Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją

OL C 68E, 2014 3 7, p. 13.

–  atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į 29 straipsnį, pagal kurį saugoma žodžio laisvė, ir 31 straipsnį, kuriame numatyta teisė į taikius susirinkimus, taip pat į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų narė,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Rostove prie Dono inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo ir į Rusijos vadovų įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principu, kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriais remiantis nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės ir kurių šalis yra Rusija,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–   atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0087.

–   atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 ir 17 d., svarstė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo 26 d. nuo 33 000 iki 93 000 žmonių dalyvavo daugiau nei 80-yje Rusijos miestų vykusiuose mitinguose, žygiuose ir demonstracijose, nukreiptuose prieš korupciją; kadangi įvairiuose Rusijos miestuose policija sulaikė per 2 000 protestuotojų, įskaitant maždaug 1 000 Maskvoje; kadangi už draudžiamų protestų organizavimą buvo sulaikytas ir 350 USD bauda nubaustas opozicijos politikas Aleksejus Navalnas, be to, jam skirta 15 dienų kalėjimo; kadangi protestai laikytini didžiausiais nuo 2011 m. ir 2012 m. demonstracijų, nukreiptų prieš Kremliaus politiką;

B.   kadangi Kirovo Lenino rajono teismo nuosprendis (2017 m. vasario 8 d.) Rusijos opozicijos politikui Aleksejui Navalnui, apkaltintam mėginimu pasisavinti lėšas, padėjo nutildyti dar vieną nepriklausomą Rusijos Federacijos politiką; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad, 2013 m. nagrinėjant A. Navalno bylą pagal tuos pačius kaltinimus, jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

C.  kadangi Rusijos vyriausybė pradėjo nusikalstamų veikų tyrimą prieš neįvardytus asmenis, internete raginusius rinktis į 2017 m. balandžio 2 d. Maksvoje vykusią demonstraciją, kurioje buvo reikalaujama, kad atsistatydintų Ministras Pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, būtų nutrauktos Rusijos karinės operacijos Ukrainoje ir Sirijoje, išlaisvintas A. Navalnas ir išmokėtos kompensacijos per kovo 26 d. protestą Maskvoje sulaikytiems aktyvistams; kadangi per balandžio 2 d. Maskvoje vykusius opozicijos protestus mažiausiai 31 asmuo buvo suimtas ir vėliau įkalintas už viešosios tvarkos pažeidimą;

D.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos narė, JT visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, taisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė papildomą ir ekspertų pagalbą, kad padėtų Rusijai modernizuoti jos konstitucinę ir teisinę tvarką pagal Europos Tarybos standartus bei tvirtai jos laikytis;

E.   kadangi įvykiai Rusijos Federacijoje kelia susirūpinimą pagarbos žmogaus teisėms ir jų apsaugos, taip pat bendrai priimtų demokratinių principų ir teisinės valstybės paisymo požiūriu; kadangi Rusijos Federacija yra ratifikavusi 11 iš 18 tarptautinių žmogaus teisių sutarčių;

F.   kadangi Rusijos Federacijoje iš dalies pakeista baudžiamoji teisė ir pradėtas taikyti naujas Įstatymas Nr. 212.1, pagal kurį viešame susibūrime dalyvaujantis asmuo gali būti apkaltintas įstatymo pažeidimu nežiūrint į tai, kad ši pataisa varžo žodžio ir susirinkimų laisvę;

G.   kadangi, pasak žmogaus teisių centro „Memorial“, pastaraisiais metais šalyje smarkiai išaugo politinių kalinių skaičius: 2016 m. jų iš viso buvo 102;

1.  smerkia policijos operacijas Rusijos Federacijoje, kuriomis siekta užkirsti kelią taikioms prieš korupciją nukreiptoms demonstracijoms bei jas išvaikyti ir per kurias buvo sulaikyti šimtai piliečių, įskaitant Aleksejų Navalną, kurio organizacija buvo šių demonstracijų iniciatorė;

2.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti Aleksejų Navalną ir visus taikius protestuotojus, žurnalistus ir aktyvistus, sulaikytus per 2017 m. kovo 26 d. ir balandžio 2 d. Maskvoje ir įvairiuose kituose Rusijos miestuose vykusius mitingus, nukreiptus prieš korupciją, bei panaikinti jiems mestus kaltinimus; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijoms tenka visapusiška atsakomybė už sulaikytųjų saugumą ir gerovę;

3.  pabrėžia, jog skirtos bausmės yra politiškai motyvuotos, ir ragina Rusijos teisėjus įrodyti, kad jie nepriklausomi nuo politikų kišimosi; ragina Rusijos valdžios institucijas liautis persekiojus žurnalistus, politinius oponentus, taip pat politinės ir pilietinės visuomenės veikėjus, visapusiškai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir užtikrinti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę;

4.  atkreipia dėmesį į didelį aktyvumą prieš korupciją nukreiptuose protestuose, kurie 2017 m. kovo 26 d., sekmadienį, nuvilnijo per visą Rusijos Federaciją, ypač į tvirtą jaunimo, sukaupusio jėgas prieš korupciją ir vis stipresnį autoritarinį valdymą Rusijoje, susitelkimą; teigiamai vertina šį aktyvumą kaip viltingą augančio susidomėjimo valstybės ir politikos reikalais ženklą;

5.  reiškia didelį susirūpinimą, kad Aleksejaus Navalno sulaikymas parodo, kaip Rusijos valdžios institucijos naudojasi įstatymu dėl viešų susirinkimų taikiems protestuotojams greitai įkalinti ir tuomet sudaryti sąlygas sisteminiam smurtui;

6.  smerkia nuolatines pastangas nutildyti Aleksejų Navalną ir reiškia paramą jo organizacijos pastangoms skatinti informavimą apie korupciją valdžios institucijose, taip pat tarp politikos atstovų ir valstybės tarnautojų bei su ja kovoti; reiškia didelį susirūpinimą dėl 2017 m. vasario mėn. teismo sprendimo, kuriuo Aleksejui Navalnui faktiškai užkirstas kelias dalyvauti politikoje, dar labiau suvaržytas politikos pliuralizmas Rusijoje ir kuris kelia rimtų klausimų dėl demokratinių procesų sąžiningumo Rusijoje;

7.  primena, kad taikių surinkimų laisvė yra teisė, o ne privilegija ir kad ši teisė kartu su teise į nuomonės ir saviraiškos bei asociacijų laisvę atlieka lemiamą vaidmenį kuriantis ir gyvuojant veiksmingai demokratinei sistemai; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – taip pat ir tų, kuriuos ji yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos ir ESBO narė – užtikrinti pagrindines saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios yra jos konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, bei nedelsiant išlaisvinti sulaikytus taikius demonstrantus;

8.  ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį politinių oponentų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Rusijos Federacijoje – taip pat ir teismų lygmeniu – ir visomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų užsiimti savo teisėta veikla be jokio kišimosi;

9.   laikosi nuomonės, kad pastaraisiais metais ne vienas teismo procesas ir teisminės procedūros prieš opozicijos narius ir NVO sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nepriklausomumo ir nešališkumo; primygtinai ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas vykdyti savo pareigas nešališkai ir nepriklausomai bei nepaisant politinio kišimosi;

10. pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje užtikrinama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kurios šalis yra Rusija, taigi Rusijos valdžios institucijos įpareigotos jos laikytis; ragina Rusijos Federaciją gerbti teisinės valstybės, žodžio ir susirinkimų laisvių principus;

11. primena, jog svarbu, kad Rusija, kaip Europos Tarybos ir ESBO narė, visapusiškai laikytųsi savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taip pat pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo, įtvirtintų EŽTK ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

12. ragina Rusijos Federaciją iš dalies pakeisti teisės aktus, kuriais nederamai varžoma ir kriminalizuojama susirinkimų laisvė; smerkia tai, kad naujuoju 2015 m. gruodžio mėn. teisės aktu Rusijos Federacija taip pat įgalėjo savo Konstitucinį Teismą atmesti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

13.  atkreipia dėmesį į įtarimus korupcija, mestus aukščiausiems Rusijos politikams; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares sistemingai imtis veiksmų prieš bet kokius mėginimus plauti pinigus ar valdyti neteisėtą turtą ES; tuo pačiu paveda Parlamento Panamos dokumentų tyrimo komitetui dar daugiau dėmesio skirti bet kokiems įtartinų Rusijos pinigų srautų per ES veikiančius bankus pėdsakams;

14. primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares formuoti bendrą politiką Rusijos atžvilgiu, pagal kurią valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl žmogaus teisių vaidmens plėtojant ES ir Rusijos santykius ir dėl būtinybės nutraukti žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvių slopinimą Rusijoje;

15. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT užtikrinti, kad visų dėl politinių priežasčių baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų bylų klausimas būtų keliamas per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisės klausimais, kai jos bus atnaujintos, ir kad Rusijos atstovų per šias konsultacijas būtų formaliai paprašyta pateikti atsakymą dėl kiekvienos bylos; ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau atidžiai stebėti šias bylas, kelti šiuos klausimus įvairiais formatais ir susitinkant su Rusijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie mainus su Rusijos valdžios institucijomis;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui;

17. smerkia teroristinį išpuolį Sankt Peterburge ir prašo Pirmininko pareikšti gilią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir Rusijos žmonėms bei solidarumą su jais.