Plenarinio posėdžio dokumentas
B8‑1008/2016 } RC1
14.9.2016
BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
EFDD ( B8‑0990/2016 )
ECR ( B8‑0992/2016 )
PPE ( B8‑0994/2016 )
ALDE ( B8‑0999/2016 )
Verts/ALE ( B8‑1002/2016 )
S&D ( B8‑1004/2016 )
GUE/NGL ( B8‑1008/2016 )
dėl Filipinų
( 2016/2880(RSP) )
Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Laima Liucija Andrikienė, Jarosław Wałęsa, Bogdan Brunon Wenta, Ivan Štefanec, Eduard Kukan, Thomas Mann, Marijana Petir, Therese Comodini Cachia, Pavel Svoboda, Patricija Šulin, Roberta Metsola, Tunne Kelam, Romana Tomc, Milan Zver, Claude Rolin, Sven Schulze, Jaromír Štětina, Giovanni La Via, József Nagy, David McAllister, Michaela Šojdrová, Tomáš Zdechovský, Luděk Niedermayer, Ramona Nicole Mănescu, Lefteris Christoforou, Adam Szejnfeld, Lorenzo Cesa, Csaba Sógor, Dubravka Šuica, Elisabetta Gardini, Anna Záborská, Eva Paunova, Andrey Kovatchev, László Tőkés, Deirdre Clune, Inese Vaidere
PPE frakcijos vardu
Pier Antonio Panzeri, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Richard Howitt, Clara Eugenia Aguilera García, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nicola Caputo, Nessa Childers, Andi Cristea, Miriam Dalli, Isabella De Monte, Monika Flašíková Beňová, Doru-Claudian Frunzulică, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Eva Kaili, Afzal Khan, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Krystyna Łybacka, Vladimír Maňka, Louis-Joseph Manscour, David Martin, Costas Mavrides, Sorin Moisă, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Norbert Neuser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Siôn Simon, Monika Smolková, Tibor Szanyi, Claudia Țapardel, Marc Tarabella, Elena Valenciano, Julie Ward, Boris Zala, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho
S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Zdzisław Krasnodębski, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Karol Karski, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga, Valdemar Tomaševski, Branislav Škripek, Angel Dzhambazki, Monica Macovei, Jana Žitňanská, Notis Marias, Ruža Tomašić
ECR frakcijos vardu
Hilde Vautmans, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Ilhan Kyuchyuk, Louis Michel, Nedzhmi Ali, Gérard Deprez, Marian Harkin, Urmas Paet, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Javier Nart, Marietje Schaake, Johannes Cornelis van Baalen, Hannu Takkula, Carolina Punset, Martina Dlabajová, Cecilia Wikström, Marielle de Sarnez, José Inácio Faria, Ivo Vajgl, María Teresa Giménez Barbat, Paavo Väyrynen, Ivan Jakovčić, Frédérique Ries, Petr Ježek, Charles Goerens, Jasenko Selimovic, Kaja Kallas, Filiz Hyusmenova
ALDE frakcijos vardu
Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Barbara Spinelli, Josu Juaristi Abaunz
GUE/NGL frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Reinhard Bütikofer, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Bodil Valero, Igor Šoltes, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Ernest Urtasun, Indrek Tarand
Verts/ALE frakcijos vardu
Beatrix von Storch
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų
( 2016/2880(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo[1], 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją[2] ir 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją[3],
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 3 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Davao,
– atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES santykius (Europos ekonominės bendrijos (EEB) laikotarpiu), kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,
– atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narė steigėja, 1967 m. rugpjūčio 8 d. pasirašiusi Bankoko deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimą dėl akivaizdaus pritarimo neteisminiams žudymams,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vykdomojo direktoriaus pareiškimą dėl padėties Filipinuose,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT generalinio sekretoriaus atstovui spaudai priskirtiną pareiškimą dėl Filipinų,
– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Filipinuose,
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai;
B. kadangi demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis visada buvo svarbi dvišalių ES ir Filipinų derybų dalis;
C. kadangi neseniai išrinktos Filipinų vyriausybės laukia didžiuliai iššūkiai siekiant panaikinti nelygybę ir korupciją ir vadovauti taikos procesui šalyje;
D. kadangi nelegali prekyba narkotikais Filipinuose išlieka rimta nacionalinio ir tarptautinio masto problema; kadangi, remiantis JAV valstybės departamento Kongresui pateikta metine ataskaita, 2015 m. Filipinų kovos su narkotikais agentūra (PDEA), svarbiausias šalies kovos su narkotikais organas, pranešė, jog 8 629 miesteliuose ir kaimuose (maždaug 20 proc. šalies miestelių) įvykdyta su narkotikais susijusių nusikaltimų, ir kadangi laikoma, jog Filipinuose yra didžiausias skaičius metamfetaminų vartotojų Rytų Azijoje;
E. kadangi vienas iš svarbiausių Rodrigo Dutertės prezidento rinkimų kampanijos elementų buvo įsipareigojimas sustabdyti visų lygmenų su narkotikais susijusį nusikalstamumą visoje šalyje; kadangi per šią rinkimų kampaniją ir pirmomis dienomis pradėjęs eiti pareigas prezidentas R. Duterte jau ne kartą ragino teisėsaugos institucijas ir visuomenę žudyti įtariamus prekiautojus narkotikais, kurie nepasidavė teisėsaugai, ir narkotikų vartotojus;
F. kadangi jis viešai pareiškė, jog neketina baudžiamojon atsakomybėn traukti teisėsaugos pareigūnų ir piliečių, kurie nužudė narkotikų prekeivius, besipriešinusius suėmimo metu;
G. kadangi Filipinų nacionalinės policijos pateikti duomenys rodo, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 4 d. policija nužudė daugiau kaip tūkstantį įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų, be to, remiantis policijos statistiniais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų per pastaruosius du mėnesius buvo nužudyti nežinomų ginkluotų vyrų; kadangi, kaip praneša „Al Jazeera“, daugiau kaip 15 000 įtariamų narkotikų vartotojų buvo sulaikyta, daugiausia remiantis kitų gyventojų pasakojimais ir įtarimais, o beveik 700 000 „savanoriškai“ pasidavė policijai ir sutiko dalyvauti gydyme pagal „Tokhang“ programą, kad išvengtų policijos ir tvarkdarių persekiojimo;
H. kadangi 2016 m. birželio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon pasmerkė šiuos neteisminius žudymus, pavadino juos neteisėtais ir pažeidžiančiais pagrindines teises ir laisves;
I. kadangi 2016 m. rugpjūčio 18 d. JT specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard ir JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais Dainius Pūras primygtinai paragino Filipinų vyriausybę nutraukti neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą prisidengus sustiprinta kovos su nusikalstamumu ir narkotikais kampanija prieš narkotikų prekeivius ir vartotojus;
J. kadangi Filipinų Senatas ir žmogaus teisių komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl šių mirčių;
K. kadangi Filipinai buvo viena iš pirmųjų Azijos šalių, panaikinusių mirties bausmę 1987 m.; kadangi po to, kai ji vėliau buvo grąžinta, mirties bausmė antrą kartą buvo panaikinta 2006 m., valdant prezidentei G. Arroyo; kadangi per savo rinkimų agitacijos kampaniją prezidentas R. Duterte pareikalavo vėl ją grąžinti, visų pirma dėl neteisėtos prekybos narkotikais, ir dabar Kongrese svarstomas teisės akto projektas;