Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2017 m. Komisijos darbo programa. Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“ (COM(2016) 0710) ir į jo 1–5 priedus,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti galutinę ataskaitą „Biurokratizmo mažinimas Europoje – palikimas ir perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos 2017 m. birželio 13 d. apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi politiniai prioritetai ir finansiniai ištekliai turėtų būti suderinti;

B.  kadangi tvarumas ir ekonomikos augimas yra suderinami ir gali vienas kitą stiprinti;

C.  kadangi ES, susidurdama su didžiule konkurencija pasaulyje, turi būti įsipareigojusi atgauti konkurencingumą ir taip apsaugoti socialinės rinkos ekonomikos modelį ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei didėjantį produktyvumo lygį, kad kitos kartos jauniems piliečiams būtų paliktos darbo vietos, o ne skolos;

D.  kadangi geriausia ekonominė ir socialinė parama, kurią valstybės narės gali pasiūlyti savo piliečiams siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, – tai auganti ekonomika, kurioje žemas infliacijos lygis ir didelis užimtumas bei didėjančios algos, generuojanti išteklius, kurių reikia investicijoms ateityje finansuoti, taip pat infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms gerinti;

E.  kadangi ES susiduria su įvairiomis ir sudėtingų formų grėsmėmis, sukeliančiomis nestabilumą, o tai lemia ES piliečių nesaugumo jausmą;

F.  kadangi Komisija turi pareigą laikytis Sutarčių ir užtikrinti ES teisės aktų įgyvendinimą; labai apgailestaudamas pažymi, kad tiek ES politikos priemonių įgyvendinimas, tiek ES teisės aktų ir taisyklių paisymo užtikrinimas yra silpni – tai tapo akivaizdu keliose srityse; kadangi Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų užtikrinti, kad įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas būtų pagrindinis prioritetas;

1 DALIS

1.  pažymi, kad dabartinės krizės, įskaitant jų finansines, ekonomines ir socialines pasekmes, taip pat pasekmes migracijai, lėmė didesnį ES piliečių nepasitenkinimą, kuris pasireiškė kaip stiprėjantis ekstremizmas; pabrėžia, kad reikia bendro ES ir jos valstybių narių atsako siekiant atremti šiuos labai didelius iššūkius; mano, jog reikia imtis rimtų politinių iniciatyvų, kad būtų įveiktos šios krizės, ir kad reikia įgyvendinti realistiškas reformas, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir kovoti su šio nerimo panaudojimu baimės ir nesaugumo kurstymo tikslais; pabrėžia, kad demagoginės ir nerealistiškos politinės kampanijos suteikia nepagrįstų vilčių labai trumpu laikotarpiu, tačiau turi neigiamų padarinių, skatinančių didesnį susiskaldymą, nestabilumą ir konfliktus visoje Europoje;

2.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES būtų į išorę orientuota ir išlaikytų bei plėtotų glaudžius ekonominius, komercinius ir strateginius ryšius su savo artimomis kaimynėmis; mano, kad ateityje reikia nustatyti aiškią sistemą, skirtą ES santykiams su ES nepriklausančiomis kaimyninėmis valstybėmis;

3.  mano, kad labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika yra Europos visuomenės pagrindas, kuriuo remiantis sukurta piliečių kasdieniam gyvenimui tiesioginę naudą teikianti Europos politika; remia iniciatyvas, kurios skirtos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti;

4.  ragina Komisiją nustatyti pagrindinius prioritetinius veiksmus, kuriais būtų siekiama stiprinti ES pramonės konkurencingumą, suteikiant galimybę įmonėms konkuruoti vidaus ir pasaulinėje rinkose ir stiprinant ES ir jos valstybių narių pajėgumus remti įmonių plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); mano, kad Europos pramonės modernizavimas turi būti plataus masto ir turėtų apimti novatoriškų produktų ir paslaugų pardavimą, technologijas ir verslo modelius, pagrįstus investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios būtų paverstos patobulintomis rinkos prekėmis, paslaugomis ir procesais;

5.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti bendros valiutos naudą ir pašalinti likusius trūkumus, reikia taikyti visapusišką požiūrį ir kartu užtikrinti ekonominės ir pinigų sąjungos tvarumą ir atsparumą ir baigti ją kurti, taip pat siekti augimo ir visiško užimtumo tikslų; mano, kad tolesnis ekonominės ir pinigų sąjungos vystymas turi būti grindžiamas dabartiniais teisės aktais ir jų įgyvendinimu ir turi jais vadovautis, taip pat turi apimti priemones, kurios užtikrintų, kad jos institucinė struktūra būtų labiau teisėta ir demokratiniu požiūriu atskaitinga;

6.  primygtinai ragina Komisiją pagreitinti darbą, kad būtų sukurta kapitalo rinkų sąjunga, kuri padėtų išlaisvinti ES investicijų potencialą ir skatinti augimą bei kurti darbo vietas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl ES verslo aplinkos gerinimo, siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir grąžinti perkeltas darbo vietas;

7.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sėkmingą Europos migracijos politiką reikia susitarti dėl sąžiningo ir veiksmingo prieglobsčio prašytojų paskirstymo mechanizmo; pabrėžia, kad svarbu daryti pažangą kovojant su migracijos krize tokiu būdu, kad būtų rodoma daug daugiau jautrumo reaguojant į plačiai paplitusį susirūpinimą valstybėse narėse dėl nekontroliuojamos migracijos; palankiai vertina pastaruosius pasiekimus stiprinant Sąjungos išorės sienų valdymą ir veiksmingą kontrolę, nes tai – būtina sąlyga, kad valstybės narės atgautų pakankamą tarpusavio pasitikėjimo lygį;

8.  pabrėžia, kad turi būti patobulinta bendra užsienio ir saugumo politika, siekiant prisidėti ieškant patikimo atsako į naujas saugumo grėsmes ir iššūkius ir taip kovoti su terorizmu bei užtikrinti taiką, stabilumą ir tvarką kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) toliau glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis kuriant praktiškas politikos priemones ir bendradarbiavimo metodus siekiant šių tikslų;

9.  pabrėžia, kad dėl laisvos prekybos ES ir visame pasaulyje smarkiai pagerėjo gyvenimo standartai ir sumažėjo skurdas, taip sukurtas ekonomikos augimas ir darbo vietos ir stiprinami politiniai ir ekonominiai ryšiai su trečiosiomis šalimis; mano, kad ES turi toliau kovoti su protekcionizmo tendencijomis visame pasaulyje, todėl prašo Komisijos greitai pradėti ir užbaigti suplanuotas ir vykdomas derybas ir nuolat nagrinėti naujų laisvosios prekybos susitarimų galimybes;

10.  primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, pradėti plataus masto viešas diskusijas dėl Sąjungos ateities;

11.  pabrėžia, kad Europa ir toliau bus priešakyje kovojant su klimato kaita ir kad ES tebėra visapusiškai įsipareigojusi įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; atkreipia dėmesį į tai, kad į ateitį orientuota kovos su klimato kaita politika yra itin svarbi siekiant modernizuoti Europos pramonę ir ekonomiką;

12.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ekonominį naudingumą ir laikytis visiško netoleravimo politikos netinkamo valdymo ir sukčiavimo atvejais;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES vis dar susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su sutartų ar priimtų teisės aktų įgyvendinimu, todėl ragina Komisiją sutelkti dėmesį į ES teisės įgyvendinimo užtikrinimą visose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo svarbą kuriant vienodas sąlygas, kuriomis visi bendrosios rinkos dalyviai ir visų verslo modelių, įskaitant MVĮ, atstovai skatintų inovacijas, produktyvumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas;

14.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES administracinės teisės, kuriuo bus užtikrinama atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija, ir tinkamai atsižvelgti į Parlamento pasiūlymą dėl ES reglamento šiuo klausimu;

2 DALIS

1. Jaunimas ir mokymasis visą gyvenimą

15.  ragina Komisiją:

–  kartu su valstybėmis narėmis investuoti į veiksmingas ir įtraukias švietimo sistemas;

–  užtikrinti, kad politikos vystymo klausimais būtų konsultuojamasi su ekspertų grupėmis ir susijusiais suinteresuotaisiais asmenimis, įskaitant tėvų organizacijas,

–  užtikrinti tinkamą „Erasmus+“ finansavimą, kad būtų galima pasiekti programos tikslus, ir jas pirmiausia naudoti pagrindiniams programos tikslams (judumui, švietimui ir mokymui, jaunimo politikai ir sportui);

–  remti valstybes nares ir skatinti jas pirmiausia sutelkti dėmesį į švietimo srities veiksmus visų amžių ir profesijų grupėse; investuoti į mokymosi visą gyvenimą programą, ypač daug dėmesio skiriant skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams ir kompetencijai, taip pat gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant specialias moterims paskatinti skirtas programas;

–  analizuoti darbo rinkas, kad būtų nustatyta tinkama profesinio mokymo ir universitetinių studijų pusiausvyra ir atitinkamai pagerinta pasiūlos ir paklausos atitiktis darbo rinkoje;

–  skatinti verslumą ir toliau kurti bei remti MVĮ tinkamą teisinę aplinką, pagrįstą principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

–  pateikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl to, kaip ilgiau išsaugoti senėjančių darbuotojų darbingumą, kartu taip pat skatinant patirties perdavimą jaunesnei kartai ir mentorystę darbo vietoje;

–  kartu su valstybėmis narėmis imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų didinamas įgūdžių patrauklumas ir vertė gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM dalykai) srityse ir skatinti daugiau moterų ir mergaičių rinktis ir mokytis STEM dalykus, iš kurių visų pirma IRT joms gali atverti naujų galimybių;

16.  mano, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva yra esminė priemonė kovojant su jaunimo nedarbu, kurio rodikliai ES vis dar tebėra nepriimtini; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą kovos su jaunimo nedarbu finansavimą ir tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą kartu gerinant jos veikimą ir įgyvendinimą ir atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017;

17.  primygtinai ragina Komisiją parengti visus reikiamus ir tinkamus mechanizmus, kad būtų užtikrintas didesnis jaunų žmonių judumas, taip pat pameistrystė, nes tai būdas spręsti įgūdžių neatitikties problemą darbo rinkoje ir suteikti daugiau įsidarbinimo galimybių;

2. Mėlynasis augimas ir žiedinė ekonomika

18.  prašo Komisijos parengti pasiūlymus:

–  dėl mėlynojo augimo, kad būtų remiamas tvarus ekonomikos augimas visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose;

–  kad būtų galima panaikinti spragas, kylančias dėl daugiamečių planų pagal naują bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) nebuvimo, siekiant valdyti visus svarbius išteklius ir žvejybą ES vandenyse;

19.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti žiedinės ekonomikos veiksmų plane nurodytas iniciatyvas ir reguliariai stebėti pažangą kuriant žiedinę ekonomiką;

3. Finansinė programa po 2020 m.

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad iki kitų metų visų ES programų įgyvendinimas įgytų pagreitį, kad būtų kompensuojamas didelis vėlavimas dabartinio programavimo laikotarpio pradžioje; yra ypač susirūpinęs dėl tokio vėlavimo poveikio, nes DFP pabaigoje gali susikaupti daug mokėjimo prašymų; mano, kad reikia dėti visas pastangas, kad būtų išvengta dar vienos mokėjimo krizės, ir į būsimus metinius biudžetus įtraukti sprendimą dėl tinkamo mokėjimų lygio;

21.  ragina Komisiją ne vėliau kaip 2018 m. birželio mėn. parengti savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP po 2020 m., kad būtų galima nedelsiant pradėti svarbias tarpinstitucines derybas; kelia tikslą iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos sėkmingai užbaigti šias derybas;

22.  ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Parlamento poziciją dėl būsimos DFP, kuri bus priimta prieš Komisijai pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; pabrėžia, kad reikia pradėti struktūrinį dialogą dėl bendro lygio, politikos ir biudžeto prioritetų, architektūros ir būsimos DFP lankstumo nuostatų, įskaitant pozicijos dėl finansinės programos trukmės priėmimą; mano, kad kita DFP turi būti padėtas pagrindas moderniam ES biudžetui; mano, kad rengdamasi priimti šią programą Komisija turėtų atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą;

23.  primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamius planus, kaip bus sprendžiamos problemos, susijusios su būsimo biudžeto pajamų dalimi ir nuosavais ištekliais; pabrėžia, kad Komisija tuos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų pateikti kartu su pasiūlymais dėl DFP po 2020 m., kad būtų galima vykdyti bendras derybas dėl abiejų klausimų; pabrėžia, kad Parlamentas priims savo poziciją prieš pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ir prašo Komisiją deramai atsižvelgti į Parlamento poziciją šiuo klausimu;

24.  ragina Komisiją:

–  dėl būsimo kitos DFP pristatymo kuo anksčiau 2018 m. pateikti pasiūlymus dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. taisyklių;

–  pateikti visapusišką Finansinio reglamento ir susijusių sektoriaus teisės aktų, taip pat šiuo metu galiojančio Bendrųjų nuostatų reglamento („Omnibus“), įskaitant sanglaudos politikos supaprastinimo nuostatas ir geresnį ES struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) suderinimą su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), peržiūrą, kurią reikia atlikti 2018 m. pradžioje;

25.  prašo Komisiją, atsižvelgiant į diskusijas dėl baltosios knygos, 2018 m. pradžioje išaiškinti savo užmojus dėl Bendrosios programos (BP 9), kad Parlamentas parengtų poziciją dėl tos programos, taip pat dėl GALILEO, „Copernicus“ ir COSME, kad nuo 2021 m. visos priemonės būtų įgyvendinamos; tikisi, kad pasiūlymas dėl BP 9 bus pagrįstas programos „Horizontas 2020“ tarpiniu vertinimu ir Parlamento įgyvendinimo ataskaita;

26.  pabrėžia, kad reikia vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, visų pirma mokslinius tyrimus, kurie užtikrina geresnes žinias, įgūdžius ir praktiką, siekiant užtikrinti, kad naujosios technologijos būtų naudojamos kuo veiksmingiau; ragina Komisiją geriau suderinti fundamentinių, taikomųjų ir pritaikomųjų mokslinių tyrimų ir plėtros poreikius siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą naujų atradimų pritaikymą realiosioms technologijoms ir produktams;

27.  primygtinai ragina Komisiją toliau dirbti supaprastinimo srityje kartu mažinant dalyvavimo kliūtis ir užtikrinant didžiausią trumpalaikę ir ilgalaikę visų programos dalių grąžą bei dirbti siekiant parengti plataus užmojo pasiūlymą dėl kitos pagrindų programos; pabrėžia, kad, siekiant plėtoti inovacijų galimybes ES, reikia stiprinti esamą sinergiją su ESI fondais;

28.  pabrėžia, kad reikia parengti veiklos rezultatų planą, ir mano, jog Komisija turėtų sukurti geresnę biudžeto kontrolės sistemą, kuri būtų proporcinga ES finansavimu pasiektai naudai; mano, kad ataskaitų teikimas turėtų būti šios sistemos dalis ir turėtų būti pakankamai skaidrus ir išsamus, įskaitant teikiamą informaciją apie ES lėšų gavėjus ir apie tai, ar mokėjimai buvo atlikti laiku; mano, kad teikiant ES finansavimą užtikrinta veikla, ekonominis veiksmingumas ir rezultatai visada turėtų būti tikrinami, siekiant užtikrinti tvarų ir ilgalaikį ES išlaidų poveikį; ragina parengti pasiūlymus dėl Audito Rūmų reformos siekiant sustiprinti jų atliekamo veiklos audito funkciją, kad jie veiktų kaip audito ir vertinimo institucija;

4. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija

29.  nerimauja dėl vėlavimų, susijusių su tam tikrais bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; mano, kad ES institucijos neturėtų apleisti strategijos įgyvendinimo ir dėti visas pastangas, kad pateiktų ir priimtų visus susijusius pasiūlymus; prašo trijų institucijų per savo laikotarpio vidurio peržiūrą aukščiausiu lygmeniu įsipareigoti teisėkūros procese skirti šiems pasiūlymams prioritetą, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti jų rezultatais;

30.  prašo Komisijos:

  –  užtikrinti pažangą baigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir kuriant MVĮ palankią aplinką;

  –  pateikti pasiūlymų dėl laisvo duomenų judėjimo bendro principo nustatymo ir duomenų vietos nustatymo apribojimų panaikinimo ES;

  –  toliau remti Europos transporto sektoriaus skaitmeninimą pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip sąveikioji intelektinė transporto sistema, elektroninis ryšių su klientais valdymas ir kitos skaitmeninės sistemos;

  –  pateikti savo planuojamą (-as) iniciatyvą (-as) dėl kibernetinio saugumo, taip pat susijusią su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA); tokiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama didinti pramonės ir kitos civilinės paskirties kibernetinį saugumą ir jos turėtų apimti veiksmingas taisomąsias priemones;

  –  kartu su valstybėmis narėmis skubiai nustatyti sistemines didėjančio lyčių skaitmeninio atotrūkio priežastis ir imtis pasaulinio lygmens veiksmų siekiant panaikinti skaitmeninę moterų atskirtį;

5. Energetikos sąjungos strategija

31.  ragina Komisiją po to, kai bus priimti įvairūs pasiūlymai dėl teisės aktų ir komunikatai dėl energetikos sąjungos, energijos vartojimo efektyvumo, rinkos modelio, atsinaujinančiosios energijos ir kitų su energetika susijusių klausimų, skirti dėmesį siekiui užtikrinti, kad valstybės narės šiuos aktus visapusiškai įgyvendintų siekdamos sukurti tikrą energetikos sąjungą;

32.  tikisi tolesnio glaudaus Komisijos bendradarbiavimo rengiant švarios energijos dokumentų rinkinį vykdomų ir labai svarbių teisėkūros procedūrų srityje, taip pat trišalio dialogo etapu, kad kuo greičiau būtų užtikrintas sėkmingas derybų užbaigimas 2018 m.;

33.  ragina Komisiją stebėti naujojo elektros energijos rinkos modelio ekonominius padarinius, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, nes jį taikant gali būti patiriamos didelės energetikos pertvarkos sąnaudos;

6. Bendrosios rinkos strategija

34.  ragina Komisiją:

  –  kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti geresnį Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, taip pat panaikinant likusias reguliavimo ir administracines kliūtis paslaugų sektoriuje ir perteklinį reglamentavimą;

  –  užtikrinti dabartinių teisės aktų vykdymą, visų pirma taikant galiojančias taisykles ir taip užtikrinant vienodas sąlygas bei sudarant galimybes pasinaudoti visa bendrosios rinkos teikiama nauda;

35.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol neįsiklausė į pakartotinį raginimą sukurti tvirtą Europos semestro bendrosios rinkos ramstį, kuris apimtų sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys;

36.  politikos prioritetais laiko:

  –  kultūros ir kūrybos sektorių galimybių plėtojimą, pagrįstą nuoseklia ES politika, pripažįstant, kad juos daugiausia sudaro labai mažos įmonės ir MVĮ ir kad jie – svarbūs tvaraus ekonomikos augimo ir kokybiško užimtumo veiksniai;

  –  priemonių ir veiksmų, kuriais siekiama sudaryti palankias sąlygas kultūriniam turizmui, gerinimą ir skatinimą visapusiškai dalyvaujant regioninės ir vietos valdžios institucijoms;

  –  pasiūlymą iki šių metų pabaigos peržiūrėti Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą;

  –  Bendrosios saugos reglamento peržiūrą, kuri dar kartą atidėta, apgailestaudamas dėl to, kad nesilaikoma 2015 m. balandžio 29 d. Direktyvoje (ES) 2015/719

OL L 115, 2015 5 6, p. 1.

  –  laiku vykdomus tolesnius veiksmus ir konkrečius pasiūlymus dėl išvadų ir patarimų, kuriuos reikia įtraukti į būsimą strateginę ataskaitą savo iniciatyva dėl odometro duomenų klastojimo, primindamas, kad jie susiję su svarbiu Europos piliečių susirūpinimu, ir atsižvelgdamas į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse jau naudojami puikiai veikiantys modeliai;

7. Sveikata

37.  pabrėžia, kad skubiai būtina ir svarbu imtis veiksmų kovojant su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsme, nes tai gali turėti didžiulį poveikį piliečių sveikatai ir našumui ir valstybių narių sveikatos priežiūrai skirtam biudžetui; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES veiksmų plano, kuriame būtų nustatyta, kaip Sąjungoje įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasaulinį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą; taip pat ragina Komisiją stiprinti pagal dabartinį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms planą veiksmų planą jau taikomas priemones ir užtikrinti, kad visos susijusios šalys šias priemones įgyvendintų nuosekliai;

38.  ragina Komisiją:

  –   pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl vaistų informacinių pakuotės lapelių, kuriuo būtų siekiama, kad jie taptų aiškesni ir suprantamesni pacientams („vaisto duomenų lentelė“);

  –   nedelsiant peržiūrėti 2004 m. kovo 31 d. Direktyvą 2004/23/EB dėl žmogaus audinių ir ląstelių donorystės kokybės ir saugos standartų

OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

8. Žuvininkystė ir žemės ūkis

39.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį tvaraus žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriai atlieka užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą ES, kuriant darbo vietas ir gerinant aplinkosaugos standartus, taip pat pabrėžia Europos žemės ūkio potencialų indėlį prisidedant prie kovos su klimato kaita pasitelkiant inovacijas ir prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, kuri padeda stiprinti anglies dioksido sekvestracijos potencialą Europos žemės ūkyje;

40.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis dėl dvišalių žvejybos susitarimų, kurie greitai baigs galioti;

41.  dar kartą pabrėžia, kad, siekiant laiku ir tinkamai įgyvendinti 2013 m. patvirtintą bendrą žuvininkystės politiką, Komisija privalo ir toliau teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų priimti atnaujinti daugiamečiai žuvų išteklių valdymo planai;

42.  ragina Komisiją:

  –   užtikrinti, kad BŽP ir įpareigojimas iškrauti laimikį būtų patikimai įgyvendinti;

  –   toliau glaudžiai bendradarbiauti su žvejais ir mokslininkais siekiant nustatyti ir prognozuoti, kur gali atsirasti žvejybą stabdančių žuvų rūšių, ir plėtoti moksliniais tyrimais pagrįstas metodikas, pvz., novatoriškus žvejybos būdus;

  –   reikia peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (Viduržemio jūros reglamentą), ypač tą dalį, kurioje nurodytas draudimas naudoti tam tikrus tradicinius įrankius, ir nuostatas, susijusias su tam tikrais žvejybos įrankių ypatumais;

  –   rasti pragmatišką sprendimą dėl pramoninės žvejybos siekiant reglamentuoti ir apriboti vertingų žuvų išteklių naudojimą žuvų miltams gaminti, ypač kai tai susiję su pažeidžiamomis Baltijos jūros ekosistemomis;

43.  įsipareigoja pradėti konstruktyvų dialogą su Komisija dėl jos komunikato dėl BŽŪP ateities po 2020 m., kurį tikimasi pradėti iki 2017 m. pabaigos;

44.  todėl ragina Komisiją:

  –   supaprastinti BŽŪP įgyvendinimą;

  –   sumažinti biurokratizmą siekiant padidinti jos veiksmingumą;

  –   palengvinti žemės ūkio verslininkams tenkančią administracinę naštą;

  –   sudaryti sąlygas inovacijoms, kurios yra būtinos siekiant turėti perspektyvų ir konkurencingą Europos žemės ūkio sektorių;

  –   užtikrinti, kad į būsimą pasiūlymą dėl BŽŪP reformos būtų įtrauktas geresnio reglamentavimo principas, kuris turėtų suteikti daugiau laisvės ir finansinių paskatų kuriant žemės ūkio sektoriaus inovacijas, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį aprūpinimo maistu saugumą ES, sumažinti žemės ūkio poveikį biologinei įvairovei ir didinti jos atsparumą klimato kaitai;

  –   nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl ES lygmens pagrindų teisės akto dėl kovos su nesąžininga prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje;

45.  ragina Komisiją užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai gautų naudos iš savo investicijų į žemės ūkį ir būtų siekiama suvienodinti tiesiogines išmokas valstybėse narėse ir užtikrinta, kad ES galėtų išsaugoti ir padidinti savo maisto produktų gamybos potencialą;

9. Sąžiningesnis apmokestinimas

46.  prašo Komisijos:

  –   pateikti pasiūlymus dėl galutinės PVM sistemos ir PVM tarifų;

  –   pateikti aiškias gaires dėl fiskalinės valstybių narių pagalbos;

  –   įvertinti prieigos prie kultūrinių prekių ir paslaugų sąlygas ir pasiūlyti jų gerinimo sprendimus, be kita ko, išnagrinėti šiuo metu knygoms ir e. knygoms taikomo skirtingo PVM dydžio klausimą;

47.  teigiamai vertina Komisijos ir valstybių narių pastangas aktyviai skatinant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir naudojimusi mokesčių rojais, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praktine patirtimi gero mokesčių valdymo skatinimo srityje;

10. Finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga

48.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES požiūrio ir su trečiosiomis šalimis susijusių klausimų supaprastinimo finansinių paslaugų teisės aktų srityje;

49.  ragina Komisiją labai skubiai pateikti konkrečių pasiūlymų mažmeninių finansinių paslaugų srityje ir pažymi, kad Europos Sąjungoje teikiamos mažmeninės finansinės paslaugos turėtų tenkinti piliečių interesus ir jas teikiant turėtų būti užtikrinami geresni gaminiai ir didesnis pasirinkimas rinkoje;

50.  pabrėžia, kad svarbu baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; tačiau pabrėžia, kad bet kokie tolesni pasiūlymai dėl teisės aktų turėtų būti teikiami tik tuo atveju, jeigu numatomo poveikio negalima pasiekti ne teisėkūros priemonėmis;

11. Skaitmeninimas ir automatizavimas: iššūkiai ir galimybės

51.  pabrėžia, kad reikia spręsti kintančių darbo modelių klausimą ir rasti būdą, kaip darbo vietų kūrimą susieti su tinkama darbuotojų socialine apsauga, taip pat išnagrinėti lanksčios darbo tvarkos galimybes užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

52.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti ES strategiją dėl automatizavimo darbo rinkoje ir kartu pateikti iniciatyvas, kaip organizuoti specialistų ir robotų sąveiką, kaip automatika gali padėti užtikrinti kuo didesnę naudą darbdaviams ir darbuotojams, kaip didinti našumą ir poveikį asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei darbuotojų saugai ir sveikatai;

12. Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė  

53.  ragina Komisiją skubiai imtis susijusių tolesnių veiksmų ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrų civilinio proceso būtinųjų standartų;

54.  palankiai vertina tai, kad Taryba pasirašė Stambulo konvenciją pažymėdama Sąjungos prisijungimą prie jos;

55.  primena Komisijai, kad būtina visapusiškai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

13. Pažanga siekiant veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos  

56.  mano, kad pirmenybė turėtų būti skirta darbui rengiant naujas arba atnaujintas duomenų bazes, įskaitant atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), dokumentų rinkinį dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II), sistemą EURODAC, Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) ir Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS), ir kad siekiant jas įdiegti reikėtų užtikrinti tinkamą finansavimą;

57.  ragina Komisiją, remiantis dialogo dėl sąveikumo išvadomis, atitinkamai pritaikyti teisines priemones, kiek tai susiję su būdais, kaip dabartinė ir būsima informacinės sistemos galėtų pagerinti tiek išorės sienų valdymą, tiek ES vidaus saugumą;

58.  ragina Komisiją pateikti konkrečių iniciatyvų siekiant spręsti iššūkius, susijusius su kova su tarpvalstybiniais kibernetiniais nusikaltimais; šie iššūkiai bus nustatyti vykdant Kibernetinio saugumo strategijos peržiūrą, kurią numatyta atlikti 2017 m. rudenį; taip pat ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus kibernetinių nusikaltimų srityje ir pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų sukurta aiški privačių bendrovių bei teisėsaugos institucijų santykių sistema kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir radikalėjimu internete, kartu atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo saugumo ir duomenų saugumo pažeidimo rizikos aspektus;

59.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir darniai įgyvendinama 2015–2020 m. laikotarpio Europos saugumo darbotvarkė ir joje numatyti prioritetai kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais srityse, ypatingą dėmesį skiriant efektyviems rezultatams, kiek tai susiję su saugumu; pakartoja savo raginimą atlikti išsamų atitinkamų esamų ES priemonių operatyvinio veiksmingumo ir likusių šios srities spragų vertinimą;

60.  mano, kad kova su korupcija yra politinis prioritetas;

61.  ragina Komisiją stengtis priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami arba pakeičiami policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities galiojantys Sąjungos teisės aktai, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, visų pirma Tarybos sprendimas 2005/671/TVR ir Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp teisėsaugos institucijų, įskaitant keitimąsi informacija apie teroristinius nusikaltimus, ir šiuo tikslu pasiūlyti teisėkūros priemonę, kuria būtų siekiama pagerinti keitimąsi teisėsaugos informacija ir padidinti valstybių narių tarpusavio operatyvinį bendradarbiavimą ir operatyvinį bendradarbiavimą su ES agentūromis, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija kovos su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais ir terorizmu tikslais;

62.  ragina Komisiją užtikrinti, kad duomenų apsaugos dokumentų rinkinys įsigaliotų laiku ir tinkamai;

14. Europos migracijos darbotvarkė

63.  ragina Komisiją, pasibaigus dialogui dėl sąveikumo, atlikti reikiamą 2008 m. liepos 9 d. Reglamento (EB) Nr. 767/2008

OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

64.  atkreipia dėmesį į svarbius teisėkūros veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, kad būtų galima įgyvendinti bendrą ES lygmens imigracijos ir prieglobsčio politiką, ir pabrėžia, kad ES pradėjo vykdyti svarbų savo imigracijos ir prieglobsčio politikos formavimo procesą tuo metu, kai prie Europos sienų kilo didelis spaudimas dėl tikrų krizių, kurioms nedelsiant reikėjo skirti dėmesį;

65.  primena, kad svarbu šalinti pagrindines migracijos priežastis gerinant ES vystymosi ir bendradarbiavimo su Afrika politiką, taip pat jos vaidmenį sprendžiant konfliktus kaimyninėse šalyse;

66.  primena Komisijai, jog reikėtų pateikti konkretų ataskaitų teikimo mechanizmą, kad būtų reguliariai vertinamas dabartinių kovos su pagrindinėmis migracijos priežastimis pastangų veiksmingumas, ir jog reikėtų atidžiai stebėti ES ir Afrikos patikos fondo ir būsimo Europos darnaus vystymosi fondo įgyvendinimą;

67.  pakartoja remiantis novatoriškus priemonių siekiant kovoti su dabartine migracijos krize finansavimo būdus ir ypač palankiai vertina tai, kad jie apima tvirtesnę partnerystę su privačiuoju sektoriumi; mano, kad bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi siekiant įgyvendinti vystymosi tikslus ir privataus finansavimo sutelkimas būtini norint pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis; reikalauja bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti patikos fondų ir kitų dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmų parlamentinę priežiūrą;

15. Klimato kaita

68.  ragina Komisiją pasiūlyti papildomas Sąjungos masto priemones siekiant kovoti su klimato kaita, atsižvelgiant į sutarimą skatinantį dialogą, kuris pagal Paryžiaus susitarimą bus pradėtas 2018 m.; taigi ragina Komisiją įvertinti dabartinės ES politikos nuoseklumą, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus;

16. Darnaus vystymosi tikslai

69.  pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslai visuotinai taikomi visoms šalims, ir pažymi, kad būtina įtraukti darnaus vystymosi tikslus į visas ES politikos sritis; ragina Komisiją pirmiausia atlikti išsamų esamos ES politikos įvertinimą ir nustatyti galimus politikos trūkumus ir neatitikimus; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais parengti visa apimančią ES sistemą, pagal kurią būtų įgyvendinami visi 17 darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus būtina geriau panaudoti esamas priemones, pavyzdžiui, geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir aplinkosaugos veiksmų programą, taip pat veiksmingai įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principą;

70.  ragina Komisiją:

  –   atidžiai stebėti institucinius ir politikos pokyčius, kurie reikalingi norint veiksmingai įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę;

  –  tuo pat metu įgyvendinti naują Europos konsensusą dėl vystymosi, kurį tikimasi pasirašyti 2017 m. birželio mėn.;

71.  ragina Komisiją parengti aiškią, struktūrizuotą, skaidrią ir atskaitingumu grindžiamą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse; be to, ragina ES lygmeniu pagal sektorius įsteigti daugiašales suinteresuotųjų subjektų platformas, kurios sutelktų privatųjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, ekspertų grupes, šalių partnerių vyriausybes, paramos teikėjus ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

72.  pabrėžia, kad pagrindinis visų sričių ES politikos bendras vardiklis turi būti žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir pagrindinių laisvių puoselėjimas ir paisymas; ragina Komisiją neužmiršti, kad įgyvendinant kovos su terorizmu priemones svarbu saugoti žmogaus teises; primygtinai ragina Komisiją ir toliau aktyviai daryti spaudimą, kad žmogaus teisės būtų veiksmingai įgyvendinamos taikant visus susitarimus, kuriuos yra pasirašiusi ES, visų pirma vadinamąją demokratijos išlygą ir Kotonu susitarimo 8 straipsnį; ragina Komisiją aiškiai stebėti žmogaus teisių padėtį šalyse, su kuriomis ES yra sudariusi susitarimus;

17. Saugumo ir vystymosi ryšys

73.  ragina sukurti naują novatorišką taikos ir teisingumo finansavimo priemonę, kuria būtų atsižvelgta į peržiūrėtus tinkamumo kriterijus teikiant oficialią paramą vystymuisi (OVP), susietus su taika ir saugumu, kad būtų atspindėtas didėjantis vystymosi ir saugumo sričių veiksmų, ypač tų, kuriais skatinama demokratija, geras valdymas ir žmogaus teisių paisymas, tarpusavio ryšys;

18. Prekyba

74.  mano, kad suderintas prekybos ir investicijų susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis atitinka ES interesus, todėl ragina Komisiją tęsti derybas ir pasiekti konkrečių rezultatų;

75.  pabrėžia, kad pritaria plataus užmojo ir vertybėmis grindžiamai prekybos darbotvarkei, kuri padės sustiprinti pasaulinę taisyklėmis grindžiamą sistemą ir kurti darbo vietas, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo Europoje; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Komisijos pastangas baigti derybas su Japonija ir tęsti kitas vykstančias derybas, pavyzdžiui, su Meksika, Čile ir MERCOSUR šalimis, taip pat siekti pradėti naujas derybas, pavyzdžiui, su Australija ir Naująja Zelandija, ir pabandyti atnaujinti kitas derybas, pavyzdžiui, su Indija;

76.  ragina Komisiją atnaujinti PPO diskusijas po Nairobio konferencijos, nes, nors ir iškyla sunkumų, daugiašalės prekybos derybos itin svarbios ES; mano, kad taip pat būtų vertinga išnagrinėti naujas sritis ir klausimus, susijusius su PPO veikla, pavyzdžiui, skaitmenine prekyba, ir teigiamai vertina tarptautines iniciatyvas dėl investicijų apsaugos, kurių ėmėsi Komisija;

77.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu kuo greičiau modernizuoti ir sustiprinti Sąjungos prekybos apsaugos priemones, kad jos būtų suderintos su PPO taisyklėmis;

78.  ragina Komisiją persvarstyti dabartinę AKR ir ES prekybos sistemą, reglamentuojamą pagal Kotonu susitarimą, kuris nustos galioti 2020 m.; mano, kad pagal naują sistemą turėtų būti siekiama remti ekonomikos augimą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse ir jų integraciją į pasaulio ekonomiką; todėl prašo Komisijos parengti aiškią ir tvirtą prekybos politiką, kuri, be kita ko, apimtų privačiojo sektoriaus plėtojimą, palankesnių prekybos sąlygų sudarymą ir abipusį liberalizavimą; ragina Komisiją imtis šių veiksmų laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

19. Išorės politika. Prioritetai

79.  prašo Komisijos:

  –   pateikti Užsienio politikos priemonių tarnybos (FPI) veiklos laikotarpio vidurio peržiūrą;

  –  plėtoti transatlantinius ryšius;

  –  patvirtinti Sąjungos įsipareigojimą Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims;

  –  remti pilietinę visuomenę ir galimybę gauti patikimą informaciją rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse ir už jų ribų, nepaisant teisinių sistemų ribojimo ir suvaržymų;

–  parengti pasiūlymus, kaip stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis bendrų interesų srityse, visų pirma su Jungtinėmis Tautomis, NATO, Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo taryba, Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) ir Tautų Sandrauga;

–  stiprinti ES religijos ar tikėjimo laisvės gaires;

–  remti pagrindinius visuotinius prioritetus žmogaus teisių srityje, įskaitant, be kita ko, religijos laisvę, žodžio laisvę ir politinę laisvę, moterų ir vaikų teises, neįgaliųjų teises, taip pat mažumų grupių teises, įskaitant LGBTI;

–  vystyti ombudsmeno ir partnerysčių siekiant užtikrinti žmogaus teises tarptautinį bendradarbiavimą;

80.  mano, kad NATO yra Europos gynybos struktūros pagrindas, ir pažymi, kad Europos apsauga taps NATO ir ES atsakomybe, papildant viena kitos veiksmus, kaip išdėstyta 2016 m. liepos mėn. Varšuvoje paskelbtoje bendroje deklaracijoje, visų pirma, įgyvendinant Europos gynybos veiksmų planą;

81.  remia pagrindų susitarimo, pagrįsto trimis ramsčiais (sustiprintu politiniu dialogu, bendradarbiavimu vystymosi srityje ir prekyba), išsaugojimą; mano, kad reikėtų išnagrinėti regionalizavimo galimybę, atkreipiant dėmesį į kiekvieno regiono poreikius ir ypatumus, taip pat pabrėžiant, kad reikia atsižvelgti į naują Afrikos ir ES strategiją, kuri bus priimta 2018–2020 m. laikotarpiui;

82.  ragina Komisiją toliau daryti pažangą kuriant Europos gynybos fondą, iš kurio būtų teikiamas pakankamas finansavimas tiek moksliniams tyrimams, susijusiems su gynybos technologijomis, tiek valstybių narių perkamam bendram turtui, kai tai būtų akivaizdžiai praktiška, naudinga ir ekonomiškai efektyvu; ragina Komisiją paspartinti dviejų direktyvų, kuriomis formuojama bendroji gynybos rinka, įgyvendinimą ir parengti iniciatyvą dėl bendrų įrangai ir turtui taikomų pramonės standartų kūrimo;

83.  primygtinai ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti didėjančiai įtampai Vakarų Balkanų šalyse ir ieškoti būdų kaip padidinti ES dalyvavimą siekiant susitaikinimo ir reformų visose susijusiose šalyse;

84.  palankiai vertina tai, kad Komisija skiria dėmesį rytų ir pietų kaimynystės politikai, tačiau pabrėžia, kad ši politika turi būti stiprinama, visų pirma apjungus didesnę finansinę pagalbą, didesnę paramą demokratijai, patekimą į rinką ir geresnį judumą; pabrėžia, kad šioje politikoje reikia aiškiai nustatyti veiksmų kryptis, kad būtų galima geriau spręsti iššūkius, su kuriais susiduria kaimyninės šalys;

20. Strategiškesnis požiūris į ES teisės vykdymo užtikrinimą

85.  prašo Komisijos gerinti kontrolės sistemas, visų pirma klaidų lygio srityje;

86.  primygtinai ragina Komisiją gerinti Parlamento Peticijų komitetui savo pateikiamų atsakymų turinio ir išsamumo kokybę, kad būtų visapusiškiau atsižvelgta į Europos piliečių susirūpinimą keliančius klausimus;

87.  ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad Taryba pritartų Marakešo sutarties ratifikavimui, kad nedelsiant būtų įgyvendintos visos tos sutarties galimybės;

88.  atkreipia dėmesį į trečiųjų valstybių ir nevalstybinių veikėjų didėjančias pastangas hibridinėmis priemonėmis, įskaitant dezinformavimą, pakenkti ES vidaus demokratinių institucijų teisėtumui ir primygtinai ragina Komisiją stiprinti savo atsparumą hibridinėms grėsmėms ir gerinti savo gebėjimą tinkamai kovoti su neteisingomis naujienomis ir dezinformacija;

21. Geresnė teisėkūra

89.  ragina Komisiją užtikrinti, kad:

  –  būtų atliktas nuodugnus visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimas ir išlaidų bei sąnaudų analizė;

  –  MVĮ tyrimas būtų vykdomas visuose generaliniuose direktoratuose ir kad būtų sistemingai bendradarbiaujama su Reglamentavimo patikros valdyba siekiant sistemingiau taikyti MVĮ tyrimą;

  –  Reglamentavimo patikros valdybos nepriklausomumo prižiūrint ir teikiant objektyvius patarimus dėl poveikio vertinimų įvertinimas būtų pateiktas Parlamentui;

  –  metinis naštos tyrimas būtų sukurtas kaip labai svarbi priemonė siekiant aiškiai ir skaidriai nustatyti ir stebėti Sąjungos veiksmų rezultatus, kad būtų išvengta ir pačios Sąjungos, ir valstybių narių nustatyto pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos aiškinant („perteklinis reglamentavimas“) ir kad jie būtų sumažinti;

  –  pasiūlymai dėl naštos sumažinimo tikslų nustatymo pagrindiniuose sektoriuose būtų pateikti Parlamentui siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. su įmonėms tenkančia reguliavimo našta susijusios ekonominės sąnaudos būtų sumažintos 25 proc. o iki 2030 m. – 50 proc.;

o

o    o

90.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.