Plenarinio posėdžio dokumentas

 

14.9.2009   B7‑0039/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

siekiant baigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą

Marietta Giannakou, Theodoros Skylakakis, Ioannis Kasoulides, Michel Barnier, Mario Mauro, Andrey Kovatchev, Paulo Rangel, Theodor Dumitru Stolojan, Marian-Jean Marinescu, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou, Danuta Maria Hübner, Richard Seeber, Lambert van Nistelrooij, Jean-Pierre Audy, Elena Băsescu, Sophie Briard Auconie, Alain Cadec, David Casa, Michel Dantin, Rachida Dati, Anne Delvaux, Christine De Veyrac, Rosa Estaras Ferragut, José Manuel Fernandes, Santiago Fisas Ayxela, Gaston Franco, Marielle Gallo, Elisabetta Gardini, Jean-Paul Gauzès, Françoise Grossetête, Pascale Gruny, Philippe Juvin, Lena Barbara Kolarska-Bobińska, Georgios Koumoutsakos, Veronica Lope Fontagné, Petru Constantin Luhan, Véronique Mathieu, Gabriel Mato Adrover, Iosif Matula, Elisabeth Morin-Chartier, Radvilė Morkūnaitė, Jan Olbrycht, Georgios Papanikolaou, Georgios Papastamkos, Markus Pieper, Maurice Ponga, Konstantinos Poupakis, Cristian Dan Preda, Tokia Saïfi, Marie-Thérèse Sanchez-Schmid, Marco Scurria, Csaba Sógor, Catherine Soullie, László Surján, Nuno Teixeira, Róża Thun und Hohenstein, Ioannis Tsoukalas, Traian Ungureanu, Dominique Vlasto, Maria do Céu Patrão Neves

PPE frakcijos vardu

 

B7‑0039/2009

Europos Parlamento rezoliucija dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į EB sutarties 2, 6 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo[1], 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių[2], 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių[3], 2002 m. rugsėjo 2 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje[4], 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl sausros Portugalijoje[5], 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl sausros Ispanijoje[6], 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) Europoje[7] ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijas dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui[8], regioninės plėtros aspektų[9] ir aplinkosaugos aspektų[10],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. patvirtintą naujos redakcijos Tarybos sprendimą, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą[11],

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą ( COM(2005)0108 ), ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją[12],

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2008 „Europos Sąjungos solidarumo fondas: kaip greitai, veiksmingai ir lanksčiai yra reaguojama?“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. metinę ataskaitą Europos Sąjungos solidarumo fondo klausimu ir ataskaitą, kurioje apžvelgiama patirtis, įgyta per šešerius metus taikant naująją priemonę,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo[13];

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas) [14],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 12–13 d. vykusio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio dėl Monitoringo ir informacijos centro (MIC) koordinavimo pajėgumų skatinimo remiantis Bendrijos civilinės saugos priemone išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2006m. gegužės 9 d. Michelio Bariero pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselyje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės išvadų 12 punktą dėl ES gebėjimo reaguoti į ekstremalias situacijas, krizes ir nelaimes,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ ( COM(2009)82 galutinis(2), 2009 m. kovo 4 d.),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių parlamentinės asamblėjos vienbalsiai priimtą rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono civilinės saugos ir gaivalinių bei ekologinių nelaimių prevencijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2009 m. vasarą Pietų Europoje miškuose vėl degė niokojantys gaisrai, dėl kurių nukentėjo žmonės (gaisrai nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybes) ir padarė didelę materialinę žalą ir žalą aplinkai,

B.  kadangi nuolatinės pastarųjų metų sausros ir karščiai sudarė sąlygas plisti miškų gaisrams Europoje, dėl kurių daugelis regionų buvo dar labiau nualinti ir padaryta žala žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miškų ištekliams,

C.  kadangi sausra ir nuolatiniai gaisrai greitina didelių Pietų Europos teritorijų dykumėjimo procesą ir per pastaruosius 10 metų sunaikino 400 000 hektarų Europos miškų ir kelia didelį pavojų nukentėjusių gyventojų gyvenimo kokybei,

D.  kadangi per ateinančius dešimtmečius neišvengiamai pakils temperatūra visame pasaulyje, nepaisant to, kad visame pasaulyje dedamos pastangos kovoti su šiuo reiškiniu, ir ypatingas neigiamas poveikis bus matomas Pietų Europoje, kuri remiantis prognozėmis ypatingai nukentėsianti dėl klimato kaitos ir kur 2007 m. vasarą jau vyko itin didelio masto gaisrai, kurie buvo tiesioginis stiprių karščio bangų rezultatas tais metais;

E.  kadangi per pastaruosius metus stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės Europoje tapo daug dažnesnės, stipresnės, sudėtingesnės, ir daug labiau jaučiamas jų poveikis ir dėl jų prarandamos žmonių gyvybės ir turtas, daromas pražūtingas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis paveiktų regionų ekonomikai, taip pat naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, ekonominė ir socialinė infrastruktūra, daroma žala aplinkai (gaisrų atveju prarandamos natūraliosios buveinės ir bioįvairovė, blogėja mikroklimatas ir didėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis),

F.  atsižvelgdamas į žalingus ekonominius ir socialinius gaivalinių nelaimių padarinius regionų ekonomikai, turizmui ir gamybinei veiklai apskritai,

G.  kadangi prevencija yra labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo gaivalinių, technologinių ir ekologinių nelaimių,

H.  kadangi miškų gaisrų reiškinį taip pat apsunkina ypač didėjantis kėlimasis iš kaimų ir tradicinės veiklos atsisakymas, nepakankama miškų priežiūra, didelės išlaidos, skirtos miškams, kuriuose auga tik vienos rūšies medžiai, netinkamų medžių sodinimas ir tinkamos prevencijos politikos nebuvimas bei nepakankamai griežtos bausmės tyčinio miškų padegimo atveju,

I.  kadangi per pastaruosius keletą metų buvo pakartotinai naudojamasi Bendrijos civilinės saugos pagalbos mechanizmu,

J.  kadangi gaivalinės nelaimės, kaip antai vis dažnesni miškų gaisrai Pietų Europoje, dėl greičio, kuriuo jie gali plisti iš pradinio šaltinio, ir dėl savybės netikėtai pakeisti sklidimo kryptį, gali padaryti žalos keliose valstybėse, todėl reikia imtis lanksčių, greitų ir suderintų veiksmų; taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad gaivalinės nelaimės gali padaryti didžiulę žalą turtui, nusinešti žmonių gyvybes, labai pakenti ekonominei veiklai ir regionų aplinkai,

K.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares priimti sprendimą dėl naujo Solidarumo fondo reglamento po to, kai priėmė poziciją šiuo klausimu 2006 m. gegužės mėn.,

L.  kadangi parama, suteikta naudojant Solidarumo fondo lėšas po to, kai jis buvo sukurtas 2002 m., sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. eurų,

M.  kadangi Audito Rūmai nurodė, kad Solidarumo fondas „įvykdė savo pagrindinį solidarizavimosi su valstybėmis narėmis ištikus nelaimei tikslą“, nors ir didžiausia problema išlieka tai, kad fondu kaip krizės valdymo priemone negalima greitai pasinaudoti,

N.  kadangi Komisija pripažino, kad būtina didinti Solidarumo fondo naudojimo kriterijų skaidrumą ir juos paprasti,

O.  kadangi Europos Parlamentas nuo 1995 m. ne kartą teikė rezoliucijas, kuriose ragina nedelsiant imtis įvairių Europos Sąjungos lygmens iniciatyvų siekiant kovoti su miškų gaisrais Pietų Europoje, tačiau iniciatyvos buvo neįvykdytos arba nebaigtos vykdyti, arba buvo neveiksmingos,

1.  reiškia užuojautą artimųjų netekusiems ir nukentėjusiųjų vietovių gyventojams bei reiškia nuoširdų solidarumą su jais, taip pat reiškia pagarbą ugniagesiams (ir profesionalams, ir savanoriams), nenuilstamai ir narsiai dirbusiems gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir mažinant šios vasaros gaivalinių nelaimių padarytą žalą;

2.  mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos kovos su gaivalinėmis nelaimėmis strategijos, įskaitant privalomą rizikos prevenciją, ir parengti protokolą dėl suvienodintų veiksmų kiekvieno tipo nelaimės atveju visoje Europoje; taip pat mano, kad šioje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas saloms ir atokiems regionams, kurių mažas gyventojų tankumas;

3.  ragina Komisiją kuo lanksčiau ir nedelsiant panaudoti dabartinio ES solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo šios vasaros gaivalinių nelaimių;

4.  ragina Komisiją padėti atstatyti regionus, kurie labai nukentėjo, atkurti paveiktų vietovių gamybos pajėgumus, atnaujinti darbo vietų kūrimo procesą ir imtis reikiamų priemonių siekiant kompensuoti socialines išlaidas, atsiradusias dėl darbo ir kitų pajamų šaltinių praradimo;

5.  mano, kad iš nesenos patirties itin matyti, kad reikia toliau stiprinti Bendrijos civilinės saugos (prevencijos) pasirengimą ir pajėgumus reaguoti miškų ir kitų gamtinių teritorijų gaisrų atvejais Pietų Europoje, ir itin ragina Komisiją imtis priemonių šioje srityje siekiant aiškiai parodyti Europos solidarumą su nuo didelių nelaimių nukentėjusiomis šalimis;

6.  pripažįsta Monitoringo ir informavimo centro indėlį remiant ir sudarant galimybes kritinėmis aplinkybėmis mobilizuoti ir koordinuoti civilinės saugos pajėgas;

7.  pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė yra individualiai atsakinga už civilinę saugą ir nelaimių kontrolės priemones, ragina griežčiau bausti padegėjus, taikyti veiksmingesnius ankstyvo miškų gaisrų nustatymo metodus ir geriau perduoti specialiąsias žinias apie gaisrų gesinimo priemones tarp valstybių narių, taip pat ragina Komisiją tobulinti keitimąsi patirtimi tarp regionų ir valstybių narių;

8.  pripažįsta, kad, įsiplieskus miškų gaisrams, Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos šalys solidariai teikė pagalbą nukentėjusiems regionams, t. y. siuntė lėktuvus, gaisro gesinimo įrangą ir specialistus bei teikė pagirtiną pagalbą, kuri buvo teikiama susijusioms institucijoms ir gelbėjimo komandoms; mano, kad šių reiškinių mastas ir poveikis dažnai viršija regiono ir nacionalinį lygmenis bei pajėgumus ir reikalauja neatidėliotino ir veiksmingo įsipareigojimo Europos mastu;

9.  džiaugiasi ES kovos su miškų gaisrais taktinės rezervo pajėgų (angl. EUFFTR), kurios sukurtos šią vasarą siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su didžiausiais gaisrais, indėliu; pažymi, kad šis bandomasis projektas sukurtas remiant Europos Parlamentui, kad būtų pagerintas koordinavimas tarp valstybių narių kovojant su miškų gaisrais, ir kad jis pasirodė esąs puikus Europos lygmeniu sustiprintų pajėgumų pavyzdys, kaip suteikiama skubi pagalba nepaprastosios padėties atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tęsti ir stiprinti šį bandomąjį projektą, nes ir toliau susiduriame su didelio nuniokojimo atvejais dėl to, kad nepakanka valstybių narių ir EUFFTR pajėgumų;

10.  pabrėžia didelę šio klausimo skubą ir ragina sukurti veiksmingas Europos pajėgas, kurios galėtų nedelsiant reaguoti nepaprastosios padėties atvejais, kaip siūloma M. Barniero pranešime;

11.  mano, kad svarbu priimti naują reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, nes jis padėtų lanksčiau ir veiksmingiau spręsti gaivalinių nelaimių sukeltas problemas; kritiškai vertina tai, kad Komisija šiuo klausimu nedaro pažangos ir neteisėtai atidėlioja reglamento persvarstymą, nors Parlamentas jau 2006 m. gegužės mėn. didžiąja dauguma patvirtino savo poziciją pirmojo svarstymo metu;

12.  pabrėžia, kad atnaujinus šią iniciatyvą būtų padaryta didelės naudos praktiškai fondo veiklai, praplėsta jo veikimo sritis, panaikintas išimtinis fondo aktyvavimas regionų nelaimiu atvejais, suteikiama galimybių didesniam skaičiui regionų gauti pagalbos sumažinant reikalavimus dėl žalos norint panaudoti fondo lėšas ir, svarbiausia, sudaromos sąlygos greičiau reaguoti į nelaimes greičiau vykdant mokėjimus;

13.   itin ragina Komisiją ir Tarybą prisiimti kuo didesnę atsakomybę ir greičiau surasti kompromisą, kad būtų iš naujo pradėta reglamento dėl Solidarumo fondo persvarstymo procedūra siekiant sukurti stipresnę ir greitesnę priemonę, kuri padėtų reaguoti į naujas globalizacijos ir klimato kaitos problemas; ragina Tarybai pirmininkaujančią Švediją, taip pat ES finansų, aplinkosaugos, žemės ūkio ir regionų plėtros ministrus nedelsiant imtis greitų ir ryžtingų veiksmų;

14.  pabrėžia būtinybę stiprinti visų rūšių gaivalinėms nelaimėms pašalinti skirtas prevencinės priemonės kuriant bendras strategines gaires, siekiant užtikrinti geresnį valstybių narių koordinavimą, taip pat stipresnį įvairių Bendrijos priemonių (struktūrinių fondų, Solidarumo fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), aplinkos finansavimo priemonės (LIFE+) ir greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms priemonės) veikimą ir derinimą, nepamirštant kitų esamų priemonių kaip, pvz., valstybės pagalba regionų tikslams ir EIB paskolos, kad būtų galima atitaisyti gaivalinių nelaimių sukeltą žalą;

15.  prašo į kaimo plėtros programas įtraukti regionines koordinavimo priemones siekiant padidinti prevencinių priemonių veiksmingumą;

16.  pabrėžia, kad reikia trumpinti prieigos prie ES lėšų procedūros laiką, kai lėšos naudojamos potvynių ir gaisrų padarytai žemės ūkio naudmenų žalai šalinti, ir kad reikia skirti daugiau finansinės paramos apsaugai nuo potvynių gerinti; pabrėžia, kad dėl miškų gaisrų ir potvynių žūsta gyvūnai ir galvijai;

17.  mano, kad labai svarbu atsižvelgti į kaimo aplinkos struktūrines problemas (gyventojų mažėjimas, dirbamos žemės apleidimas, miškų nykimas ir per didelis miškų nuosavybės suskaidymas);

18.  mano, kad dabartinis civilinės saugos ir aplinkos apsaugos politikos ryšys turėtų būti sustiprintas, kad būtų galima iki galo išnaudoti aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytas prevencines priemones ir užtikrinti koordinuotą ES nelaimių prevencijos ir jų padarinių šalinimo strategiją; vis dėlto pabrėžia, kad nėra planų ES gairėmis pakeisti ar susilpninti esamą nacionalinę kompetenciją civilinės saugos ir nelaimių prevencijos srityse;

19.  ragina Komisiją jos pasiūlyme dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano sausrų ir miškų gaisrų Pietų Europoje prevencijai ir kovai su jais skirti prioritetą;

20.  ragina Komisiją toliau vykdyti informavimo ir švietimo kampanijas apie su valstybėmis narėmis sutartas prevencijos priemones, skirtas gaivalinių nelaimių pavojams ir padariniams sušvelninti, visų pirma didesnės rizikos regionuose, ir informuoti visuomenę apie tai, kad reikia rūpintis aplinka ir tausoti gamtos išteklius;

21.  ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti bendrosios miškų politikos sukūrimo klausimą, kad ją vykdant būtų galima veiksmingiau kovoti su klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis;

22.  ragina Komisiją be žemės ūkio ir ekologinių priemonių, numatytų pagal BŽŪP, imtis ypatingų priemonių, skirtų gaisrų ir jų sklidimo prevencijai;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir regioninės valdžios institucijoms, atsakingoms už gaisrų ir potvynių paveiktas vietas.

 

[1]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0304
[2]  OL C 187 E, 2008 7 24, p. 55.
[3]  OL C 305 E, 2006 12 14, p. 240.
[4]  OL C 272 E, 2006 11 13, p. 471.
[5]  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 599.
[6]  OL C 92 E, 2006 4 20, p. 414.
[7]  OL C 193 E, 2006 8 17, p. 322.
[8]  OL C 297 E, 2006 12 7, p. 363.
[9]  OL C 297 E, 2006 12 7, p. 369.
[10]  OL C 297 E, 2006 12 7, p. 375.
[11]  OL L 314, 2007 12 1, p. 9.
[12]  OL C 297 E, 2006 12 7, p. 331.
[13]   OL L 288, 2007 11 6, p. 27.
[14] OL L 71, 2007 03 10, p. 9.