tapatybę;

2.  pabrėžia, kad kūdikio besilaukiančiai moteriai gimdyti surakintai ir fiziškai įkalintai žemina ir yra nežmoniška; ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad visoms nėščiosioms ir gimdančioms sulaikytoms moterims būtų teikiamos tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams;

3.  patvirtina, kad religijos, sąžinės ar tikėjimo laisvė – visuotinė žmogaus teisė, kurią reikia saugoti visur ir užtikrinti visiems; griežtai smerkia visas smurto ir įbauginimo formas, kuriomis varžoma teisė išpažinti arba neišpažinti religijos arba ją laisvai pasirinkti, įskaitant grasinimų, fizinės jėgos arba bausmių taikymą siekiant priversti tikinčiuosius atsisakyti savo religijos arba netikinčiuosius atsiversti; pabrėžia, kad santuokinė neištikimybė ir apostazė apskritai neturėtų būti laikomos nusikaltimais;

4.  primena, kad Sudanas ratifikavo atitinkamas JT ir Afrikos Sąjungos konvencijas, taigi yra tarptautiniu lygmeniu įsipareigojęs ginti ir skatinti religijos ar tikėjimo laisvę, kuri apima teisę laisva valia pradėti išpažinti, pakeisti religiją arba tikėjimą arba jų atsisakyti;

5.  prašo, kad Sudano vyriausybė, vadovaudamasi visuotinėmis žmogaus teisėmis, panaikintų visas teisės nuostatas, pagal kurias asmenys baudžiami arba diskriminuojami dėl savo religinių įsitikinimų arba savo religijos arba tikėjimo keitimo arba dėl kitų skatinimo keisti religiją arba tikėjimą, ypač tais atvejais, kai apostazė, heterodoksija arba atsivertimas yra baudžiami mirties bausme;

6.  pabrėžia, kad tokie teisės aktai neatitinka Sudano 2005 m. laikinos konstitucijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir primygtinai ragina Sudaną ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti

1989 m. gruodžio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos Rezoliucija Nr. 44/128.

7.  ragina Sudaną nedelsiant paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą siekiant panaikinti mirties bausmę ir visų formų fizines bausmes;

8.  nerimaudamas atkreipia dėmesį į Sudane vykdomus nuolatinius dažnus moterų teisių, ypač Sudano baudžiamojo kodekso 152 straipsnio, pažeidimus; ragina Sudano valdžios institucijas skubiai pasirašyti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir ją ratifikuoti;

9.  susirūpinęs pažymi, kad Sudane plačiai paplitęs nebaudžiamumas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir tai yra didelė šios šalies problema, pvz., įvykus Darfūro konfliktui valdžios institucijos nevykdė baudžiamojo persekiojimo už daugelį sunkių nusikaltimų, įskaitant seksualinio smurto nusikaltimus; ragina Sudano vyriausybę ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kalinių nužudymus, kankinimus ir netinkamą elgesį su jais, išžaginimus ir kitokį seksualinį smurtą;

10. primena, kad tvirtai palaiko griežtą religijos ar tikėjimo ir valstybės atskyrimą, o kartu bet kokio religinio kišimosi į vyriausybės veiklą atsisakymą ir nediskriminavimą dėl religijos ar tikėjimo;

11. ragina Sudano vyriausybę prisijungti prie Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos Afrikos moterų teisių pirmojo protokolo ir prie Afrikos Sąjungos Teisingumo Teismo protokolo, kurie buvo priimti 2003 m. liepos 11 d. Maputo mieste, Mozambike;

12. ragina Sudano vyriausybę, remiant tarptautinei bendruomenei, skubiai pradėti vykdyti teisinę reformą, kad būtų saugomos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, užtikrinti visų asmenų žmogaus teisių apsaugą ir ypač spręsti moterų, mažumų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių diskriminacijos problemą;

13. pareiškia, kad remia pastangas siekti įtraukaus derybinio Sudano padėties sprendimo, ir remia pilietinės visuomenės ir opozicinių partijų pastangas skatinti taikos procesą;

14. ragina ES per kitą Žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2014 m. rugsėjo mėn., imtis vadovaujančio vaidmens ir raginti priimti griežtą rezoliuciją Sudano klausimu, kurioje būtų aptariami šalyje vykdomi sunkūs ir plačiai paplitę žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.