Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir dėl musulmonų rohinjų padėties, ypač į 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją

P8_TA(2016)0316.

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro (Birmos),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos aspektai. Specialioji partnerystė siekiant demokratijos, taikos ir klestėjimo“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl naujos Birmos Sąjungos vyriausybės darbo pradžios,

–  atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 2 d. atstovo spaudai pareiškimą dėl pastaruoju meto sustiprėjusio smurto Mianmare,

–  atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 25 d. bendrą pranešimą spaudai apie trečiąjį ES ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl bepilietybės reiškinio,

–  atsižvelgdamas į naujausius Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) (2016 m. lapkričio 29 d.) ir Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais (2016 m. lapkričio 18 d.) pranešimus dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rachinų valstijos šiaurėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą „Musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėtis Mianmare“,

–  atsižvelgdama į 2016 m. kovo 24 d. priimtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 31/24 „Žmogaus teisių padėtis Mianmare“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (angl. UDHR) 18–21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. organizacijos „Pietryčių Azijos valstybių asociacijos parlamentų nariai už žmogaus teises“ (APHR) pranešimą „Rohinjų krizė ir žiaurumų grėsmė Mianmare. Iššūkis ASEAN ir raginimas imtis veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein 2016 m. birželio 20 d. ataskaitoje aprašė tebedaromus sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą pilietybės atėmimą, dėl kurio jie tampa asmenimis be pilietybės, griežtus judėjimo laisvės apribojimus, grėsmę gyvybei ir saugumui, teisių į sveikatos priežiūrą ir švietimą nesuteikimą, priverstinį darbą, seksualinę prievartą ir jų politinių teisių ribojimą, kurie, anot ataskaitos, gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui; kadangi Zeid Ra’ad Al Hussein nurodė, kad rohinjams neleidžiama vykdyti įvairios profesinės veiklos ir kad jiems reikia gauti specialius dokumentus, kad galėtų patekti į ligoninę, o dėl to gimdyvės priimamos pavėluotai ir yra gimdymo metu mirusių kūdikių ir motinų; kadangi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) biuro Koks Bazare (Bangladešas) vadovas John McKissick neseniai, kaip teigiama, pareiškė, kad Mianmaras bando atlikti etninį valymą, pašalindamas musulmonų rohinjų mažumą iš savo teritorijos; kadangi prieš rohinjų mažumą vykdomi žmogaus teisių pažeidimai prilygsta kolektyvinei bausmei;

B.  kadangi 2016 m. spalio 9 d. šaunamaisiais ginklais ginkluoti asmenys užpuolė tris netoli Bangladešo sienos esančius policijos postus ir išpuolio metu devyni policijos pareigūnai žuvo ir daugybė ginklų dingo be žinios; kadangi Mianmaro vyriausybė pareiškė, kad šie asmenys priklausė ginkluotai rohinjų grupuotei ir dėl to paskelbė Maungdo rajoną „operacijos zona“, kurioje galioja komendanto valanda ir kiti griežti apribojimai, įskaitant taikomus žurnalistams ir išorės stebėtojams, kuriems neleidžiama patekti į šią zoną;

C.  kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų, vietiniai šaltiniai praneša apie sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos vadinamojoje operacijos zonoje įvykdė vyriausybės pajėgos; kadangi Mianmaro vyriausybė pranešė, kad žuvo 69 įtariami kovotojai ir 17 saugumo pajėgų pareigūnų, nors šio teiginio dėl prieigos apribojimų negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai;

D.  kadangi 2016 m. lapkričio 3 d. antro išpuolio prieš pasienio apsaugos postą metu žuvo policijos pareigūnas;

E.  kadangi žmogaus teisių organizacijos (be kita ko, „Human Rights Watch“) naudodamos palydovinius vaizdus, pranešė, kad Rachinų valstijos šiaurinėse dalyse, šiuo metu neprieinamose nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems stebėtojams, buvo sugriauta daug gyvenamųjų namų ir kitokių pastatų;

F.  kadangi Mianmaro vyriausybė 2016 m. lapkričio 2 ir 3 d. organizavo vyriausybės kontroliuojamą vizitą kai kuriose nukentėjusiose Maungdo vietovėse, kuriame dalyvavo devynių užsienio diplomatų, įskaitant Jungtinių Tautų nuolatinį koordinatorių, delegacija, patvirtinusi, kad ne viename mieste matė sudegusių pastatų;

G.  kadangi per pastarąsias savaites mažiausiai 25 000 rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą ir, kaip manoma, 30 000 Rachinų valstijos gyventojų turėjo dėl smurto palikti savo gyvenamąsias vietas; kadangi šiuo metu daugiau kaip 56 000 rohinjų užregistruoti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure Malaizijoje;

H.  kadangi nuo 2011 m. Mianmaras ėmėsi priemonių reformuoti savo ekonomiką ir politinę sistemą; kadangi vis dėlto kariuomenė tebeturi neproporcingai didelę įtaką šalies politikai; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. išrinktas naujas nacionalinis parlamentas, o 2016 m. kovo mėn. pareigas pradėjo eiti demokratiškai išrinkta nacionalinė vyriausybė;

I.  kadangi ES ir kiti tarptautinės politikos subjektai reaguodami į tai panaikino sankcijas Mianmarui ir leido jai reintegruotis į pasaulines politines ir ekonomines struktūras; kadangi ES ir jos valstybės narės atliko svarbų vaidmenį vykdant reformų ir suvaržymų panaikinimo procesą bei padėjo, be kita ko, skirdami didelę pagalbą vystymuisi, bendradarbiaudami mokymų ir techniniais klausimais, skatindami įtraukų nacionalinį susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir vykdydami prekybą pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“; kadangi ES ir Mianmaras rengia metinius dialogus žmogaus teisių klausimais;

J.  kadangi vis dėlto išlieka daug problemų, be kita ko, žmogaus teisių srityje, ypač dėl musulmonų rohinjų mažumos padėties; kadangi daugiau kaip milijonas musulmonų rohinjų jau daug metų gyvena Mianmare, tačiau šiuo metu tai viena iš labiausiai pasaulyje persekiojamų mažumų; kadangi 1982 m. priėmus Birmos pilietybės įstatymą jie oficialiai neturi jokios pilietybės; kadangi Mianmaro valdžios institucijos ir kaimyninės šalys rohinjų nepageidauja, nors kai kurios iš jų yra priėmusios didelį skaičių pabėgėlių; kadangi Mianmaro teisės sistemoje oficialiai įtvirtinta mažumų diskriminacija, be kita ko, paverčiant rohinjus asmenimis be pilietybės, nes buvo pranešta, kad jų laikinų tapatybės dokumentų (vadinamųjų baltųjų kortelių) galiojimo laikas baigėsi 2015 m. kovo mėn., ir rohinjai nuo 2012 m. negali gauti gimimo liudijimų savo vaikams;

K.  kadangi Mianmaro valdžios institucijos toliau rohinjams neleidžia įgyvendinti jų pagrindinių teisių; kadangi, remiantis 2015 m. balandžio mėn. organizacijos „Pietryčių Azijos valstybių asociacijos parlamentų nariai už žmogaus teises“ pranešimu, to pranešimo parengimo metu maždaug 120 000 rohinjų vis dar buvo laikomi 80 šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Rachinų valstijoje ir turėjo ribotas galimybes gauti humanitarinę pagalbą, o daugiau kaip 100 000 asmenų pastaraisiais metais pabėgo jūra ar sausuma į kita šalis, dažnai dalyvaujant prekiautojams žmonėmis, ir daugelis šių pavojingų kelionių metu žuvo;

L.  kadangi, kaip pranešama, Mianmare ginkluotosios pajėgos plačiai naudoja žaginimą kaip karo ginklą siekdamos įbauginti etnines mažumas ir tai turi žlugdančių pasekmių aukoms; kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura išreiškė didelį susirūpinimą šiuo klausimu; kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas žaginimą ir kitų formų seksualinę prievartą įtraukė į savo sudarytą karo nusikaltimų ir veiksmų, kurie laikomi nusikaltimais žmoniškumui, sąrašą; kadangi reikėtų ypač pabrėžti, kad rohinjų tautybės moterys patiria įvairių formų diskriminaciją, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir priverstinį sterilizavimą;

M.  kadangi Aung San Suu Kyi per susitikimą su Jungtinių Tautų specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Yanghee Lee paskelbė, kad vyriausybė nenaudos žodžio „rohinjai“ (tęsiant karinės diktatūros metu vykdytą politinę praktiką), nes jis laikomas užgauliu (kaip ir žodis „bengalai“), ir vietoj jo siūlo naują pavadinimą – „Rachinų valstijos musulmonų bendruomenė“;

N.  kadangi Mianmaras dėjo tam tikras pastangas siekdamas taikos proceso pažangos, neskaitant rengiamos nacionalinės taikos konferencijos; kadangi itin svarbu, kad būtų vykdomas nacionalinis susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir kad jame dalyvautų visos etninės ginkluotos grupės, kad šalyje būtų užtikrinta taika, gerovė ir vienybė;

1.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie smurtinius susidūrimus šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje ir apgailestauja dėl žuvusių žmonių, sunaikintų pragyvenimo šaltinių ir būstų, taip pat dėl, kaip pranešama, neproporcingo Mianmaro ginkluotųjų pajėgų jėgos naudojimo; patvirtina, kad Mianmaro valdžios institucijos privalo ištirti spalio 9 d. išpuolius ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis, tačiau tai turi būti atliekama laikantis žmogaus teisių standartų ir prievolių;

2.  primygtinai ragina ginkluotąsias ir saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti rohinjų tautybės žmonių žudymus, bauginimus ir žaginimus bei jų namų deginimą;

3.  palankiai vertina Mianmaro vyriausybės pranešimą, kad įsteigta pastarojo meto smurto Rachinų valstijoje tyrimo komisija; ragina Mianmaro vyriausybę leisti Jungtinių Tautų ir kitiems išorės stebėtojams padėti ištirti pastarojo meto įvykius Rachinų valstijos Maungdo rajone, įskaitant spalio 9 d. išpuolius ir vyriausybės veiksmus po jų; pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamą kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti tinkamas nukentėjusių nuo pažeidimų asmenų galimybes ginti savo teises;

4.  pabrėžia, kad tai tik pirmas žingsnis link platesnio masto įsipareigojimo nutraukti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš rohinjų mažumą; yra itin sukrėstas pranešimų, kad seksualinė prievarta naudojama kaip bauginimo priemonė ir karo ginklas slopinant rohinjų mažumą, ir reikalauja patraukti atsakomybėn šių nusikaltimų vykdytojus;

5.  be to, prašo Mianmaro vyriausybės nedelsiant leisti teikti humanitarinę pagalbą visose konflikto zonose ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

6.  reikalauja, kad Mianmaro vyriausybė ir civilinės valdžios institucijos nedelsiant nutrauktų siaubingą rohinjų mažumos diskriminavimą ir segregavimą;

7.  tuo tikslu ragina Mianmaro vyriausybę pakeisti 1982 m. pilietybės įstatymą ir grąžinti pilietybę rohinjų mažumos asmenims; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę ir Rachinų valstijos valdžios institucijas nedelsiant pradėti registruoti visus gimusius vaikus;

8.  ragina Mianmaro vyriausybę panaikinti visus nereikalingus, diskriminacinius ir neproporcingus suvaržymus Rachinų valstijoje;

9.  ragina Mianmaro vyriausybę kovoti su prekyba žmonėmis ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu;

10.  ragina Mianmaro vyriausybę gerinti bendradarbiavimą su Jungtinėms Tautomis, be kita ko, su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir specialiųjų procedūrų įgaliotiniais; ragina Mianmaro vyriausybę įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos Nr. 31/24 „Žmogaus teisių padėtis Mianmare“ rekomendacijas; ragina Mianmaro vyriausybę pakviesti Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą įsteigti Mianmare atstovybę, kuri turėtų visapusiškus įgaliojimus ir pakankamai darbuotojų;

11.  ragina Mianmaro vyriausybę vienareikšmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą, imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos neapykantą kurstančios kalbas (be kita ko, radikalių budistų grupių), ir kovoti su rohinjų mažumos socialine diskriminacija ir prieš ją nukreiptais priešiškais veiksmais; be to, ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti visuotinę teisę į religijos ar tikėjimo laisvę;

12.  ragina Sacharovo premijos laureatę Aung San Suu Kyi pasinaudoti savo svarbiomis Mianmaro vyriausybėje užimamomis pareigomis siekiant pagerinti rohinjų mažumos padėtį; primena 2015 m. gegužės 18 d. Aung San Suu Kyi partijos atstovo pareiškimą, kad Mianmaro vyriausybė turėtų grąžinti pilietybę rohinjų mažumos asmenims;

13.  rekomenduoja, kad valstybių, kurios patiria rohinjų tautybės pabėgėlių antplūdį, vyriausybės glaudžiai bendradarbiautų su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, kuris turi techninių žinių, kad galėtų atlikti pirminį vertinimą, ar asmuo gali gauti pabėgėlio statusą, ir turi įgaliojimus apsaugoti pabėgėlius ir asmenis be pilietybės; primygtinai ragina tas valstybes laikytis negrąžinimo principo ir neleisti grąžinti atgal rohinjų tautybės pabėgėlių bent jau tol, kol bus rastas patenkinamas ir jų orumą užtikrinantis jų padėties sprendimas; visų pirma ragina Bangladešą leisti atvykti rohinjų pabėgėliams, kartu pripažindamas Bangladešo jau nuveiktą darbą priimant kelis šimtus tūkstančių pabėgėlių;

14.  palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro; yra įsitikinęs, kad ES iš tiesų strategiškai suinteresuota stiprinti savo santykius su Mianmaru; mano, kad naujoji vyriausybė turi istorinę galimybę ir pareigą įtvirtinti demokratiją ir užtikrinti taiką, nacionalinį susitaikymą ir gerovę; laikosi nuomonės, kad tolesnis ES ir Mianmaro santykių stiprinimas turi priklausyti nuo realios žmogaus teisių pažangos toje šalyje;

15.  pakartoja Tarybos išvadose pateiktus raginimus kurti veiksmingas demokratines institucijas ir stiprią pilietinę visuomenę, paisyti pagrindinių teisių ir laisvių ir skatinti gerą valdymą;

16.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą tęsti reguliarų dvišalį dialogą žmogaus teisių klausimais ir išsamiai aptarti padėtį, susijusią su probleminiais teisės aktais ir mažumų (ypač rohinjų) diskriminacija, taip pat informuoti Europos Parlamentą apie šių diskusijų rezultatus;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti naująsias demokratines Mianmaro struktūras, visų pirma sutelkiant dėmesį į techninį bendradarbiavimą siekiant padėti tobulinti įvairias valstybės funkcijas;

18.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau svarstyti Mianmaro padėtį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje pagal ketvirtą darbotvarkės punktą;

19.  ragina ES ir toliau remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro pastangas padėti rohinjų pabėgėliams Pietų ir Pietryčių Azijos regione;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.