<MOTION LG="LT" TYPE="RE" xmlns="http://redmap.europa.eu/xml/iPlRe-v1-0#" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://redmap.europa.eu/xml/iPlRe-v1-0# iPlRe_v1-0.xsd">
<COVER>
<DATE-DEPOSIT DATE="20071025">25.10.2007</DATE-DEPOSIT>
<NUM-MOTION TYPE="B6" NUM="0432" YEAR="2007"><ANCHOR href="#reds:iPlRe/B-6-2007-0432" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlRe/B-6-2007-0432">B6‑0432/2007</ANCHOR></NUM-MOTION>
<TITLE-COV>
	<INT-TITLE><B>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</B></INT-TITLE>
<PARA>
	<CONTENT>pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu <ANCHOR href="#reds:iPlRe/B-6-2007-0379" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlRe/B-6-2007-0379">B6‑0379/2007</ANCHOR> ir <ANCHOR href="#reds:iPlRe/B-6-2007-0380" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlRe/B-6-2007-0380">B6‑0380/2007</ANCHOR></CONTENT></PARA>
<PARA>
	<CONTENT>pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį</CONTENT></PARA>
<PARA>
	<CONTENT>pateikė Guido Sacconi, Karl-Heinz Florenz, Satu Hassi</CONTENT></PARA>
<PARA>
	<CONTENT>Laikinojo klimato kaitos komiteto vardu,</CONTENT></PARA>
<PARA>
	<CONTENT>dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (13-oji Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji konferencijos šalių sesija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3)) </CONTENT></PARA>
</TITLE-COV>
<NUM-PE NUM="396.081">PE396.081v01-00</NUM-PE></COVER>
<TITLE-DOC>
<NUM-MOTION TYPE="0" NUM="0" YEAR="0"><B><ANCHOR href="#reds:iPlRe/B-6-2007-0432" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlRe/B-6-2007-0432">B6‑0432/2007</ANCHOR></B></NUM-MOTION>
<PARA><CONTENT><B>Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulio klimato kaitos apribojimo iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (13-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji konferencijos šalių sesija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3)) </B></CONTENT></PARA>
</TITLE-DOC>
<CORPUS>
<INT-PR><I>Europos Parlamentas</I>,</INT-PR>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 Celsijaus laipsnių. Gairės 2020 metams ir vėliau“ (COM(2007)0002),</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), JTBKKK Kioto protokolą ir jo įgyvendinimo procedūras,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2007 m. balandžio 17 d. diskusiją dėl klimato kaitos poveikio taikai ir saugumui,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į būsimą tryliktąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 13) ir trečiąją konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 3) ir kuri įvyks Balyje (Indonezija) 2007 m. gruodžio 3–14 d.,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai“<EXPL ID="1"><B> <TAB/></B><I>Priimti tekstai</I>, <ANCHOR href="#reds:iPlTa_Itm/TA-6-2005-0433" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlTa_Itm/TA-6-2005-0433/red:cycle_FNL" data-family="reds:iPlTa" data-version="FNL">P6_TA(2005)0433</ANCHOR>.</EXPL>, į 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos, kurioje nagrinėjamos Monrealio konferencijos išvados (11-oji Konvencijos šalių konferencija (angl. COP 11) ir pirmoji protokolo šalių konferencija ir Kioto protokolo šalių susitikimas (angl. COP/MOP 1))<EXPL ID="2"> <TAB/><I>Priimti tekstai,</I> <ANCHOR href="#reds:iPlTa_Itm/TA-6-2006-0019" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlTa_Itm/TA-6-2006-0019/red:cycle_FNL" data-family="reds:iPlTa" data-version="FNL">P6_TA(2006)0019</ANCHOR>.</EXPL>, į 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo<EXPL ID="3"> <TAB/><I>Priimti tekstai</I>, <ANCHOR href="#reds:iPlTa_Itm/TA-6-2006-0296" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlTa_Itm/TA-6-2006-0296/red:cycle_FNL" data-family="reds:iPlTa" data-version="FNL">P6_TA(2006)0296</ANCHOR>.</EXPL> ir į 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos<EXPL ID="4"> <TAB/><I>Priimti tekstai</I>, <ANCHOR href="#reds:iPlTa_Itm/TA-6-2007-0038" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlTa_Itm/TA-6-2007-0038/red:cycle_FNL" data-family="reds:iPlTa" data-version="FNL">P6_TA(2007)0038</ANCHOR>.</EXPL>,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto klausimus žodžiu Nr. B6-0000/2007 ir <ANCHOR href="#reds:iPlRe/B-6-2007-0380" data-rel="reds" redmap-uri="/reds:iPlRe/B-6-2007-0380">B6-0380/2007</ANCHOR>, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį, ir atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo 8 ir 9 d. susitikimo Briuselyje pirmininkaujančios valstybės išvadas, </CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>–</SYMBOL>
<CONTENT>atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>A.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi klimato kaita yra svarbiausia mūsų visuomenės 21-ojo amžiaus problema, kuri viso pasaulio mastu daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, ekonominiam ir socialiniam gyvenimui bei geopolitinei padėčiai ir gali kelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>B.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi klimato kaita – tai ne tik ekologinė katastrofa, kurios padariniai įvairiose vietovėse skiriasi, bet ir su žmogaus teisėmis ir visuotiniu teisingumu susijusi problema,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>C.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi niekas negali nuneigti vargingai gyvenančiųjų teisės į gerą gyvenimą,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>D.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-ojoje vertinimo ataskaitoje patvirtinama, kad klimato kaita vyksta vis greičiau dėl žmogaus veiklos ir kad dėl jos pasaulio mastu jau atsiranda skaudžių padarinių,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>E.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi daugelyje pasaulio regionų jau matomi neigiami padariniai, kurių atsirado dėl pakilusios vidutinės pasaulio temperatūros, ir kadangi naujausios mokslo žinios rodo, kad ES sutartas ilgalaikis tikslas apriboti atšilimą 2 Celsijaus laipsniais, palyginti su ikiindustriniu lygiu, gali būti nepakankamas norint išvengti rimtų neigiamų klimato kaitos padarinių,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>F.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi dėl neigiamų klimato kaitos padarinių jau persikėlė gyventojų grupės, gyvenusios Tuvalu, Bangladeše ir Afrikos Sahelio regione,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>G.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, 4-ojoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra per pastaruosius 100 metų pakilo 0,74 Celsijaus laipsnio ir kad dėl jau išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ji kils dar maždaug 0,7 laipsnio; ir kadangi apskaičiuota, kad vidutinė pasaulio temperatūra toliau kils 1,8–4 Celsijaus laipsniais, atsižvelgiant į visuomenės vystymąsi,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>H.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi, pagal Europos kosmoso agentūros (EKA) palydovų perduotus naujausius duomenis, šiais metais vasarą Šiaurės ašigalyje ištirpo tiek ledo, kad pirmąkart laivai galėjo plaukti Šiaurės Vakarų keliu iš Atlanto į Didįjį vandenyną, ir tai dar kartą patvirtina, kad Arkties klimato sąlygos sparčiai kinta,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>I.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi klimato kaita yra ilgalaikė problema ir kadangi siekiant klimatui padaryti teigiamą poveikį nepakanka imtis tik trumpalaikių priemonių;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>J.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi pramoninėms šalims tenka didžiausia atsakomybė už išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kaupimąsi atmosferoje; kadangi skurdžiausios šalys ir gyventojai smarkiausiai nukentės nuo vis nepastovesnio klimato,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>K.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi 25-iose labiausiai teršiančiose šalyse išmetama 83 proc. viso ŠESD kiekio pasaulyje, o vienam gyventojui tenkančių teršalų kiekis išsivysčiusiose šalyse daug kartų viršija vienam gyventojui tenkančių teršalų kiekį besivystančiose šalyse, </CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>L.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi ekonomikos, socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse dėl neveiklumo patiriama žala, remiantis N. Sterno ataskaita, kasmet siekia 5–20 proc. pasaulinio BVP; kadangi, JTBKKK ir Europos Komisijos duomenimis, vykdant tinkamą klimato politiką kasmet pasaulinis BVP augimas sumažėtų tik maža laukiamo augimo dalimi, t. y. 0,12–0,19 proc., neatsižvelgiant į tai, kad taip būtų gaunama papildomos naudos aplinkos ir sveikatos apsaugos srityse arba kad didėtų aprūpinimo energija saugumas,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>M.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus, ir N. Sterno ataskaitose patvirtinama, kad besivystančioms šalims kyla ypatingas pavojus, susijęs su klimato kaita, kadangi jos mažiau apsaugotos ir pažeidžiamesnės; kadangi dėl žmogaus veiklos vykstanti klimato kaita turės žalingą poveikį žemės ūkio ir hidrologinėms sistemoms, miškams, žvejybos rajonams, sveikatos apsaugos ir ekonomikos infrastruktūrai ir kadangi dėl tokio poveikio didės skurdas ir kils rimta grėsmė, kad nebus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>N.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi Pasaulio bankas apskaičiavo, kad kasmet reikės 10–40 mlrd. JAV dolerių skurdžiausiose šalyse vykdomos plėtros programoms pritaikyti prie klimato kaitos padarinių ir kadangi įnašai į vadinamuosius specialiuosius pritaikymo fondus šiuo metu siekia tik 150–300 mln. dolerių per metus,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>O.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi, siekiant skatinti skubias investicijas į tolesnį technologijų, kurias naudojant būtų taupoma energija, efektyviai naudojami ištekliai, atsinaujinanti energija ir išmetama mažai teršalų, kūrimą ir pritaikymą, reikia nustatyti privalomus išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus,</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>P.</SYMBOL>
<CONTENT>kadangi būtina sudaryti bendrąjį tarptautinį susitarimą dėl ilgalaikių išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų, kad būtų užtikrintos investicijos į mažai CO2 išmetančias bei energijos vartojimo veiksmingumą didinančias technologijas ir nebūtų investuojama į nesuderinamos energetikos infrastruktūrą, </CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>1.</SYMBOL>
<CONTENT>ragina Europos Sąjungą tvirtinti atliekamą vadovaujamąjį vaidmenį ir siekti, kad Balyje vyksiančioje konferencijoje klimato kaitos klausimais ir jai pasibaigus būtų iš tiesų bendradarbiaujama, ir stengtis surengti šį susitikimą, kuriame būtų sutarta dėl būtinų įgaliojimų dalyvauti derybose, kad būtų padėtas tvirtas pagrindas sudaryti tarptautinį susitarimą dėl klimato laikotarpiu nuo 2012 m., laikantis tikslo neleisti, kad klimatas kistų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiu; mano, kad Europos Sąjunga gali patvirtinti savo vadovaujamąjį vaidmenį nusiųsdama į Balį kelis vyriausybių vadovus, nes tai kartu galėtų būti ženklas, kad klimato kaita yra įvairialypė problema, apie kurią turėtų diskutuoti ne tik aplinkos apsaugos ministrai;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>2.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad ateityje tvarka turi būti grindžiama pagrindiniais JTBKKK ir Kioto protokolo principais ir priemonėmis atsižvelgiant į bendrus, bet diferencijuotus įsipareigojimus; mano, kad Balio konferencijos metu priimti įpareigojimai turėtų būti grindžiami šiomis nuostatomis: 
<LIST TYPE="DASH">
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>ilgalaikiu tikslu neleisti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje pakiltų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio lygiu, t. y. iki 2050 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu,</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>visoms pramoninėms šalims privalomais tikslais, </CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>aktyvesniu dalyvavimu mažinant taršą, visų pirma nustatant teisingus ir pasiekiamus tikslus sparčiai besivystančioms šalims,</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>pasauline didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistema,</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>kurti daugiau prisitaikymui finansuoti skirtų finansinių priemonių, ypatingą dėmesį skiriant vandens ištekliams,</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>veiksmingomis iniciatyvomis, įskaitant su rinka susijusias priemones (jei yra tinkamų), pagal kurias siekiama užkirsti kelią miškų iškirtimui ir su žemės naudojimu susijusiam teršalų išmetimui, įskaitant tvarios žemdirbystės skatinimo priemones,</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>tvarios plėtros, technologijų perdavimo ir jų diegimo skatinimu finansinėmis ir kitomis priemonėmis;</CONTENT></ITEM>
<ITEM><SYMBOL>–</SYMBOL><CONTENT>susitarimo sudarymu ne vėliau kaip iki 2009 m.;</CONTENT></ITEM>
</LIST></CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>3.</SYMBOL>
<CONTENT>pabrėžia, kad tikslas tausiai naudoti išteklius ir sumažinti taršą turi būti grindžiamas ilgalaikiu tikslu; mano, jog pagal turimas žinias būtina, kad per ateinančius dešimt metų pasaulinė tarša pasiektų aukščiausią lygį ir pradėtų mažėti, kad anglies dioksido ekvivalento koncentracija atmosferoje neviršytų 450 ppm ir kad išmetamas ŠESD kiekis nuolat mažėtų iki lygio, kuris nekistų dėl gamtinių absorbavimo galimybių;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>4.</SYMBOL>
<CONTENT>ragina tinkamai atsižvelgti į mokslo bendruomenės įspėjimus, kad tai, jog siekiama sunkiai įgyvendinamo tikslo – apriboti visuotinį klimato atšilimą iki 2 Celsijaus laipsnių – dar neužtikrina saugesnio gyvenimo, kadangi atitinkami su šio tikslo siekiu susiję procesai vis tiek gali kelti didekių pavojų ir turėti rimtų pasekmių;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>5.</SYMBOL>
<CONTENT>primena, kad pramoninės šalys, įskaitant ir Kioto protokolo dar nepasirašiusias šalis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita ir įsipareigoti sumažinti savo taršą iki 2020 m. mažiausiai 30 proc. ir iki 2050 m. mažiausiai 60–80 proc., palyginti su 1990 m.; mano, kad ateityje turėtų būti numatytos su ilgalaikiu tikslu suderintos gairės iki 2050 m., kartu numatant tarpines penkerių metų užduotis, kurios kaip privalomieji tikslai turėtų būti nustatomos ir persvarstomos remiantis naujausiomis mokslo žiniomis;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>6.</SYMBOL>
<CONTENT>turėdamas tai mintyje, pritaria Tarybos 2007 m. kovo 8–9 d. susitikime nustatytam ES tikslui – iki 2020 m. sumažinti pasaulinį išmetamų ŠESD kiekį 30 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jei ir kitos išsivysčiusios šalys prisiims panašių įsipareigojimų mažinti išmetamą ŠESD kiekį, o labiau išsivysčiusios besivystančios prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus ir atitinkamus pajėgumus, ir pritaria ES prisiimtam įsipareigojimui – neatsižvelgiant į tai, ar bus pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato laikotarpiu po 2012 m. – iki 2020 m. mažiausiai 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>7.</SYMBOL>
<CONTENT>pabrėžia, kad taršos CO2 kiekį būtų galima akivaizdžiai sumažinti tik tarptautiniu lygmeniu, t. y. jei šioje veikloje dalyvautų didžiausi teršėjai iš išsivysčiusių šalių ir jei būtų užtikrinta, kad šioje veikloje taip pat dalyvautų ir naujosios pramoninės šalys;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>8.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad sparčiai besivystančios šalys turėtų prisiimti įsipareigojimus mažinti taršą, atsižvelgdamos į savo išsivystymo lygį, vienam gyventojui tenkantį išmetamų teršalų kiekį, savo galimybes mažinti teršalų išmetimą ir savo techninius bei finansinius pajėgumus;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>9.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad ES ir kitos pramoninės šalys, atsižvelgdamos į bendro finansavimo galimybes, įskaitant oficialią pagalbą vystymuisi ir pajėgumų stiprinimo priemones, turėtų padėti besivystančioms šalims diegti tausias ir veiksmingas technologijas siekiant, kad labiausiai pažengusios iš jų kuo greičiau, atsižvelgiant į jų vystymąsi, bet ne vėliau kaip nuo 2020 m., galėtų pradėti mažinti taršą arba anglies išmetimo intensyvumą;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>10.</SYMBOL>
<CONTENT>pabrėžia, kad vykdant visus ES vystymosi paramos trečiosioms šalims projektus ypač svarbu gerbti ir tvirtai laikytis tinkamos aplinkosaugos politikos principo;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>11.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad reikėtų skatinti vykdyti priemones, pagal kurias būtų siekiama padėti įgyvendinti tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>12.</SYMBOL>
<CONTENT>yra susirūpinęs, kad taip sparčiai iškertami atogrąžų miškai, kurie sugeria apie 20 proc. visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir tai daro neigiamą poveikį gamtinėms absorbavimo galimybėms ir biologinei įvairovei bei neturtingų bendruomenių pragyvenimui, ir dėl to ragina dažniau įtraukti panašaus pobūdžio paskatas į kriterijus, pagal kuriuos teikiama parama vystymuisi iš Europos ir pasaulio donorų įsteigtų fondų;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>13.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad ateityje bus gyvybiškai svarbu užmegzti strateginę partnerystę su šalimis, kuriose labiausiai kertami tropiniai miškai; yra įsitikinęs, kad ateities klimato režimas turi apimti ir veiksmais grindžiamas pastangas išsaugoti miškus;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>14.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad tokios paskatos turi būti pritaikytos prie ypatingos šalies padėties (atsižvelgiant į ankstyvus veiksmus) ir į jas būtina įtraukti ekologinius kriterijus, tvaraus vystymosi taisykles ir patikimo valdymo garantijas; tvirtina, kad atsižvelgdamos į laikiną gamtinio absorbavimo privalumų pobūdį valstybės turėtų suprasti, kad jos turi būti atsakingos už tokio absorbavimo tvarumą, jei juo remiamasi siekiant privalomų tikslų;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>15.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad, siekiant įgyvendinti bendrus tikslus, pagrindinės JT biologinės įvairovės, kovos su dykumėjimu ir klimato kaita politikos kryptys turėtų būti veiksmingai derinamos su sprendimais, priimtais tebevykstančiose šalių konferencijose; taigi pabrėžia, kad reikia vengti prieštaravimų, susijusių su prisitaikymo prie klimato kaitos ir jo poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimu, t. y. užtikrinti jų suderinamumą ir veiksmingumą;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>16.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad reikia tarptautinio pagrindų susitarimo dėl biokuro ir biokuro sertifikavimo sistemos, kuriuos priėmus būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir ypač didelės taršos CO2, pvz., susidarančios dėl miškų naikinimo ir durpynų deginimo; turėdamas tai mintyje mano, kad reikėtų tyrinėti ir plėtoti antrosios kartos biokurą ir skatinti jį naudoti;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>17.</SYMBOL>
<CONTENT>pabrėžia moralinę pramoninių šalių pareigą teikti didesnę finansinę paramą ir padėti stiprinti gebėjimus skurdžioms ir pažeidžiamoms šalims, siekiant padėti joms tinkamai ir nuosekliai mažinti riziką ir prisitaikyti prie klimato kaitos; ypač ragina didinti paramą, kurią pagal JTBKKK teikia jau esami fondai, pvz., Prisitaikymo fondas, Specialusis klimato kaitos fondas (SKKF), Mažiausiai išsivysčiusių šalių fondas ir Pasaulio aplinkos fondo (PAF) įsteigtas Strateginių prisitaikymo tikslų fondas;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>18.</SYMBOL>
<CONTENT>dar kartą patvirtina, kad remia tolesnį švarios plėtros sistemų (ŠPS) naudojimą, siekdamas skatinti mažesnį poveikį klimatui darančių technologijų pažangą; pabrėžia, kad turėtų būti kuo greičiau sudarytos ŠPS tolesnio naudojimo ir vystymo po 2012 m. sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti veiksmingumą, nustatant griežtesnius tvaraus vystymosi kriterijus, gerinant valdymą, supaprastinant administracines procedūras ir išnaudojant galimybę kurti sektoriuose naudojamas ŠPS; vis dėlto pabrėžia, kad tai kaip kompensacinė priemonė tik laikinai padėtų spręsti problemą, todėl turi būti siekiama tikslo nustatyti pasaulinę anglies dioksido kiekio ribą, nustatant teisingas ir proporcingas kvotas; remia Kioto protokole nustatytus principus, pagal kuriuos numatoma, kad lanksčių sistemų naudojimas turėtų būti papildomas veiksnys šalia valstybių įsipareigojimo sumažinti ŠESD;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>19.</SYMBOL>
<CONTENT>ragina Europos Komisiją ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos pakartotinio svarstymo, kuriuo siekiama patobulinti švarios plėtros sistemą, metu siūlyti keisti taršos kreditų įvertinimo sistemą, susijusią su apželdinimo mišku ir miškų atkūrimo, taip pat tvaraus miškų valdymo projektais; </CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>20.</SYMBOL>
<CONTENT>dar kartą atkreipia dėmesį į savo raginimą į tarptautinį susitarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos mažinimo nuo 2012 m. įtraukti aviaciją ir jūrų transportą ir ragina vėl dėti pastangas, kad ES ir pasaulio lygmenimis būtų nustatytas žibalo mokestis;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>21.</SYMBOL>
<CONTENT>yra susirūpinęs, kad vis didesnė Žemės išteklių dalis naudojama gyvulininkystės sektoriuje; primena 2006 m. lapkričio mėn. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimą „Ilgas gyvulininkystės sektoriaus šešėlis“, kuriame teigiama, jog apytikriai apskaičiuota, kad mėsos pramonei ir gyvulininkystės sektoriui tenka 18 proc. bendro pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio; pabrėžia, kad į tarptautinį susitarimą dėl klimato laikotarpiu nuo 2012 m. reikia įtraukti tvarios gyvulininkystės pagrindų programą;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>22.</SYMBOL>
<CONTENT>siūlo išsiaiškinti, koks sąvartynuose esančių atliekų, iš kurių kasmet visame pasaulyje išsiskiria iki 60 mln. tonų metano, kiekis gali būtų sunaikintas ir panaudotas energijai gaminti, siekiant mažinti šiltnamio efektą ir žalingą jo poveikį žmonėms; </CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>23.</SYMBOL>
<CONTENT>pripažįsta, kad galbūt kova su klimato kaita skatina technologijų vystymąsi ir stabilesnių visuomenių kūrimąsi; kadangi vykdant politiką, pagal kurią siekiama šalinti ekonomikos priklausomybę nuo anglies, sudaroma daug verslo galimybių daugelyje technologijos sričių, pvz., tausaus energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, bendrų technologijų kūrimo, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir kt.; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas, kas būtų daugiau investuojama į šią sritį, ir numatyti mokesčių lengvatas, kad būtų skatinami išsamesni technologijų, kurias naudojant neteršiama aplinkos, tyrimai;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>24.</SYMBOL>
<CONTENT>mano, kad technologijoms, kurias naudojant neteršiama aplinkos, patekti į rinką trukdo tokios kliūtys kaip iškastiniam kurui skiriamos subsidijos, importo tarifai ir žinių trūkumas; ragina remiantis JTBKKK ir Kioto protokolu imtis įtikinamų veiksmų siekiant šalinti šias kliūtis ir sudaryti tinkamas sąlygas investuoti į tausias technologijas ir dažniau naudoti  įmonių skatinimo metodus, kurie grindžiami verslumu, ypač naudotis itin tvirtos ir visuotinės išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių šalių partnerystės teikiamomis galimybėmis;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>25.</SYMBOL>
<CONTENT>toliau laikosi nuomonės, kad išmetamųjų dujų kiekio mažinimas pasaulio mastu neturi kelti kitos grėsmės, pavyzdžiui, susijusios su branduolinių ginklų plitimu ar terorizmu; todėl mano, kad branduolinė energetika turėtų būti pašalinta iš švarios plėtros ir bendro įgyvendinimo sistemų (angl. CDM/JI ) ar kitų sistemų, pagal kurias numatoma skatinti už išmetamųjų dujų kiekio mažinimą;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>26.</SYMBOL>
<CONTENT>pripažįsta, kad dėl intelektinės nuosavybės teisių licencijų mokesčio aplinkos neteršiančių technologijų srityje gali būti kliudoma perkelti šias technologijas į trečiąsias šalis; pabrėžia, kad susitarime dėl laikotarpio nuo 2012 m. turėtų būti numatyta išsivysčiusių ir besivystančių šalių partnerystės intelektinės nuosavybės teisių srityje pagrindų programa, kad būtų numatyta galimybė kitais būdais atlyginti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams bei sudarytos sąlygos ir gerbti šios nuosavybės teises, ir skatinti platinti technologijas;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>27.</SYMBOL>
<CONTENT>pripažįsta, kad dėl kainų skirtumo, atsirandančio dėl to, kad nacionalinės valstybės prisiėmė skirtingus su klimato kaita susijusius įsipareigojimus, gali būti iškraipyta konkurencija, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones; ragina Komisiją rimtai imtis šio klausimo sprendimo, būtent kurti priemones, kurias naudojant būtų didinama aplinkosaugos tikslų ir PPO taisyklių darna; pripažįsta, kad siekiant sudaryti vienodas sąlygas prekybos partneriams būtų geriau, jei būtų priimti privalomi tarptautiniai standartai ir įsipareigojimai, apimantys visus sektorius, kuriuose konkurencija yra lengvai pažeidžiama, o ne patvirtintos numatytos pasienio koreguojamosios priemonės;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>28.</SYMBOL>
<CONTENT>pritaria tam, kad jei nebūtų sukurta pasaulinė didžiausio anglies dioksido kiekio nustatymo ir prekybos sistema, šalyse, kurios nėra prisiėmusios privalomų įsipareigojimų sumažinti išmetamų teršalų kiekį, intensyviai energiją naudojantiems pramonės sektoriams būtų nustatyti tikslai, kurie papildytų pramonės šalims privalomus išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus, ir kartu įsipareigojimai perduoti technologijas; mano, kad tokie tikslai ir (arba) gairės labai svarbūs intensyviai energiją naudojantiems pramonės sektoriams (plieno, popieriaus ir cemento), kurie konkuruoja viso pasaulio rinkose;</CONTENT></PARA>
<PARA>
<SYMBOL>29.</SYMBOL>
<CONTENT>paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui ir paprašyti perduoti ją visoms trečiosioms sutarties šalims ir įgyvendinant Konvenciją stebėtojų teisėmis dalyvaujančioms šalims.</CONTENT></PARA></CORPUS>
</MOTION>