EUROPOS PARLAMENTAS
Plenarinio posėdžio dokumentas
25.3.2009 B6‑0165/2009
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
siekiant baigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį
pateikė Tunne Kelam, Gunnar Hökmark, Jana Hybášková, Bernd Posselt, Charles Tannock, Alejo Vidal-Quadras, Mario Mauro, Struan Stevenson, Bogusław Sonik ir József Szájer
PPE-DE frakcijos vardu
dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į universalius žmogaus teisių principus ir pagrindinius Europos Sąjungos, kaip bendromis vertybėmis grindžiamos bendrijos, principus,
– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. vasario 26 d. priimtą pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 60-ųjų metinių,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 2006 m. sausio 26 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl totalitarinių komunistinių režimų padarytų nusikaltimų tarptautinio pasmerkimo būtinybės,
– atsižvelgdamas į klausymus dėl totalitarinių režimų nusikaltimų, kuriuos 2008 m. balandžio 8 d. Briuselyje organizavo Komisija,
– atsižvelgdamas į keleto nacionalinių parlamentų priimtas rezoliucijas ir pareiškimus dėl totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų,
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. priimtą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. priimtą pareiškimą dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena,
– atsižvelgdamas į artėjančią Prahos konferenciją dėl holokausto laikų palikimo ir į JAV Kongreso šios srities iniciatyvas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi XX amžiaus Europos istoriją paženklino išskirtinio masto masiškos žudynės, kurios buvo įmanomos daugiausia dėl to, kad absoliučią valdžią užgrobė totalitariniai komunistų ir nacių režimai,
B. kadangi kraštutinės totalitarinio valdymo formos, kurias taikė nacių, fašistų ir sovietų komunistų diktatūros, lėmė istorijoje dar neregėto masto iš anksto suplanuotus ir masinius nusikaltimus prieš milijonus žmonių ir jų pagrindines ir neatimamas teises,
C. kadangi Europos integracija buvo tiesioginis atsakas į karus ir terorą, kuriuos lėmė totalitarinių režimų įsigalėjimas Europoje,
D. kadangi tarptautinio masto moralinis ir politinis šių nusikaltimų įvertinimas yra neapibrėžtas, kadangi iki šiol nėra autoritetingo ir visų pripažįstamo totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimo Europos mastu;
E. kadangi akivaizdžiai būtina į viešumą iškelti totalitarinių komunistinių režimų, kurie pasireiškė sistemingų ir negailestingų ekonominių ir politinių represijų forma vykdant savavališkas egzekucijas, masinius areštus, trėmimus, atimant žodžio laisvę, teisę į privačią nuosavybę, slopinant pilietinę visuomenę ir naikinant kultūrinę ir moralinę tapatybę ir kurie atėmė iš didžiosios daugumos Vidurio ir Rytų Europos tautų jų pagrindines žmogaus teises ir orumą, veiklą ir ją morališkai įvertinti,
F. kadangi moralinis ir politinis totalitarinių nusikaltimų įvertinimas jokiu būdu nesumažina individualaus požiūrio į šiuos nusikaltimus svarbos – šie nusikaltimai gali būti vertinami tik pagal teisinės valstybės principus, o ši nepripažįsta kolektyvinės baudžiamosios atsakomybės,
G. kadangi Europa niekada nesusivienys, jei nesugebės iš naujo sudėlioti savo istorijos, pripažinti komunizmo ir nacizmo bendru paveldu ir pravesti sąžiningas ir išsamias diskusijas dėl visų praėjusio amžiaus totalitarinių nusikaltimų,
H. kadangi praėjus penkeriems metams po 2004 m. ES plėtros, europiečių žinios apie totalitarinius režimus, kurie daugiau kaip 40 metų terorizavo jų bendrapiliečius iš Vidurio ir Rytų Europos, atskyrę šiuos nuo demokratinės Europos geležine uždanga ir Berlyno siena, vis dar labai paviršutiniškos ir nepakankamos,
I. kadangi ši padėtis lėmė de facto nelygybę tarp įvairių totalitarinių režimų aukų, kadangi milijonams komunistinio totalitarinio režimo aukų buvo atimta teisė į teisingumą, tarptautinį jų kančios pripažinimą ir europinį solidarumą,
J. kadangi vis išliekantis mūsų požiūrio į totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus prieš milijonus savo piliečių neapibrėžtumas pasirodė esantis kliūtimi stiprinant Europos solidarumą ir lygybę ir prisideda prie to, kad mintyse ES skirstoma į „vakarus“ ir „rytus“,
K. kadangi vėl susivienijusi Europa 2009 m. švęs komunistinių režimų žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje ir Berlyno sienos griuvimo 20-ąsias metines, o tai turėtų suteikti galimybę geriau suprasti praeitį ir pripažinti piliečių demokratinių iniciatyvų bei paskatos stiprinti bendrumo ir sanglaudos jausmus vaidmenį,
L. kadangi Komisijos narys Jacques Barrot per 2008 m. balandžio 21 d. plenarines diskusijas išreiškė įsitikinimą, kad visų europiečių pareiga – kartu rasti bendrą tiesą, nepamirštant ir nesumenkinant įvairių totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų,
1. daro išvadą, kad kiekviena totalitarinio režimo auka, kaip ir kiekvienas žmogus, turi žmogiškojo orumo ir nusipelno teisingumo, atminimo, europinio pripažinimo ir užtikrinimo, kad šie įvykiai niekada daugiau nepasikartos;
2. ragina siekti, kad visa Europa suvoktų tai, jog XX amžiaus nacių ir komunistų totalitariniai režimai turi būti įvertinti ir sprendimai dėl jų turi būti priimti išnagrinėjus baisias jų faktines aplinkybes;
3. pažymi, kad visi šie režimai valstybinį smurtą laikė priimtina, tinkama ir veiksminga absoliučios valdžios savo piliečių atžvilgiu išlaikymo priemone ir kad šie režimai dažnai taikė kraštutinių formų terorą, t. y. užgniauždavo visas pilietines ir žmogiškąsias laisves, pradėdavo agresyvius karus ir – tai, kas sudarė neatskiriamą jų ideologijų dalį, – naikindavo, žlugdydavo ir luošindavo ištisas tautas ir etnines grupes dėl rasinių, socialinių ir politinių priežasčių tokiu mastu, kad tai laikoma didžiausiomis moralinėmis, politinėmis ir socialinėmis XX amžiaus negandomis;
4. pripažįsta komunistinį totalitarinį režimą neatskiriama ir siaubinga Europos bendros istorijos dalimi ir ragina visą Europą prisiimti atsakomybę už šio režimo nusikaltimus;
5. mano, kad daugelis totalitarinio komunizmo vardu įvykdytų nusikaltimų turėtų būti laikomi nusikaltimais prieš žmogiškumą ir tapti perspėjimu ateities kartoms taip pat, kaip buvo įvertinti ir prisimenami nacių nusikaltimai;
6. griežtai ir vienareikšmiškai smerkia šiuos totalitarinių komunistinių režimų įvykdytus nusikaltimus prieš žmogiškumą ir masinius žmogaus teisių pažeidimus; užjaučia ir supranta nukentėjusiuosius nuo šiuo nusikaltimų ir jų šeimas bei pripažįsta jų kančią;
7. yra susirūpinęs, kad žlugus totalitariniams komunistiniams režimams Europoje ne visais atvejais buvo atliktas tarptautinis jų įvykdytų nusikaltimų tyrimas, ir ragina visas pokomunistines valstybes atlikti moralinį ir politinį savo nesenos praeities įvertinimą ir suteikti išteklių akademiniams tyrimams ir faktų nustatymui;
8. mano, kad neatlikus moralinio ir politinio šių nusikaltimų įvertinimo, milijonai piliečių gali jausti neviltį, cinizmą ir socialinį susvetimėjimą, o tai turi būti laikoma esmine kliūtimi, trukdančia formuoti tvirtas pilietines visuomenes pokomunistinėse šalyse, ir Europos integracijos raidą stabdančiu veiksniu;
9. ragina organizuoti Europos masto viešas ir akademines diskusijas dėl totalitarinių režimų pobūdžio, istorijos ir palikimo remiantis tarptautine teisine baze, užtikrinančia neribotą prieigą prie visų archyvų ir dokumentų, kuriuose yra informacijos apie totalitarinio komunizmo nusikaltimus;
10. ragina sukurti Europos atminimo ir sąžinės programą, pagal kurią būtų teikiama parama nacionalinių mokslinių tyrimų institutų, kurie specializuojasi totalitarizmo istorijos srityje, tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui ir sukurtas europinis dokumentacijos centras–memorialas visų totalitarinių režimų aukoms atminti;
11. mano, kad reikėtų pataisyti, papildyti ir atnaujinti Europos istorijos vadovėlius siekiant visus moksleivius supažindinti su katastrofiškomis totalitarinių diktatūrų padariniais;
12. ragina stiprinti atitinkamas esamas finansines priemones, kad būtų užtikrinta parama pirmiau išvardytiems pasiūlymams;
13. ragina visas ES vyriausybes rugpjūčio 23–ąją – dieną, kai 1939 m. buvo pasirašytas Molotovo–Ribentropo paktas, – paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena;
14. yra įsitikinęs, kad pagrindinis totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų atskleidimo ir įvertinimo tikslas yra susitaikymas, kuris pasiekiamas pripažįstant atsakomybę, prašant atleidimo ir skatinant moralinį atgimimą;
15. pageidauja padėti Tarybai ir Komisijai ieškoti būdų, kaip siekti sąžiningo ir atviro mūsų bendro XX amžiaus paveldo – totalitarizmo – įvertinimo, ir gilinti Europos piliečių integraciją bei neleisti totalitarizmo baisumams pasikartoti, dabar ar ateityje;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.