EUROPOS PARLAMENTAS

Plenarinio posėdžio dokumentas

2.4.2008   B6‑0131/2008

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B6‑0000/2008

pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį

pateikė Guido Sacconi

Laikinojo klimato kaitos komiteto vardu

dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ ( COM(2007)0354 )

B6‑0131/2008

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ ( COM(2007)0354 )

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai“ ( COM(2007)0354 ),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir ypač į jos 2 straipsnį ir į 4.1 straipsnio b, e ir f punktus, JTBKKK Kioto protokolą ir jo įgyvendinimo procedūras,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“( COM(2007)507 galutinis),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės komisijos, sprendžiančios klimato kaitos klausimus (angl. IPCC), 4-ąją vertinimo ataskaitą ir ypač į antrosios darbo grupės indėlį į šią ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2007 m. balandžio 17 d. diskusiją dėl klimato kaitos poveikio taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į tryliktąją JTBKKK šalių konferenciją (angl. COP 13) ir trečiąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 3), kurie vyko Balyje (Indonezija) 2007 m. gruodžio 3–14 d.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas klimato kaitos tema, ypač į 2005 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „Kaip užkirsti kelią pasaulio klimato kaitai”[1], į 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos, kurioje nagrinėjamos Monrealio konferencijos išvados (angl. COP 11–COP/MOP 1)[2], į 2006 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl aviacijos poveikio klimato kaitai mažinimo[3], į 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos[4] ir į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją „Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2 laipsnių Celsijaus. Pasirengimas Balyje vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais ir tolesniems veiksmams (13-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija ir 3-ioji konferencijos šalių sesija, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (COP 13 ir COP/MOP3))”[5],

–  atsižvelgdamas į Laikinojo klimato kaitos komiteto klausimą žodžiu Nr. B6-0000/2008 , pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį, ir atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2007 m. kovo 8–9 d. susitikimo Briuselyje pirmininkaujančios valstybės išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. darbo programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi pagal antrosios darbo grupės parengtą informaciją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ketvirtajai vertinimo ataskaitai numatoma, kad beveik visiems Europos regionams klimato kaita ateityje turės neigiamų pasekmių; kadangi dėl šių pasekmių daugelis ekonominių sektorių patirs sunkumų, taip pat kils tolesnė grėsmė Europos biologinei įvairovei ir atsiras socialinės plėtros kliūčių,

B. kadangi visų kontinentų ir daugelio vandenynų regioninio mokslinio stebėjimo duomenimis klimato kaita, visų pirma dėl temperatūros kilimo bet ir dėl kitų klimato kaitos padarinių, daro poveikį gamtai; kadangi šį stebimą temperatūros kilimą sukėlė žmogaus veikla ir jis daro poveikį fizinėms ir biologinėms sistemoms,

C. kadangi ES turėtų apsvarstyti, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos gali padėti sukurti naują ekonomikos augimo ir plėtros modelį, kuris padėtų saugoti aplinką, didinti užimtumą, o socialinei politikai būtų suteiktas naujas aspektas,

D. kadangi klimato kaita kelia nerimą visai šiuolaikinei visuomenei ir todėl visi valdymo lygmenys – nuo ES ir valstybinių institucijų iki atskirų piliečių – gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant prisitaikymo priemones,

E. kadangi prisitaikymo priemonių siekiant išvengti žalos reikia ne tik tam, kad Europoje ir už jos ribų būtų surastas sprendimas būsimam klimato kaitos poveikiui, bet jos taip pat turi būti kuriamos ir taikomos dabar norint sumažinti regioniniu ir vietos lygmeniu esamo visuotinio atšilimo, kurį sukelia metų metais į aplinką išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pasekmes; kadangi minėtos prisitaikymo priemonės turi būti taikomos visapusiškai ir plačiąja prasme apimti socialius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus,

F. kadangi regioniniu ir vietos lygmeniu atlikta daug tyrimų ir sukurta daug modelių apie tikėtiną klimato kaitos poveikį, kadangi daugelyje šių tyrimų trūksta lygiavertės socialinės ir ekonominės srities bei numatomų pasekmių atitinkamoms gyventojų grupėms analizės,

G. kadangi ES lygmens klimato kaitos stebėjimas ir kovos su ja priemonių koordinavimas turėtų būti prioritetas, kad būtų lengviau sudaryti bendrą šios problemos sprendimo strategiją,

H. kadangi valstybės ir privačios investicijos į tyrimų ir plėtros veiklą, susijusią su klimato kaita, bus ypač svarbios siekiant užtikrinti, kad prisitaikymo ir klimato kaitos poveikio mažinimo pastangos būtų kuo veiksmingesnės,

I. kadangi valstybių narių atliekamus klimato kaitos mokslinius tyrimus ir mokslinius tyrimus, atliekamus pagal Septintąją bendrąją programą, reikia derinti,

J. kadangi apie prisitaikymą prie klimato kaitos buvo kalbama mažiau, nes ypač didelis dėmesys buvo skiriamas būtinoms visuotinio atšilimo mažinimo priemonėms; kadangi įvykdžius ES nustatytą klimato kaitos mažinimo iki 2°C tikslą būtų galima išvengti daugelio klimato kaitos pasekmių, jas sumažinti ar bent sulėtinti; kadangi nepaisant to, kad Žaliojoje knygoje išdėstytame A2 scenarijuje skatinama imtis iš esmės įprastų veiksmų vadovaujantis prielaida, kad bus taikomos tik kelios poveikio mažinimo priemonės arba jos bus visai netaikomos,

K. kadangi netgi įvykdžius ES nustatytą tikslą neleisti, kad visuotinis atšilimas viršytų 2°C, atšilimas Europoje vis tiek sukeltų didelius regionų klimato pakitimus, įvairias pasekmes atitinkamoms gyventojų grupėms, vietos ir regionų ekonomikai bei aplinkai, o tai reikštų, kad toliau didės nelygybė ir regionų skirtumai, susiję su Europos ištekliais ir turtu,

L. kadangi reikia stiprinti ekstremalių oro sąlygų susidarymo ir supratimo apie jas tyrimus, nes tai būtina būsimų prevencinių priemonių, įskaitant ankstyvo įspėjimo sistemų diegimą, ir veiksmų sąlyga siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir žalos žmonėms, turtui, biologinei įvairovei, aplinkai, ir kadangi reikia numatyti metodus, kurie padėtų vertinti minėtų priemonių veiksmingumą,

M. kadangi požiūris į prisitaikymo priemones, grindžiamas tik išlaidų ir gautos naudos analize, nebūtų tinkamas, nes galima numatyti, kad ir Europoje neturtingiausi patirs daugiausia žalos, kadangi paprastai jie stokoja tinkamo draudimo, informacijos ir mobilumo, kurių reikia prisitaikyti prie kintančios aplinkos,

N. kadangi požiūris „iš apačios į viršų”, pagal kurį bendruomenės, patiriančios neigiamas klimato kaitos pasekmes, pateikia informacijos apie tai, kokie metodai joms atrodo veiksmingi kovojant su minėtomis pasekmėmis, galėtų būti naudingas Europos Sąjungos rodiklis ir pagrindas siekiant skatinti strategijas, kurti atitinkamas paramos programas ir vadovauti politikos koordinavimui naudojantis moksliniais, regionų ir vietos tinklais ir partnerystėmis,

O. kadangi reaguojant į klimato kaitos poveikį svarbiausia plėsti ir tobulinti profesinį ir visuomeninį švietimą prisitaikymo veiksmų srityje,

P. kadangi akivaizdu, kad klimato kaita turi neigiamos įtakos plėtrai ir gali stabdyti sėkmingą plėtrą Europoje, tačiau klimato kaitos poveikis yra dar didesnis besivystančioms šalims; kadangi prisitaikymo priemonių finansavimo klausimas turi būti toliau vertinamas atsižvelgiant į padėtį Europos Sąjungoje ir į teiktiną paramą besivystančioms šalims,

Q. kadangi, laikantis integravimo koncepcijos, prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas turi būti įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą ir turi būti iškelti klausimai, kaip ir kur turi būti investuojama; kadangi šio sprendimų priėmimo metu vykstančiose diskusijose turi dalyvauti vietos ir regionų suinteresuotosios šalys bei sprendimų priėmėjai,

R. kadangi Žaliojoje knygoje atskirai nepripažįstamos ES atokiausių regionų išskirtinės geografinės, klimatinės ir plėtros sąlygos, dėl kurių jų pažeidžiamumas skiriasi nuo tikėtino žemyninės Europos pažeidžiamumo, taip pat atskirai neanalizuojamos Europos miestų arba tankiai apgyvendintų vietovių klimatinės sąlygos,

S. kadangi tikėtina, kad klimato kaita paveiks tuos regionus, kurie dėl savo topografinių savybių ypač priklauso nuo gamtos dinamikos (inter alia, ledynų zonos, kalnuoti regionai), ir todėl vietos ekonomika, kultūra ir gyventojai, kaip visuma, patirs didelių sunkumų ir prisitaikymo išlaidų, o regionų skirtumai gali ir toliau didėti,

T. kadangi Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas yra du pažeidžiamiausi Europos regionai, kuriuose jau dabar trūksta vandens, siaučia sausros ir miškų gaisrai,

U. kadangi siekiant sėkmingai taikyti prisitaikymo strategijas, skirtas su neišvengiama klimato kaita susijusiems klausimams spręsti, reikės užtikrinti švietimo ir ryšių sektorių paramą ir žiniasklaidos bei visuomenės dalyvavimą aplinkos apsaugos klausimų sprendimo procese,

V. kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, jau dabar dėl su klimatu susijusių stichinių nelaimių nustatoma 60 000 mirties atvejų per metus; kadangi naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje pabrėžiamas klimato kaitos poveikis visuomenės sveikatai; kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, kad tropinės ligos ir jų nešiotojai plinta į vidutinio klimato regionus; kadangi, ypač atsižvelgiant į šią pasekmę, sveikatos apsaugos įstaigos, skirtos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, turės būti labiausiai pritaikytos prie klimato kaitos,

W. kadangi dėl klimato kaitos bus padaryta daugiau didelės žalos jau dabar pažeidžiamoms ir pavojuje esančioms ekosistemoms ir tai turės įtakos Europos biologinei įvairovei; kadangi ši žala bus labiausiai juntama netiesiogiai – prastės žmogaus gerovei užtikrinti būtinų ekosistemų būklė; kadangi dėl to ekosistemų apsauga turi būti ES prisitaikymo strategijos pagrindas,

1.  pritaria Komisijos žaliajai knygai ir suinteresuotų šalių konsultacijų procesui;

2.  pabrėžia prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos poveikio mažinimo priemonių stipraus tarpusavio ryšio svarbą siekiant naudoti jų sinergiją klimato kaitos padariniams riboti; ragina Komisiją ištirti, kaip išlaikyti šių priemonių pusiausvyrą ir pagerinti jų abipusį veiksmingumą siekiant sukurti aiškią visapusišką strategiją;

3. pripažįsta, kad nors Komisijos žaliojoje knygoje problemos pristatytos sektoriniu pagrindu, daugelis šių sektorių glaudžiai tarpusavyje susiję; mano, kad poveikis vienam sektoriui ir priimti prisitaikymo sprendimai, susiję su šiuo sektoriumi, dažnai turės padarinių kitiems sektoriams, ir taigi prašo Komisiją atsižvelgti į šią sąveiką įgyvendinant prisitaikymo priemones;

4. pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti mokslinio modeliavimo sritį ir tyrimus, susijusius su rizika grindžiamu požiūriu, siekiant geriau tirti, suprasti ir numatyti klimato kaitos poveikį žmogui ir visuomenei, atsižvelgiant į ES klimato kaitos mažinimo iki 2°C tikslą ir į tai, kad būtina prisitaikyti vietos ir regioniniu lygmeniu;

5. prašo Komisiją atlikti tyrimą prisitaikymo ekonomikos klausimu ir numatyti scenarijus bei sudaryti prisitaikymo sąnaudų ir naudos balansą ir skatinti bei numatyti ekonominius veiksmus; pabrėžia, kad svarbu vadovautis sektoriniu „iš apačios į viršų” požiūriu ir atsižvelgti į Europos natūralių buveinių skirtumus, kaip antai kalnuotų vietovių ar salų regionų; ragina Komisiją sudaryti užimtumo pokyčių augančiuose ir mažėjančiuose sektoriuose grafikus;

6. ragina Komisiją koordinuoti ir remti mokslinį Europos bendros duomenų bazės apie pažeidžiamumą parengimą siekiant suprasti, koks bus klimato kaitos poveikis visuomenės grupėms ir Europos kultūriniam bei nacionaliniam paveldui ir kaip visuomenė ateityje galėtų reaguoti į klimato kaitos padarinius; įsitikinęs, kad turi būti sudaromos duomenų bazės, kuriose būtų saugomi kiti svarbūs duomenys apie prisitaikymo veiklą ir politikos kryptis (kaip antai, rodikliai, politikos kryptys ir priemonės bei kt.);

7. ragina Komisiją koordinuoti esamas aplinkosaugos duomenų stebėjimo sistemas ir reikiamais atvejais jas derinti su naujomis struktūromis siekiant parengti vienodu pagrindu sudarytas duomenų bazes, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima kurti modelius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti neatidėliotinus veiksmus, kurių reikia imtis žemyno, regioniniu ir vietos lygmeniu;

8. ragina Komisiją ištirti, kaip toliau plėtoti ir remti visos Europos tinklą, kuris apimtų universitetus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, tarnybas, ypač daug išsamių duomenų turinčias nacionalines orų prognozės organizacijas, bei vietos ir regionų sprendimų priėmėjus siekiant skatinti sektorių partnerystę prisitaikymo tema keičiantis žiniomis ir politikos klausimais, taip pat plėtojant mechanizmus, kuriais vertinamos taikomos priemonės ir ryšiai arba mokslinių duomenų ir būtino prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijų sklaida visuomenei;

9. mano, kad siekiant klimato kaitos poveikio mokslinių tyrimų veiksmingumo pagal Septintąją bendrąją programą atliekamus mokslinius tyrimus ir valstybių narių lygmeniu atliekamus mokslinius tyrimus (ypač Žemės stebėjimo iš kosmoso programomis) reikėtų derinti;

10. mano, kad ES, siekdama aktyviau plėtoti prisitaikymo technologijas, skirtas mūsų pačių ekonomikai remti, turi daug labiau stengtis ir perduoti šias technologijas besivystančiam pasauliui; įsitikinęs, kad veiksmingų, saugių ir pigių technologijų plėtra – vienas svarbiausių būdų prisitaikyti prie klimato kaitos ir kad Poznanėje vyksiančioje kitoje JTBKKK šalių konferencijoje ir susitikime (COP 14) šiam klausimui turėtų būti skiriama daug dėmesio;

11. prašo Komisiją įtraukti prisitaikymo priemones sudarant ir keičiant taikomus ir visus būsimus teisės aktus, strategijas ir finansuojamus projektus, kurie turės teritorinį poveikį, siekiant apriboti klimato kaitos padarinius; ragina Komisiją atlikti išsamų tyrimą apie esamas Europos finansines priemones ir kaip šias priemones būtų galima naudoti įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones jų pirminio taikymo srityse bei nurodyti, kam reikėtų skirti papildomų lėšų;

12. primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl siūlomo ES solidarumo fondo (ESSF) reglamento, nepamirštant, kad Parlamentas savo poziciją išreiškė jau 2006 m. gegužės mėn.; mano, kad remiantis naujuoju reglamentu, kuriuo kartu su kitomis priemonėmis sumažinamos ribos, susijusios su leidimu naudoti ESSF lėšas, taps įmanoma stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių padarytą žalą šalinti veiksmingiau, lanksčiau ir laiku; primygtinai teigia, kad ši finansinė priemonė labai svarbi, ypač todėl, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos ir kitų priežasčių stichinių nelaimių ateityje daugės;

13. apgailestauja dėl to, kad Komisija nesvarstė klausimo dėl esamų lėšų perskirstymo pagal taikomas finansines perspektyvas; ragina Komisiją kitoje ilgalaikėje finansinėje perspektyvoje regioninės politikos ir struktūrinių fondų klausimais numatyti įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos finansines priemones, taip pat siūlyti, kad būtų skiriama papildomų lėšų siekiant rasti naujoviškų su klimato kaita susijusių problemų sprendimų;

14. primena, kad strateginėse ES sanglaudos politikos gairėse aiškiai išdėstyta būtinybė stiprinti aplinkos ir ekonomikos augimo sinergiją; teigia, kad pagal regioninės politikos programas investuojama į šių sričių infrastruktūrą: vandens, atliekų ir oro, biologinės įvairovės, žemės naudojimo planavimo ir viešojo transporto; pabrėžia, kad šiomis programomis padedama vykdyti įsipareigojimus klimato srityje ir plėtoti rizikos prevencijos priemones taikant naujoviškas viešojo valdymo politikos priemones, pvz., prevencinį stebėjimą; taip pat pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau koordinuoti civilinės saugos organizavimą ir nenumatytais atvejais taikomų priemonių planavimą; šiuo atžvilgiu pažymi Jungtinių Tautų nelaimių mažinimo programos tarptautinės strategijos vaidmenį;

15. pabrėžia, kad valstybės narės turi naudotis kaimo plėtros fondais siekdamos geriau prisitaikyti prie klimato kaitos žemės ūkyje ir miškininkystėje; pabrėžia, kad Bendrijos, taip pat nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtina imtis atitinkamų krizių prevencijos ir rizikos valdymo priemonių, nes krizių skaičius ateityje neabejotinai didės ir ypač daug dėmesio reikia skirti sistemingiems žemėtvarkos veiksmams, kuriais būtų užtikrinama, kad vanduo būtų išsaugomas ilgiau, o miškų gaisrų būtų mažiau; mano, kad rizikos valdymas turėtų tapti apibrėžta sudedamąja ES sanglaudos politikos dalimi;

16. pabrėžia, kad subsidiarumo principo taikymas, ko gero, yra veiksmingiausias būdas kovoti su klimato kaitos pasekmėmis taikant apibrėžtas prisitaikymo priemones, nes regionų ir vietos valdžios institucijos Europoje geriau sugebės rasti politinius atsakymus į joms kylančias problemas, tačiau pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia vykdyti suderinamumo kontrolę;

17. pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita vietos bendruomenės atlieka pagrindinį vaidmenį, taigi ragina įgyvendinti integruotas tvarios miestų, regionų ir kaimo plėtros strategijas, kuriose visiškai atsižvelgiama į priemones, skirtas žalos mažinimui ir prisitaikymui, ir ragina atlikti mokslinius tyrimus siekiant išanalizuoti, kokios infrastruktūros kūrimas padėtų geriau spręsti klimato kaitos problemą;

18. ragina regionų ir vietos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti, keistis pažangiąja patirtimi ir šio bendradarbiavimo ir patirties pagrindu statyti statinius, steigti komunalines įmones ir teikti paslaugas, kaip antai centrinio šildymo sistemos, tobulesnės perdirbimo sistemos, integruotas viešasis transportas, pastatai, kuriuose tausiai naudojama energija ir vanduo, gaminti ir naudoti daugiau alternatyvios energijos ir teikti daugiau viešos informacijos apie energijos sunaudojimą, siekiant, kad atitinkamose jų teritorijose nebūtų išmetama anglies junginių;

19. pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius klimato kaitos atžvilgiu yra vienas pažeidžiamiausių, bet kartu šis sektorius kaltinamas tuo, kad daro žalą aplinkai; įsitikinęs, kad šiame sektoriuje naudojamomis prisitaikymo priemonėmis turi būti mažinamas pažeidžiamumas ir didinamas ekologinis ir ekonominis tvarumas;

20. pabrėžia, kad laipsniškas žemės ūkio sektoriaus pritaikymas prie naujų poreikių, atsiradusių dėl klimato kaitos, turėtų būti ištirtas panaudojant būklės tikrinimo sistemą, kai, be kita ko, turėtų būti atsižvelgta į dabartinės kompleksinio paramos susiejimo sistemos išplėtimą, moduliavimo mechanizmo sustiprinimą ir kt.;

21. pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius gali būti pritaikytas prie klimato kaitos ir gali būti sušvelninti klimato kaitos padariniai šiam sektoriui, jei būtų taikomi teisės aktai, kuriais stiprinamas tvarumas ir kuriami nauji būdai, kaip naudoti ir valdyti vandens ir kitus gamtos išteklius;

22. pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės ir Komisija nustatytų, tą transporto infrastruktūrą, kurioje galėtų būti labiausiai juntamas kintančių klimato sąlygų poveikis, ir kurioje reikalingos papildomos pastangos bei investicijos siekiant užtikrinti tolesnį saugų jos veikimą;

23. džiaugiasi dėl svarių Balyje įvykusios trečiosios konvencijos šalių konferencijos, kurios metu susitinka Kioto protokolo šalys (angl. MOP 3), išvadų, pagal kurias kuriamas prisitaikymo fondas siekiant apibrėžtiems prisitaikymo projektams skirti lėšų, gautų renkant pagal švarios plėtros mechanizmą parengtiems projektams nustatytus mokesčius, kurie vykdomi besivystančiose valstybėse, kurios yra Kioto protokolo šalys; pabrėžia, kad šis proveržis – priimtas sprendimas finansuoti besivystančiųjų šalių prisitaikymą nepriklausomai nuo pagalbos teikėjų – įvyko prieš patvirtinant Balio veiksmų planą;

24. pabrėžia, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtina užtikrinti, kad visuose statybos leidimuose ir miestų planuose būtų atsižvelgiama į skirtingus prisitaikymo scenarijus ir užkertamas kelias investuoti į prisitaikymo tikslų neatitinkančią infrastruktūrą; pažymi, kad daugeliu atvejų būtų tikslingiau ne statyti apsaugas siekiant pasirengti neigiamiems klimato padariniams, o nevystyti pažeidžiamų vietovių arba jau išvystytas grąžinti į ankstesnę būklę;

25. mano, kad būtina bendradarbiauti siekiant remti skurdesnes Europos teritorijas ir besivystančias šalis, nes šioms sritims klimato kaita padarys daugiausia žalos, bet jos turės mažiausiai galimybių pašalinti jos padarinius; apgailestauja, kad žaliojoje knygoje nepakankamai atsižvelgiama į tai, kad ES ir besivystančios šalys turi bendradarbiauti prisitaikymo klausimais; ypač pabrėžia, kad reikia būtinai perduoti technologijas ir ugdyti pajėgumus; turėdamas tai mintyje, teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pasitelkti Pasaulinį klimato kaitos aljansą, bet pabrėžia, kad šiuo metu jam skiriama per mažai lėšų;

26. pripažįsta, kad egzistuoja priežastinė vystymosi tikslų ir žalos mažinimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos sąsaja; pabrėžia, kad klimato kaita turi būti integruota į visą ES vystomąjį bendradarbiavimą, įskaitant esamas Europos partnerystės programas, pvz., ES ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogą arba ES ir Afrikos energetikos partnerystę; pabrėžia, kaip labai svarbu stiprinti partnerystę su besivystančiomis šalimis siekiant aktyviau kovoti su miškų kirtimu, nes tai padėtų mažinti klimato kaitos poveikį ir būtų lengviau prie jos prisitaikyti;

27. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos galėtų sparčiau mažėti galimybių apsirūpinti gamtiniais ištekliais; ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones siekiant prisitaikyti prie naujų sunkumų užtikrinant maisto ir energijos tiekimo patikimumą;

28. ragina Komisiją europiniu lygmeniu ir tarptautiniu požiūriu ištirti, kaip būtų galima būtino prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą įtraukti į vystymosi planus ir derybas dėl biudžeto; ragina Komisiją ištirti, kaip šias priemones būtų galima taikyti sektorių politikos kryptims siekiant valdyti viešąjį ir privatų finansavimą ir investicijas; pabrėžia, kad šios pastangos, kuriomis siekiama įtraukti šį klausimą, turi apimti mokslo, integravimo, sąmoningumo didinimo, informacijos, bendradarbiavimo ir stebėjimo sritis ir turi būti aiškiai laikomasi kriterijų bei nuolatos tikrinama kaip jų laikomasi siekiant pagrįsti tolesnės paramos skyrimą, ir apie šio tikrinimo rezultatus pranešama Europos teisės aktų leidėjui;

29. pabrėžia, kad labai stiprėja poreikis racionaliau naudoti vandens išteklius ir diegti vandens paklausos valdymą, nes vandens išteklių vis mažėja; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti integruotas priemones siekiant užtikrinti aprūpinimą vandeniu, jo prieinamumą, naudojimą ir saugojimą ir skatinti naujoviškas technologijas bei praktiką, įskaitant bandomuosius projektus, skirtus dėl sausros kilusiai žalai ir potvynių rizikai mažinti; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu laikytis ekosistemos požiūrio siekiant užkirsti kelią dirvožemio erozijos, potvynių, dykumėjimo, kylančio jūros lygio ir buveinei nebūdingų rūšių plitimo padariniams atsirasti ir juos švelninti, taip pat siekiant didinti atsparumą miškų gaisrams;

30. pripažįsta, kad dėl klimato kaitos visame pasaulyje didėja sergamumas ir daugėja ankstyvos mirties atvejų, ypač pažeidžiamiausių gyventojų grupių; ragina valstybes nares apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima stiprinti sveikatos apsaugos sistemų prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos padarinių pajėgumus; ragina Komisiją numatyti visą ES apimančią sistemą, skirtą stebėti ir prižiūrėti klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant ES prisitaikymo ir klimato kaitos poveikio mažinimo politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama pavojui žmogaus sveikatai, kuris kilo dėl klimato kaitos;

31. pabrėžia, kad reikia laikytis diferencijuoto požiūrio klimato ir plėtros klausimais atsižvelgiant į tas sritis ir regionus, kurios yra itin pažeidžiamos klimato kaitos požiūriu, t. y. kalnuotas vietoves arba pakrančių sritis, salas arba, pvz., septynis atokiausius ES regionus, kurie dėl jų topografinių savybių ir struktūrinių kliūčių, yra ypač priklausomi nuo gamtinių reiškinių dinamikos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išplėsti pažeidžiamiausių vietovių sąrašą ir bendradarbiauti su tokių esamų regioninių iniciatyvų, kaip Alpių konvencijos ir Karpatų konvencijos, vykdytojais siekiant kuo geriau panaudoti žinias, įgytas įgyvendinant šias iniciatyvas;

32. ragina Komisiją apsvarstyti, kokį svarbų vaidmenį gyvybingos ekosistemos galėtų atlikti vykdant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką; pabrėžia tai, kad taikant esamus ES teisės aktus (t. y. Paukščių direktyva[6] ir Buveinių direktyva[7], „Natura 2000“, Vandens pagrindų direktyva[8]) būtų galima padėti spręsti šį klausimą Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę šios politikos krypties įgyvendinimui ir užtikrinti greitą ir veiksmingą prisitaikymą prie klimato kaitos;

33. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos patariamąją grupę ir pabrėžia, kad ši ekspertų grupė turi nurodyti, kaip ES lygmeniu įgyvendinti nuoseklius jungtinius sektorinius strateginius planus ir išplėsti politinius pagrindus, kuriais vadovaujantis būtų galima skatinti investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo veiklą;

34. paveda Pirmininkui perduoti Komisijai šią rezoliuciją kaip Parlamento įnašą į suinteresuotų šalių konsultacijų dėl Žaliosios knygos, kurią savo iniciatyva parengė Komisija, procesą.

 

 

[1] Priimti tekstai, P6_TA(2005)0433
[2] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0019
[3] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0296
[4] Priimti tekstai, P6_TA(2007)0038
[5] Priimti tekstai, P6_TA-PROV(2007)0537
[6] 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979 4 25, p. 1).
[7] 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p.7).
[8] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).