Plenarinio posėdžio dokumentas
22.10.2014 B8‑0167/2014 }
B8‑0175/2014 } RC1
BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:
GUE/NGL ( B8‑0167/2014 )
Verts/ALE ( B8‑0175/2014 )
dėl 43 pedagogikos studentų dingimo Meksikoje
( 2014/2905(RSP) )
Javier Couso Permuy, Patrick Le Hyaric, Marie-Christine Vergiat, Malin Björk, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Lidia Senra Rodríguez
GUE/NGL frakcijos vardu
Ernest Urtasun, Josep-Maria Terricabras, Jordi Sebastià, Bodil Ceballos, Ska Keller, Ulrike Lunacek, Barbara Lochbihler, Ernest Maragall, Heidi Hautala
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos parlamento rezoliucija dėl 43 pedagogikos studentų dingimo Meksikoje
( 2014/2905(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Meksikos, ypač į 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio mėn. Havanos deklaraciją, ypač į jos 1 punktą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 12 d. drauge su ES valstybių narių misijų Meksikoje vadovais paskelbtą ES pareiškimą vietos lygiu dėl Igualos,
– atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisijos biuro, Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos ir organizacijos „Amnesty International“ pareiškimus,
– atsižvelgdamas į 2000 m. ES ir Meksikos visuotinį susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. aukšto lygio dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris yra ES ir Meksikos strateginės partnerystės dalis,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių padėtis Meksikoje, ypač Čiapaso, Oachakos ir Atenko valstijose yra itin kritiška,
B. kadangi, Pasaulio banko duomenimis, 52,3 proc. gyventojų 2012 m. gyveno žemiau skurdo ribos; kadangi Meksika yra viena iš šalių, kuriose turto pasiskirstymas yra netolygiausias pasaulyje;
C. kadangi valdžios institucijos kuria ekonominę ir socialinę sistemą, paremtą pagrindinių išteklių, pvz., žemės, vandens ir biologinės įvairovės, grobstymu, privatizacija ir pavertimu prekėmis;
D. kadangi tokios politikos pasekmė – socialinių organizacijų bauginimas daugelio politinių aktyvistų ir ekonominių ir socialinių veikėjų įkalinimas kadangi Meksikoje nužudoma daugiau žurnalistų nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje;
E. kadangi esama oficialias pareigas užimančių politikų, išrinktų atstovų ir prekiautojų narkotikais kartelių slapto susitarimo;
F. kadangi gerokai padidinto karinio personalo dislokavimas po to, kai 2006 m. buvo išrinktas prezidentas F. Calderonas, padarė didelį poveikį žmogaus teisėms – padaugėjo priverstinių dingimų, neteisminių egzekucijų, kankinimo ir neteisėto sulaikymo atvejų;
G. kadangi, oficialiaisiais vyriausybės duomenimis, Meksikoje yra dingę daugiau nei 22 000 žmonių, kadangi daugiau nei pusė jų dingo per dabartinio prezidento Enrique Peña Nieto kadenciją ir kadangi, pasak NVO, manoma, kad 2006–2014 m. įvykdyta 70 000–80 000 žmogžudysčių ir dingo daugiau nei 24 000 žmonių;
H. kadangi Meksikos valdžios institucijos dažnai netiria nusikaltimų, nepersekioja ir tinkamai nenubaudžia juos padariusių asmenų, kadangi, pasak Nacionalinės žmogaus teisių komisijos, 98–99 proc. už nusikaltimus atsakingų asmenų lieka nenubausti, kadangi Meksikoje vyraujantis nebaudžiamumas yra viena iš priežasčių, dėl kurių šalyje didėja prievarta ir daugėja nusikaltimų, ir kadangi prievarta taip pat didėja dėl socialinės nelygybės ir ypač didelio gyventojų skurdo;
I. kadangi dažnai būna moterų, ypač čiabuvių, dingimo ir grobimo atvejų ir kadangi terminas „moterų žudymas dėl lyties“ yra nustatytas pagal smurto prieš moteris apibrėžtį, pateiktą Beleno konvencijos 1 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad „smurtas prieš moteris yra bet koks veiksmas ar elgesys dėl lyties, kuriuo moterims viešojoje ar privačioje erdvėje sukeliama mirtis arba fizinė, seksualinė arba psichologinė žala arba kančios“; kadangi privaloma panaikinti moterų žudymą dėl lyties ir bausti jį padariusius asmenis ir tam turi būti teikiama pirmenybė visose šalyse, kuriose laikomasi teisinės valstybės principo;
J. kadangi Tamaulipaso valstijoje 2014 m. spalio 15–16 d. naktį buvo nužudyta María del Rosario Fuentes Rubio, jauna meksikietė, atskleidusi narkotikų kartelių veiklą;
K. kadangi 2014 m. spalio 13 d. per savo savaitinės radijo laidos transliaciją buvo nužudytas Románas Atilano, ūkininkų grupės, reikalavusios kompensacijos už žemę, užtvindytą pastačius užtvanką šiaurės rytų Meksikos Sinaloa valstijoje, lyderis;
L. kadangi, pasak oficialių šaltinių, 2014 m. birželio 30 d. per susidūrimą Tlatlajoje žuvo 22 nusikaltimais įtariami asmenys; kadangi po to liudininkai pareiškė, kad šiuos žmones, įskaitant 15 m. amžiaus mergaitę, po to, kai jie pasidavė, šaltakraujiškai nužudė kareiviai; kadangi rugsėjo mėn. pabaigoje aštuoni žudynėse dalyvavę kareiviai buvo suimti;
M. yra priblokštas dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. Meksikos mieste Igualoje (Gerero valstija) įvykusių žiaurumų, kai policija atidengė ugnį į neginkluotus Ayotzinapos kaimiškojo universiteto (isp. Escuela Normal) studentus, nušovė tris studentus, futbolo trenerį, futbolo žaidėją ir autobuso vairuotoją ir sužeidė apie 20 žmonių; yra giliai sukrėstas, kad po šio įvykio priverstinai dingo 43 studentai, kurie iki šiol neatsirado;
N. kadangi ir žudynės, ir priverstinis dingimas įvyko viduryje miesto, esančio vos už 190 km nuo Meksikos sostinės, kuriame dislokuoti du kariniai batalionai ir kuriame yra Federalinio generalinio prokuroro strateginis operacijų centras; kadangi, pasak liudininkų, vietos saugumo pajėgų nariai mažiausiai 17 iš 43 studentų perdavė nusikalstamoms grupuotėms, o kitos saugumo pajėgos dėl to nesiėmė jokių veiksmų; kadangi studentai, kaip įtariama, buvo pagrobti policijos automobiliais ir perduoti narkotikų kartelio „Guerreros Unidos“ nariams;
O. kadangi federalinės valdžios institucijos po to, kai įvyko toks didelis nusikaltimas, nesiėmė skubių ir visapusiškų veiksmų ir nepradėjo nedelsdamos ieškoti dingusių studentų ir apsaugoti išgyvenusių studentų ir šeimų; kadangi federalinės valdžios institucijos šį klausimą pradėjo spręsti tik po to, kai praėjus daugiau nei savaitei patys į neviltį puolę Ayotzinapos studentai ir dingusių asmenų artimieji užėmė greitkelį „Autopista del Sol“ ir kai šalyje ir tarptautiniu mastu kilo protestai;
P. kadangi 2014 m. spalio 3 d., praėjus savaitei nuo pagrobimo, vienas iš sulaikytų penkių nusikaltimą įvykdžius kaltinamų asmenų parodė penkias masines kapavietes, esančias netoli Igualos, kuriose rasti 28 suanglėję lavonai, kurie, remiantis DNR analize, galbūt nėra dingusieji studentai; kadangi vėliau šioje vietovėje buvo rasta daugiau masinių kapaviečių; kadangi Argentinos teismo medicinos specialistams reikia geresnių sąlygų, kad jie galėtų atlikti reikalingą darbą, kad mirusieji būtų identifikuoti;
Q. kadangi ankstesnėse Meksikos žmogaus teisių organizacijų pranešimuose buvo atskleisti aiškūs vietos valdžios institucijų ir nusikalstamų grupuočių ryšiai ir bendradarbiavimas, o Igualos atveju tai patvirtino Meksikos slaptoji tarnyba (isp. CISEN), tačiau į tuos pranešimus valdžios institucijos neatkreipė jokio dėmesio ir dėl jų nesiėmė jokių veiksmų; kadangi slaptas susitarimas tikriausiai yra šio naujo nusikaltimo priežastis; kadangi mažiausiai 11 saugumo pajėgų narių naudojo Vokietijoje pagamintus ginklus per ankstesnį, 2011 m. gruodžio 12 d., Čilpansinge (Gerero valstija) įvykusį prieš Ayotzinapos universiteto studentus nukreiptą policijos išpuolį, per kurį policininkai nužudė du studentus;
R. kadangi paskelbta Igualos mero José Luiso Abarcos ir vietos saugumo pajėgų vado Felipė Floreso paieška, tačiau jie pabėgo; kadangi tuo tarpu sulaikyti 44 policininkai ir kriminalinių grupuočių nariai – 36 iš jų yra Igualos ir Kokulos (Gerero valstija) policininkai;
S. kadangi pastarojo meto įvykiai Gerero valstijoje yra precedento neturinčio lygio žmogaus teisių pažeidimai ir atskleidžia labai dideles nebaudžiamumo, policijos pareigūnų ir organizuotų nusikalstamų grupuočių slaptų susitarimų ir pernelyg didelės jėgos naudojimo problemas, kurias reikia spręsti palaikant ES ir Meksikos strateginius santykius, pasinaudojant esamomis visuotinio susitarimo ir strateginės partnerystės susitarimo priemonėmis;
T. kadangi ES ir Meksika yra sudariusios visuotinį susitarimą, į kurį įtraukta žmogaus teisių išlyga, ir strateginę partnerystę, kurioje aiškiai nurodytos bendros vertybės, kurių pažeidimai turės pasekmių tiek susitarimui, tiek partnerystei; kadangi pagal 2012 m. birželio mėn. priimtą Strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES pasižadėjo, kad „santykiuose su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strateginius partnerius, ES žmogaus teisėms skirs daugiausia dėmesio“ ir „visokeriopai rems laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje“;
U. kadangi Meksika tarptautiniu lygmeniu prisiėmė daug įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje; kadangi šie įsipareigojimai yra viršesni už nacionalinę teisę; kadangi dėl pastarųjų Igualos įvykių Jungtinių Meksikos Valstijų, kaip žmogaus teisių apsaugą užtikrinančios valstybės, patikimumas tarptautinėje bendruomenėje smarkiai susvyravo;
1. ragina federalinės valdžios atstovus padaryti viską, kad būtų surasti 43 dingę Igualos miesto Ayotzinapos pedagoginės mokyklos studentai, o asmenys, atsakingi už padarytus nusikaltimus, patraukti atsakomybėn ir nubausti; atitinkamai pabrėžia, kad turi būti atliktas sąžiningas, skaidrus ir nešališkas šių žmogaus teisių pažeidimų tyrimas ir taikomos įprastos procedūrinės taisyklės;
2. reiškia užuojautą šešių nušautų asmenų šeimoms, taip pat reiškia solidarumą su artimaisiais ir bendramoksliais, ieškančiais 43 dingusių studentų, ir prašo Meksikos valdžios institucijų visapusiškai apsaugoti gyvų likusių studentų, 43 dingusių studentų artimųjų ir draugų ir į šią bylą įsitraukusių žmogaus teisių gynėjų gyvybes ir fizinę neliečiamybę; be to, prašo valdžios institucijų teikti psichologinę ir socialinę pagalbą ir veiksmingai įgyvendinti joms Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos pavestas atsargumo priemones;
3. yra sukrėstas dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Meksikoje ir dėl to, kad Meksikos valstybei trūksta ryžto kovoti su nebaudžiamumu; dar kartą smerkia tai, kad vykdomi priverstiniai dingimai ir žmogžudystės, kuriuos įvykdė arba prie kurių prisidėjo Meksikos valstybė;
4. taip pat tikisi, kad Meksikos valdžios institucijos atliks visapusišką tyrimą dėl 43 asmenų priverstinio dingimo ir galbūt neteisminės egzekucijos, šešių asmenų nužudymo ir 20 asmenų sužeidimo, taip pat dėl kitų šio daugialypio nusikaltimo, įvykdyto 2014 m. rugsėjį Igualoje, elementų; kad bus paskirti visi reikalingi pareigūnai, vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir, laikantis tarptautinių standartų, visais lygmenimis bus pasmerkti atsakingi asmenys;
5. pabrėžia, kad pagrobtų ir nužudytų asmenų šeimoms turi būti užtikrinta visapusiška teisė kreiptis į teismą, visais tyrimo etapais jiems turi būti teikiama išsami informacija ir turi būti atlyginta padaryta žala;
6. ragina į baudžiamąjį tyrimą įtraukti dviejų Ayotzinapos studentų nužudymo 2011 m. gruodžio 12 d. bylas, kurios nebuvo ištirtos, nes joms valdžios institucijos neskyrė pakankamai dėmesio;
7. palankiai vertina tai, kad Meksikos Kongrese ir Senate sudaryti tyrimų stebėjimo komitetai, ir prašo informuoti apie jų atitinkamas išvadas;
8. ragina nedelsiant nustatyti 2014 m. spalio mėn. pradžioje penkiose masinėse kapavietėse rastų 28 kūnų tapatybę ir šio pasibaisėtino nusikaltimo Igualoje vykdytojus, taip pat atlikti išsamius mažiausiai trijų kitų masinių kapaviečių tyrimus, ir pabrėžia, kad reikia skubiai sudaryti bendrą, viešą ir prieinamą nacionalinį dingusių ir pagrobtų asmenų registrą ir DNR duomenų bazę, kad būtų galima nustatyti tūkstančių masinėse kapavietėse Meksikoje rastų kūnų tapatybę;
9. taip pat ragina visapusiškai ištirti užpuolimo ir pagrobimo aplinkybes, įskaitant tai, kad valstybės ir federalinės valdžios institucijos nuolat nesugeba ištirti dažnų pranešimų apie vietos ir valstybės pareigūnų sudaromus slaptus susitarimus su nusikalstamomis grupuotėmis;
10. pabrėžia, kad reikia skubiai ir veiksmingai išardyti visas valdžios institucijų ir organizuotų nusikalstamų grupių bendradarbiavimo struktūras;
11. pabrėžia, kad Igualos byla, jei ji bus išnagrinėta teisme, neturi likti vienkartinis atvejis; primena Meksikos valdžios institucijoms Suomijos piliečio Jyri Jaakolos ir Meksikos pilietės Bety Cariño, 2010 m. balandžio 27 d. nužudytų netoli San Chosė Kopalos (Oachaka) žmogžudysčių bylos aplinkybes ir tai, kad dar 20 Meksikos ir ES piliečių buvo sužeista, ir dar kartą pakartoja, kad reikia pagaliau užtikrinti liudininkų apsaugą, išduoti arešto orderius, perduoti bylą teismui ir užtikrinti, kad už nužudymus atsakingi asmenys būtų deramai nubausti;
12. ragina ES nustatyti, kad nebaudžiamumo panaikinimas yra svarbiausias prioritetas plėtojant ES ryšius su Meksika; primygtinai ragina Komisiją inicijuoti tikrą dialogą politiniais ir žmogaus teisių klausimais su šia šalimi ir ragina Europos Parlamentui kasmet teikti pareiškimus dėl veiksmų, kurių imamasi pagal šio dialogo metu pateiktas rekomendacijas;
13. ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, visų pirma Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC), įgyvendinti 2014 m. sausio mėn. Havanos deklaraciją, ypač jos 1 punktą, ir pabrėžia, kad Meksika yra CELAC narė, todėl mano, kad ši organizacija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį ginant žmogaus teises šiame regione;
14. mano, kad ES ir trečiųjų šalių ryšius reikėtų grįsti bendradarbiavimu ir abipusiu vystymusi, o ne partnerystės ir laisvosios prekybos susitarimais; mano, kad, prieš imantis bet kokių kitų veiksmų, reikėtų atidėti numatytą ES ir Meksikos visuotinio susitarimo atnaujinimą, persvarstyti jo skirsnius ir tikslus, nustatyti visas galimas spragas, dėl kurių gali plisti organizuoto nusikalstamumo įtakos šalutinis poveikis (be kita ko, ir finansinių paslaugų sektoriuje), taip pat mano, kad su ekspertais, Europos Parlamentu ir Meksikos parlamentu bei pilietine visuomene reikėtų aktyviai aptarti būdą, kaip būtų galima apsaugoti prekybos taisykles nuo nusikalstamo piktnaudžiavimo jomis, sykiu plėtojant glaudesnį bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais, įskaitant privalomus įgyvendinimo mechanizmus;
15. pritaria prie Tarptautinio baudžiamojo teismo veikiančiai prokuratūrai ir Hagoje veikiančiam teismui skirtam nevyriausybinių organizacijų raginimui ypatingą dėmesį skirti Meksikoje įvykdytiems nusikaltimams ir, jei reikės, pradėti tarptautinį tyrimą;
16. ragina visas ES valstybes nares, įskaitant Vokietiją, kol bus atstatyta įstatymo viršenybė visoje Meksikos teritorijoje ir organizuotas nusikalstamumas taps kontroliuojamas ir pažabotas, laikinai nutraukti ar sustabdyti visas derybas dėl saugumo susitarimų tarp šių valstybių ir Meksikos ir paskelbti Meksiką draudžiama zona bendradarbiavimui ginklų srityje;
17. ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų tikslią informaciją apie buvusius ir dabartinius bendradarbiavimo su Meksika ginklų srityje atvejus, siekiant atsekti ir konfiskuoti į organizuoto nusikalstamumo grupuočių rankas patekusius ginklus iš Europos Sąjungos;
18. taip pat mano, kad nuolatines problemas, su kuriomis susiduriama Meksikoje, bus galima išspręsti tik užtikrinus vienodas teises visiems piliečiams ir išsprendus su derlingos dirbamosios žemės ir išteklių kontrole, nedarbu ir skurdu susijusias problemas, tam pasitelkus kovos su korupcija, socialine nelygybe ir diskriminacija priemones ir skatinant socialines, politines ir ekonomines reformas, kurių reikia siekiant užtikrinti tikrai nepriklausomą ir demokratišką valstybę;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, CELAC organams ir Meksikos vyriausybei.