EUROPOS PARLAMENTAS

Plenarinio posėdžio dokumentas

31.8.2007   B6‑0329/2007

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas uždavus klausimus B6‑0149/2007 ir B6‑0150/2007 , į kuriuos atsakoma žodžiu

pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį pateikė:

–  Cristina Gutiérrez-Cortines PPE-DE frakcijos vardu

–  María Sornosa Martínez PSE frakcijos vardu

–  Vittorio Prodi ALDE frakcijos vardu

–  Liam Aylward, Adriana Poli Bortone, Alessandro Foglietta ir Cristiana Muscardini UEN frakcijos vardu

–  Marie Anne Isler Béguin ir David Hammerstein Verts/ALE frakcijos vardu

–  Roberto Musacchio GUE/NGL frakcijos vardu

–  Johannes Blokland IND/DEM frakcijos vardu

dėl ES tikslų, kuriuos ketinama kelti 2007 m. rugsėjo 3–14 d. Madride vyksiančiame 8-ajame Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencijos susitikime

B6‑0029/2007

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tikslų, kuriuos ketinama kelti 2007 m. rugsėjo 3–14 d. Madride vyksiančiame 8-ajame Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencijos susitikime

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 3–14 d. Madride, Ispanijoje, vyksiantį 8-ąjį Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalių konferencijos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.  kadangi dykumėjimas, kurį skatina įvairūs veiksniai, įskaitant klimato svyravimus ir žmogaus veiklą, sukelia žemės degradaciją sausringose, pusiau sausringose ir sausose subtropinėse vietovėse ir dėl to būtina nustatyti visapusišką įvertinimą ir parengti įgyvendinimo programą,

B.  kadangi klimato kaita skatina atšilimą žemėje, dirvožemio temperatūros kilimą ir savo ruožtu dar didesnį garingumą; kadangi šie veiksniai kelia dykumėjimą,

C.  kadangi kylant temperatūrai išdžiūva fontanai, senka upių ir požeminio vandens baseinų vanduo ir dėl to nyksta dirvožemio paviršiaus struktūra; kadangi dėl šiuo metu vis ilgiau trunkančių sausrų bus sunkiau atkurti miškus po gaisrų ir dėl to gali paūmėti dykumėjimas,

D.  kadangi dykumėjimas ir sausra yra visiems pasaulio regionams aktualios problemos; kadangi, siekiant kovoti su dykumėjimu ir (arba) švelninti sausros daromą žalą, būtina imtis bendrų veiksmų; kadangi JT kovos su dykumėjimu konvencija yra vienintelė teisiškai įpareigojanti tarptautinė priemonė, kurią taikant siekiama spręsti žemės degradacijos ir sausringų vietovių problemą ir kurią ratifikavo 191 valstybė, t. y. beveik visos Jungtinėms Tautos priklausančios šalys,

E.  kadangi rimtų problemų, kylančių dėl sausrų ir (arba) dykumėjimo, patiria dauguma besivystančių šalių, būtent menkiausiai išsivysčiusios šalys,

F.  kadangi Jungtinių Tautų aplinkos programoje (angl. UNEP) nurodoma, kad šiuo metu dykumėjimas yra paveikęs maždaug 25–30 proc. pasaulinio žemės paviršiaus ploto; kadangi mažiausiai 100 valstybių, kuriose gyvena 1,2–2 milijardai žmonių, laikomos rizikos zonomis; kadangi 1992 m. ekonominiai nuostoliai dėl prarasto darbingumo sudarė apie 42 milijardus JAV dolerių (skaičiuojant pagal 2006 m. kainas – 64 milijardus JAV dolerių); kadangi visame pasaulyje dykumėjimas vis dažnesnis reiškinys, dėl kurio niekaip neišsprendžiamos skurdo, priverstinės migracijos problemos, kyla konfliktų,

G.  kadangi degradacija yra paveikusi tris ketvirčius sausringų, pusiau sausringų ir sausų subtropinių regionų dirvožemio ploto; kadangi pavojus gresia beveik pusei upių vandeniu dirbamos žemės ploto; kadangi dėl degradacijos nukenčia biologinė įvairovė, dirvožemio derlingumas ir jo savybė išlaikyti vandenį, didėja erozija ir sugeriama mažiau anglies dioksido,

H.  kadangi pagrindinės dykumėjimo priežastys – pernelyg intensyvi žemdirbystė, pernelyg dažnas žemės naudojimas ganykloms, netinkama irigacija ir miškų naikinimas; kadangi ši veikla vykdoma dėl prastos žemėtvarkos, kurią savo ruožtu dažnai lemia socialinės ir ekonominės sąlygos, kuriomis gyvena ūkininkai; kadangi, kaip pažymima įvairiuose tyrimuose, investicijos į tvarią žemėtvarką būtų pelningos,

I.  kadangi vis dažnesni su klimato kaita susiję ekstremalūs klimato reiškiniai, pvz., potvyniai ir sausros, jų daroma žala vis didesnė ir dėl to kyla dar didesnis dykumėjimo ir neigiamų ekonominių ir socialinių jo padarinių pavojus,

J.  kadangi dykumėjimas taip pat skatina ir klimato kaitą, žemės degradaciją bei augmenijos nykimą, dėl kurio didėja išmetamų dujų kiekis ir sugeriama mažiau anglies dioksido; kadangi atkūrus sausringąsias vietoves galima tikėtis svarbaus teigiamo poveikio,

K.  kadangi Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos vaidmuo siekiant mažinti skurdą, skatinti tvarią plėtrą ir siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų yra svarbiausias,

1.  pritaria Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijai ir jos reformų procesui; ragina Komisiją ir valstybes nares konvencijos šalių konferencijos susitikime laikytis vienodos pozicijos, kuri būtų priimta glaudžiai bendradarbiaujant su AKR šalimis partnerėmis;

2.  pritaria strateginiame veiksmų plane išdėstytiems tikslams, kurių būtina siekti per nustatytą laiką; ragina ES konstruktyviai bendradarbiauti rengiant 10 metų strateginį planą ir dėl jo derantis, kad būtų parengtos patikimos ir tinkamos veiksmingo konvencijos įgyvendinimo priemonės; šiuo požiūriu ragina skirti dėmesio šiems aspektams:

·problemos sprendimo ir vietos bendruomenių pažangai,

·bendriems veiksmams siekiant Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų,

·kompetencijos ugdymui žemesniuoju (ne centriniu) lygmeniu; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vietos interesų grupėms;

 

3.  pabrėžia pilietinės visuomenės ir vietos gyventojų vaidmens svarbą įgyvendinant Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją ir siekiant joje išdėstytų tikslų;

4.  iki kitos šalių konferencijos rekomenduoja organizuoti konferenciją, kurioje būtų įvertinta labiausiai nukentėjusiems, pvz., Afrikos, regionams skirtų veiksmų planų įgyvendinimas ir veiksmingumas;

5.  pripažįsta, kad žemės degradacija yra didžiausia nukentėjusių šalių ateities plėtros kliūtis; ragina ES vystymosi politikos vykdytojus ypatingą dėmesį atkreipti į šį gamtos reiškinį ir įvertinti plėtros pagalbos reikmes;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad veiksmams finansuoti neskiriama pakankamai lėšų; džiaugiasi dėl to, kad Pasaulio gamtos fondas tampa finansine priemone konvencijoje numatytiems veiksmams remti, ir ragina ES stiprinti kovos su dykumėjimu finansavimo priemones vadovaujantis JT klimato kaitos konvencijoje numatomomis lanksčiomis finansavimo programomis;

7.  ragina reformuoti BŽŪP ir įtraukti įpareigojančius kovos su dykumėjimu ir žemės degradacija nukentėjusiuose Europos Sąjungos regionuose kriterijus; taip pat ragina parengti prevencijos ir įgyvendinimo politiką, kurią vykdant žmonės būtų skatinami neišvykti iš kaimo vietovių;

8.  ragina Komisiją svarstyti klausimą dėl Europos sausros observatorijos, kurios funkcijos būtų kaupti žinias ir rengti žalos mažinimo ir susijusių veiksmų vykdymo priemones, siekiant mažinti sausrų daromą žalą Europoje;

9.  pripažįsta, kad, remiantis naujausių tyrimų išvada, degradacijos daromi nuostoliai viršytų investicijų į žemės degradacijos nukentėjusiuose regionuose stabdymą sąnaudas; primena ilgalaikį įsipareigojimą, kuris būtinas siekiant, kad kovos su dykumėjimu priemonės būtų veiksmingos;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti bendradarbiauti tarptautiniu mastu įgyvendinant Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją, t. y. imtis papildomų iniciatyvų ir teikti finansinę paramą bei remti tarpvalstybinio bendradarbiavimo vandens ūkio sektoriuje programas; taip pat ragina šį klausimą įtraukti į kitą ES ir Afrikos vadovų susitikimo darbotvarkę;

11.  patvirtina savo 2005 m. liepos mėn. rezoliuciją ir apgailestauja dėl to, kad trūksta privalomų ir išsamiai parengtų reglamentų, kuriuos taikant būtų uždraustas nelegaliai ir netausiai iškirstos medienos importas į ES;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos šalims ir Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvencijos sekretoriatui.