EUROPOS PARLAMENTAS

Plenarinio posėdžio dokumentas

19.2.2009                                                                                                                B6‑0133/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį

pateikė Jan Andersson

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinimo 2008–2010 m.

B6‑0133/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinimo 2008–2010 m.

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. teisėkūros rezoliuciją dėl užimtumo politikos gairių 2008–2010 m.,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ ( COM(2008)0800 ),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. sausio 28 d. pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ( COM(2008)0869 ),

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 11–12 d. įvykusios Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose numatyti ES veiksmai, kaip įveikti ekonomikos nuosmukį, išlaikyti ekonominę veiklą ir užimtumą,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ekonominis augimas, užimtumas, kova su skurdu ir socialinė įtrauktis yra labai susiję,

B.  kadangi dėl dabartinės ekonominės krizės susiduriama su precedento neturinčiais sunkumais –didėjančiu nedarbo lygiu ir socialine atskirtimi, ir kadangi prognozuojama, kad ekonominė padėtis Europos Sąjungoje dar toliau blogės, užimtumo augimas sumažės arba net bus neigiamas, o nedarbo lygis ES 2009 m. dar padidės,

C. kadangi Europos užimtumo strategija ir užimtumo politikos gairės – tai svarbiausios Lisabonos strategijoje numatytos priemonės, skirtos darbo rinkos problemoms spręsti,

D. kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės bendrai atsako už tai, kad būtų sprendžiamos su globalizacija susijusios problemos, piliečių abejonės ir būtų reaguojama į jos teikiamas galimybes;

E.  kadangi visuotinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis reikia, kad ES pateiktų ryžtingą ir suderintą atsaką, siekdama užkirsti kelią atleidimams iš darbo, išlaikyti atitinkamas piliečių pajamas ir išvengti recesijos, taip pat užtikrinti, kad dabartiniai ekonominiai sunkumai ir užimtumo spragos virstų galimybėmis,

F.  kadangi dėl minėtųjų priežasčių būtina skubiai padidinti pastangas visais valdymo lygmenimis, įtraukiant socialinius partnerius ir kitas suinteresuotas šalis, investuojant į žmones ir modernizuojant Europos darbo rinkas, ypač laikantis užimtumo garantijų ir rinkos lankstumo pusiausvyrą užtikrinančių požiūrių,

Bendrais bruožais: ekonomikos atkūrimo ir užimtumo politikos gairės

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos atkūrimo planas“ ir tai, kad jame siekiama suderinti trumpalaikę fiskalinę paramą ir ilgalaikę Lisabonos strategiją bei Integruotąsias gaires; šiuo klausimu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog bet kokios trumpalaikės valstybių narių priemonės, kurių imamasi norint atgaivinti ekonomiką, padėtų pasiekti bendrai sutartus tikslus;

2.  atkreipia dėmesį, kad dabartinės krizės sąlygomis pagrindinė dilema yra ta, jog Europos ekonomikos politikos priemonės nepakankamai išvystytos, kad galima būtų sėkmingai spręsti iškylančius uždavinius; taigi reikalauja persvarstyti ir atnaujinti pagrindines politikos priemones, visų pirma Integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos gaires, Stabilumo ir augimo paktą (SAP), taip pat Tvarios plėtros strategiją, siekiant integruoti juos į vadinamąjį naująjį sandėrį dėl ekologiško augimo Europos Sąjungoje;

3.  pabrėžia, kad ekonomikos nuosmukio metu būtina perorientuoti Integruotąsias gaires, ir ragina Tarybą priimti trumpalaikes priemones siekiant užtikrinti 2008 m. užimtumo lygį ir investuoti į kovą su klimato kaitą, taip pat ragina valstybes nares ir socialinius partnerius, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, užtikrinti pakankamas pajamas, ypač skiriant dėmesį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms; tikisi, kad Komisija pradės atitinkamas iniciatyvas ir pateiks pasiūlymų dėl šių tikslų prieš būsimą Tarybos pavasario susitikimą;

4.  primena, kad švietimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymas yra geriausios užimtumo politikos priemonės ir kad vaikų priežiūros infrastruktūra turi būti laikoma viena iš pagrindinių sąlygų, kad į darbo rinką būtų įtraukta daugiau dalyvių, ypač moterų; ragina valstybes nares integruoti šiuos bendrus principus konsultuojantis su socialiniais partneriais nacionalinių reformų programų klausimais;

Užimtumo gairės 2008–2010 m.: skubus kruopštaus įgyvendinimo poreikis

5.  primena, kad svarbu laikytis 20-oje gairėje apibrėžto užimtumo garantijų ir rinkos lankstumo pusiausvyrą užtikrinančio požiūrio siekiant apimti laikotarpį tarp dviejų darbo sutarčių, ir pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikalinga socialinio draudimo aukšto lygio apsauga ir aktyvi darbo rinkos politika;

6.  teigiamai vertina Komisijos teiginį, kad būtina tobulinti motyvavimo sistemas, visų pirma skirtas žemos kvalifikacijos darbuotojams; didinti subsidijas pažeidžiamų asmenų ir didžiausios ilgalaikio nedarbo rizikos asmenų grupėms skirtoms darbo vietoms steigti ir trumpiems mokymo kursams rengti; suteikti profesinio persikvalifikavimo galimybes ir galimybes įgyti naujų įgūdžių, reikalingų darbui mažiau krizės paveiktuose sektoriuose; užtikrinti atitinkamą socialinę apsaugą suteikiant pajamų garantijas, taip pat labai svarbu įsipareigoti tęsti socialinį dialogą ir įtraukti socialinius partnerius;

7.   pabrėžia pažeidžiamiems asmenims skirtų veiksmų, ypač veiksmų, skirtų ilgalaikiams bedarbiams, žmonėms su negalia ir imigrantų grupėms, svarbą esant aukštam nedarbo lygiui;

8.  mano, kad, atsižvelgdama į ekonominės krizės rimtumą, Komisija turi būti pasirengusi imtis išimtinių priemonių suteikiant daugiau galimybių pasinaudoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis, kuriomis turi būti remiami darbuotojai, atsidūrę skirtingose situacijose, įskaitant laikinuosius darbuotojus, kurie prarado darbą, ir laikinai laisti naudotis Europos socialinio fondo lėšomis siekiant paremti užimtumo išlaikymo priemones įgyvendinant mokymo programas;

9.  mano, kad dėl ekonomikos krizės reikia sustiprinti ES priemones sprendžiant su restruktūrizavimu susijusius klausimus, ypač informavimo ir konsultavimosi teisių stiprinimo;

10. mano, kad vykdant kitą ES struktūrinių fondų reformą reikėtų labiau sutelkti dėmesį į tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

11. toliau pabrėžia švietimo svarbą, siekiant užtikrinti ne tik galimybes įsidarbinti, bet ir darbuotojų judumą, kuris labai svarbus vidaus rinkos veikimui; todėl pabrėžia oficialiai ir neoficialiai įgytų įgūdžių pripažinimo svarbą;

12. pabrėžia 23-os gairės ir didžiulių investicijų į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi svarbą, siekiant sumažinti nedarbo lygį ir pasiekti tikslą kurti geresnes darbo vietas Europoje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visiems piliečiams reikia sudaryti vienodas sąlygas ir suteikti galimybę dalyvauti visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms; pabrėžia, kas Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turėtų neatidėliodami finansuoti minėtuosius veiksmus;

13. apgailestauja, kad žemiausio lygio pradinį išsilavinimą turintys asmenys, pagyvenę žmonės, kaimo vietovių gyventojai ir neįgalieji tikriausiai negalės dalyvauti švietimo, mokymo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi programose visose šalyse;

14. pabrėžia, kad norint, kad suaugusieji aktyviau dalyvautų jiems skirtose mokymo programose, būtina pagerinti mokymo kokybę, ir kad mokymo efektyvumui skatinti skirtos priemonės apima mokymo centrų prieinamumą ir vaikų priežiūros vietoje galimybes; atvirojo ir nuotolinio mokymosi paslaugas atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims; informaciją ir orientavimą, specializuotas programas ir lanksčią mokymo tvarką;

15. primena, kad Europoje vis dar pernelyg aukštas jaunimo nedarbo lygis; taip pat primena, kad ankstesnių ekonominių krizių patirtis rodo, kad jauni suaugę žmonės, kurie paliko mokymo įstaigą ir tapo bedarbiais, turi gerokai mažesnę galimybę susirasti darbą; todėl pabrėžia, kad visos valstybės narės turi vykdyti 18-oje gairėje nustatytus reikalavimus ir kiekvienam jaunuoliui, baigusiam mokyklą, per 4 mėnesius turi būti pasiūlytas darbas, gamybinė praktika, papildomas mokymas ar kita įdarbinimo skatinimo priemonė;

16. ragina veikti ryžtingai siekiant išspręsti nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemą; primena, kad moterų užimtumo lygis paprastai žemesnis ir kad moterys dažniau nei vyrai dirba nevisu etatu; todėl pabrėžia politikos, pagal kurią moterų ir vyrų atsakomybė būtų vienoda, svarbą; siekiant šio tikslo ragina valstybes nares skubiai vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Barselonos tikslais;

17. susirūpinęs pažymi, kad darbas nevisu etatu, kurį dažniausiai dirba moterys, yra užimtumo, labiau veikiamo ekonominės krizės, forma;

18. mano, kad tuomet, kai nedarbo lygis yra aukštas, kyla akivaizdi rizika, kad nukentės regioninė ir socialinė sanglauda, todėl pabrėžia 17-os gairės, susijusios su socialine ir teritorine sanglauda, įgyvendinimo svarbą norint užkirsti kelią problemoms šioje srityje;

19. pabrėžia, kad ypač esant ekonomikos krizei svarbu investuoti į socialinio aprūpinimo sistemą; mano, kad tai sektorius, kuris teikia bendruomenei daugybę svarbių paslaugų ir įdarbina didelę dalį gyventojų; pabrėžia, kad reikia išlaikyti socialinio aprūpinimo sistemą siekiant neleisti, kad prastėtų bendruomenei teikiamų paslaugų kokybė ir didėtų nedarbo lygis;

20. apgailestauja, kad esant ekonominei krizei tam tikrose įmonėse gali būti daromas spaudimas savanoriškai sumažinti darbo užmokestį kaip atleidimo iš darbo alternatyva; tačiau pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad dėl krizės nebūtų apskritai mažinami atlyginimai; mano, jog svarbu, kad:

-    kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi nacionalinėmis tradicijomis ir praktika, sukurtų politiką, skirtą pašalinti iš rinkos konkurencijai, grindžiamai atlyginimais, artimais skurdo ribai,

-    plačiai taikytų kolektyvinius susitarimus,

-    laikytųsi kolektyvinių susitarimų hierarchijos,

-    kolektyviniuose susitarimuose ir darbo teisėje nustatytų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio būtų paisoma ir praktiškai įgyvendinamas;

Darnių veiksmų kaip atsako į ekonominę krizę poreikis

21. pabrėžia veiksmingų ir koordinuotų investicijų poreikį visose valstybėse narėse, įskaitant investicijas į gamybos infrastruktūrą, švietimą ir klimato kaitą, norint pasiekti tikslą padidinti užimtumo lygį, prisidėti prie kokybiškų darbo vietų kūrimo ir užtikrinti socialinę sanglaudą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia ES paramos svarbą plėtojant šiuolaikišką ir tvarią pramonę;

22. pabrėžia, kad svarbu ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir išlaikyti turimas bei pagerinti jų kokybę;

23. ragina valstybes nares ir toliau skatinti nuosavybę įtraukiant visas suinteresuotas šalis, įskaitant socialinius partnerius ir prireikus kitus veikėjus, siekiant veiksmingai įgyvendinti Užimtumo politikos gaires;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.