Plenarinio posėdžio dokumentas

 

19.10.2009                                                                                                              B7‑0118/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0213/2009

pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose

Heidi Hautala, Eva Joly, Franziska Katharina Brantner, Barbara Lochbihler, Hélène Flautre, Judith Sargentini, Ulrike Lunacek

Verts/ALE frakcijos vardu

 

B7‑01182009

Europos Parlamento rezoliucija dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 21 straipsnį, ir į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3, 6, 11 ir 19 straipsnius ir į EB sutarties 177, 300 ir 310 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus ir į šiuos susitarimus įtrauktas sąlygas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratija,

–   atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „JT tūkstantmečio deklaracija“ (A/RES/55/2),

–   atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 4 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl demokratijos skatinimo ir stiprinimo (A/RES/55/96),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją pavadinimu „2005 m. pasaulio aukščiausio lygio vadovų susitikimo rezultatai“ (A/RES/60/1),

–   atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją pavadinimu „Stiprinti regioninių, subregioninių ir kitų organizacijų vaidmenį ir demokratijos skatinimo ir stiprinimo klausimai“ (A/RES/59/201),

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo ( COM(2001)0191 ),

–   atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 15 d. Komisijos komunikatą dėl ES pagalbos rinkimų metu ir jų stebėjimo,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse ( COM(2001)252 ),

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vaidmens skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą Europos saugumo strategiją,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas ir vystymas“ ( COM(2003)615 ),

–   atsižvelgdamas į savo pranešimą ( A5-0219/2004 ) dėl Komisijos komunikato,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Sąjungos konsensusą dėl vystymosi politikos,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas Europos konsensuse dėl vystymosi politikos. Suderinto požiūrio Europos Sąjungoje link“ ( COM(2006)421 ),

–   atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 dėl demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės įsteigimo (Europos iniciatyva remti demokratiją ir žmogaus teises (angl. EIDHR),

–   atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 18 d. EP Biuro sprendimą, kuriuo įsteigiamas Parlamentinės demokratijos skatinimo biuras,

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų: tikslai, praktika ir ateities uždaviniai,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos išvadas dėl paramos demokratiniam valdymui siekiant tobulesnės ES sistemos,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. klausimą Komisijai dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose ( O-0093/2009 – B7‑0213/2009 ),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi demokratija ir žmogaus teisės yra pamatinės Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vertybės ir nuo pat pradžių buvo sudėtinė Europos integracijos proceso dalis,

B.  kadangi pagrindinėse Europos Sąjungos sutartyse pabrėžiamas tvirtas įsipareigojimas skatinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir kadangi Kopenhagos politinių kriterijų dėl stabilių demokratiją užtikrinančių institucijų, įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir pagarbos mažumoms bei jų apsaugos laikymasis buvo pagrindinis plėtros proceso bruožas,

C. kadangi skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir jas saugoti yra pagrindinė demokratinės visuomenės egzistavimo sąlyga, kaip tai dar kartą patvirtinama JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 59/201,

D. kadangi į plačiai Europos Sąjungoje suprantamą demokratijos sąvoką buvo sėkmingai įtrauktos pilietinės ir politinės, taip pat ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, kurios įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir dviejose atitinkamose tarptautinėse konvencijose, ir tai buvo svarbiausias veiksnys užtikrinant stabilumą ir gerovę pasaulio istorijoje iki šiol dar nematytu būdu,

D. kadangi Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje tvirtinama, kad vienas svarbiausių Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų yra plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

F.  kadangi Lisabonos sutarties 21 straipsnyje tvirtinama, kad „savo veiksmuose tarptautinėje arenoje, skirtuose žengti į platesnį pasaulį, Sąjunga vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą“ ir kad „Sąjunga užtikrina savo išorinių veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą“,

G. kadangi demokratijos sistemos gali skirtis savo forma ir pavidalu, kaip tai matyti pačioje Europos Sąjungoje, tačiau demokratija yra visuotinė vertybė ir svarbiausi jos principai ar sudėtinės dalys įtvirtintos daugelyje tarptautinių deklaracijų ir konvencijų. Šios sudėtinės dalys, kaip apibrėžta JT Generalinės Asamblėjos dviejose 2000 m. ir 2005 m. rezoliucijose (A/RES/55/96 ir A/RES/59/201), apima šiuos dalykus:

•    pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, pavyzdžiui, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvei, išraiškos ir nuomonės laisvei,

•    teisę tiesiogiai ar per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valstybės valdyme, balsuoti ir būti išrinktam per teisingus ir nuolatinius, laisvus, visuotinus ir lygiateisius bei slaptus rinkimus, per kuriuos būtų užtikrinamas laisvas tautos valios reiškimas,

•    pliuralistinę politinių partijų ir organizacijų sistemą,

•    teisinės valstybės principų laikymąsi,

•    galių atskyrimą ir teismų nepriklausomumą,

•    viešojo valdymo skaidrumą ir atskaitingumą,

•    laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą;

H. kadangi, kaip teigiama Tūkstantmečio deklaracijoje, demokratinis ir dalyvavimu pagrįstas valdymas, grindžiamas tautos valia, gali geriausiai užtikrinti vyrų ir moterų teisę oriai gyventi ir auginti savo vaikus, nealkstant ir nebijant prievartos, priespaudos ar neteisybės;

I    kadangi vyrų ir moterų vienodos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese yra būtina tikros demokratijos sąlyga,

J.   kadangi demokratija, vystymasis ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises priklauso vienas nuo kito ir vienas kitą stiprina,

K. kadangi demokratija neabejotinai susijusi ir su saugumu, kaip tai pripažinta Europos saugumo strategijoje, kurioje teigiama, kad „gero valdymo skatinimas, socialinių ir politinių reformų rėmimas, kova su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, teisinės valstybės užtikrinimas ir žmogaus teisių apsauga yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką“,

L.  kadangi Europos Sąjunga turi daug priemonių (nuo politinio dialogo ir diplomatinių iniciatyvų iki ypatingų finansinių ir techninio bendradarbiavimo priemonių), kuriomis remia demokratiją visame pasaulyje,

M. kadangi Europos Sąjungos išorinės finansinės priemonės, pavyzdžiui, vystomojo bendradarbiavimo priemonė (VBP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) ir stabilumo priemonė, – visos teikia didelių galimybių vykdyti svarbius veiksmus demokratinio valdymo, institucijų stiprinimo ir pajėgumų vystymo srityse,

N. kadangi Kotonu susitarime numatytas ir politinis dialogas, ir techninis bei finansinis bendradarbiavimas su AKR šalimis naudojant Europos plėtros fondo lėšas ir kadangi į šį susitarimą įtraukta sąlyga dėl žmogaus teisių ir demokratijos ir ši sąlyga laikoma viena iš svarbiausių susitarimo nuostatų, kartu su konsultacijų ir keitimosi informacija tvarka, taikoma iki laikino susitarimo taikymo sustabdymo,

O. kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo priemonė (EIDHR) yra svarbiausia norint teikti finansinę paramą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, nes pagal taikymo sritį ji yra visuotinė, ir ji sudaro galimybes veikti be paramą gaunančios šalies sutikimo ir tiesiogiai remti pilietinės visuomenės organizacijas, ir kadangi ES rinkimų stebėjimo misijos, kurios finansuojamos EIDHR lėšomis, sudaro pagrindinę ES įnašo į demokratinių valdžios institucijų kūrimo dalį, visų pirma dėl tolesnių veiksmų reaguojant į rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas,

P.  kadangi reikia dabar ES teikiamos paramos demokratijai geresnės apžvalgos ir gilesnės jos analizės, įskaitant veiksmingo visos ES paramos demokratijai priemonių visumos, taikomos šalyse partnerėse visame pasaulyje, veikimo ir to, kaip šios skirtingos priemonės ir veikėjai veikia bei kaip jie susiję, analizę,

Q. kadangi 2004 m. EP pranešime dėl Komisijos komunikato dėl valdymo ir vystymosi pabrėžta, kad „svarbu tęsti rinkimų ir parlamentų reformas, o ne tik kurti daugiapartines rinkimų sistemas, užtikrinti platesnę ir veiksmingesnę gyventojų politinę veiklą“[1],

1.  sutinka su požiūriu, kad siekiant ES paramą demokratijos kūrimui visame pasaulyje padaryti veiksmingesnę, reikalingas nuoseklesnis ir vientisesnis pagrindas;

2.  taip pat mano, kad ES išorės veiksmų darna ir veiksmingumas bus užtikrinamas visoje ES ugdant sąmoningumą ir siekiant bendro sutarimo, kad demokratijos ir žmogaus teisių klausimai yra patys svarbiausi;

3.  palankiai vertina ES pirmininkavusios ir pirmininkaujančios valstybių pastangas, susijusias su įvairiems ramsčiams priskiriama demokratijos kūrimo iniciatyva ES išoriniuose veiksmuose siekiant tobulinti jos politiką ir stiprinti veiklą bei veiksmų koordinavimą, taip pat pabrėžia, kad reikalingi tvarūs veiksmai šioje srityje ir kad jie turi būti įtraukti į Tarybos išvadas, kurios bus priimtos 2009 m. lapkričio mėn.; atsižvelgdama į tai, pabrėžia, kad Taryba, spręsdama šį klausimą, privalo tinkamai atsižvelgti į kai kuriuos pagrindinius principus, pavyzdžiui, skaidrumą, galimybę susipažinti su dokumentais, konsultavimąsis ir atskaitomybę;

4.  rekomenduoja į Tarybos išvadas įtraukti konkrečius ir praktinius pasiūlymus dėl to, kaip pagerinti demokratijos paramos koordinavimą ES užsienio, žmogaus teisių ir vystymosi politikos priemonių srityse; taigi ragina šiuo metu ES pirmininkaujančią valstybę pasiūlyti pavyzdinę metodiką, pagal kurią būtų užtikrinama, kad demokratija ir žmogaus teisės bus pagrindinis klausimas, įtraukiamas į įvairius sektorius ir į visas išorės politikos, sutartines ir finansines priemones; dar kartą primena, kad valstybės žmogaus teisių ir demokratijos strategijos, kuri turėtų būti laikoma orientaciniu dokumentu, numatant joje valstybei svarbius šios srities prioritetus ir įtraukiant ją į visas atitinkamas ES išorės politikos sritis ir priemones, susijusias su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, priėmimas galėtų ypač sustiprinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, koordinavimą ir veiksmingumą;

5.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares, steigiant naują išorės veiksmų tarnybą, institucinėmis priemonėmis užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratijos vystymas būtų veiksmingai įtrauktas į visas politikos sritis ir mokytis iš vykstančių procesų bei patirties norint, kad konkrečiose vietovėse būtų daroma šių sričių pažanga;

6.  dar kartą kartoja, kad demokratizacija, rinkimų procesas ir geras valdymas nėra savaiminiai tikslai, tačiau jie taip pat būtini mažinant skurdą, siekiant tvaraus vystymosi, kuriant taiką ir stabilumą. Kaip matyti iš ES vidaus integracijos proceso, demokratija padeda užtikrinti ne tik politines ir pilietines teises, bet ir ekonomines, kultūrines ir socialines teises, įskaitant solidarumą;

7.  mano, kad įtvirtinant demokratiją ir demokratinius procesus trečiosiose šalyse sukuriamos geriausios perspektyvos, susijusios su pasaulinės reikšmės veiksmingos politikos klausimais, kurie taip pat svarbūs ES piliečiams, plėtojimu. Pavyzdžiui, demokratinės sistemos gali padėti geriau kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir nelegalia prekyba ir padėti saugoti aplinką; tuo pat metu pabrėžia, kad būtina užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų patikimumą norint sėkmingai remti demokratijos vystymąsis užsienyje; taigi, atsižvelgiant į tai, ragina ES valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad ES vidaus politikos srityse, pavyzdžiui, kovos su terorizmu arba prieglobsčio ir migracijos politikoje būtų užtikrinamas visiškas atitinkamose JT konvencijose įtvirtintų principų laikymasis;

8.  rekomenduoja, kad ES, siekdama stiprinti suderintus pasaulinio lygmens veiksmus, kuriais stiprinama demokratija, viešai patvirtintų 2005 m. JT Generalinės Asamblėjos demokratijos apibrėžtį kaip savo pačios demokratizacijos darbo gairę;

9.  pabrėžia, kad demokratija negali būti eksportuojama ar primetama iš išorės ir atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra įsipareigojusi nuolat ginti šalių partnerių vystymosi strategijų ir programų savarankiškumo principą. vis dėlto šiuos procesus galima remti įvairiomis ES priemonėmis, pritaikytomis konkrečiai kiekvienos šalies padėčiai;

10. siūlo Tarybai ir Komisijai atrinktose šalyse partnerėse atlikti visapusišką ir išsamią visų formų Europos Sąjungos demokratijai ir žmogaus teisėms skatinti teikiamos paramos analizę norint parengti praktines rekomendacijas;

11. rekomenduoja, kad Taryba ir Komisija atlikdamos savo paramos demokratijai veiksmus įgyvendintų Paryžiaus deklaraciją ir Akros veiksmų programą dėl pagalbos veiksmingumo; taip pat siūlo, visų pirma, rengti bendrus ES demokratijos vertinimus, bendrus ES planus ir dalytis užduotis siekiant padidinti ES paramos demokratijai poveikį ir matomumą;

12. siūlo, kad Komisija į šalies strategijos dokumentus nuolat įtrauktų skyrių dėl demokratijos ir žmogaus teisių padėties, o paramos demokratijai ir žmogaus teisėms klausimus įtrauktų į bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis programas bei į visas kitas politines ir finansines priemones;

13. pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti pagal įvairias išorines finansines priemones vykdomą veiklą siekiant visiškai išnagrinėti geografinių ir teminių priemonių papildomumą; mano, kad norint veiksmingiau dirbti šioje srityje taip pat reikia geriau koordinuoti ES donorų veiklą; pritaria, kad Komisija turėtų išnagrinėti galimybę paremti Jungtinių Tautų demokratijos fondo projektus, skirtus vietos pilietinės visuomenės organizacijų veiklai pagerinti ir žmogaus teisėms skatinti;

14. ragina Tarybą ir Komisiją, prieš pradedant įgyvendinti naujas demokratijos stiprinimo iniciatyvas, rengti plataus masto visa apimančias konsultacijas su visų ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių suinteresuotosiomis šalimis, ypač didelį dėmesį skiriant NVO ir žmogaus teisių gynėjams, įskaitant institucinius, regionų ir vietos lygmens veikėjus;

15. ragina Komisiją nuolat įtraukti visas suinteresuotas šalis, įskaitant NVO ir žmogaus teisių gynėjus, ir visų pirma šalių partnerių parlamentus į konkrečioms šalims skirtų priemonių, pvz., ES ir atitinkamos šalies susitarimų, taip pat šalies strategijos dokumentų, rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą;

16. pabrėžia, kad ES parama demokratijai turi būti visa apimanti, o ją teikiant turi būti apimami visi į JT Generalinės Asamblėjos 2005 m. rezoliuciją įtraukti klausimai, taip pat turi būti laikomasi ilgalaikės strategijos;

17. džiaugiasi svariu ES rinkimų stebėjimo misijų indėliu stiprinant demokratinius procesus, didinant pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei, ypač stiprinant rinkimų procesus visame pasaulyje, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog po rinkimų vykdoma politika būtų nuosekli, t. y. būtų siekiama, kad vystymosi pagalba derėtų su demokratijos principais ir demokratinio valdymo vertybėmis; todėl mano, kad ES rinkimų stebėjimo misijų ir paramos rinkimams poveikis būtų ilgesnis, jei būtų remiamasi ilgalaike rinkimine vizija ir ši parama būtų visapusiškos strategijos dalis, ir pilietinė visuomenė būtų įtraukiama į visus šio proceso etapus;

18. ragina Komisiją toliau vystyti sėkmingą bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis rengiant rinkimų stebėjimo misijas ir tobulinti bendrų su JT ir kitomis regioninėmis organizacijomis, pvz., ESBO ir Afrikos sąjunga, strategijų rengimą ir projektų kūrimą, siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises;

19. pabrėžia, kad ES demokratijos stiprinimo pastangos turėtų būti sistemingesnės siekiant ypatingą dėmesį skirti teismų nepriklausomumui ir žiniasklaidos laisvei, nepriklausomybei ir pliuralizmui užtikrinti, finansuojant prioritetinius šios srities projektus;

20. rekomenduoja, siekiant nuolat stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir tinkamą valdymą, parengti konkrečią naujų demokratiškai išrinktų parlamentų rėmino strategiją;

21. patvirtina savo pasiryžimą padėti stiprinti demokratijos procesus, dažniau stebėti rinkimus, tobulinti tolesnius po ES rinkimų stebėjimo misijų veiksmus ir ugdyti parlamentinius gebėjimus; atsižvelgiant į tai, ragina Parlamentinės demokratijos skatinimo biurą atitinkamiems parlamentiniams komitetams pristatyti išsamų veiksmų planą, kuriame būtinai turėtų būti pateiktas aiškus bendradarbiavimo su tarpparlamentinėmis delegacijomis ir jungtiniais parlamentiniais komitetais mechanizmas;

22. ragina Komisijos delegacijas bendradarbiauti su Parlamentinės demokratijos skatinimo biuru, kai svarstomos arba pradedamos įgyvendinti parlamentinės paramos programos;

23. rekomenduoja įtraukti veiksmų planą į lapkričio mėn. Tarybos išvadas ir numatyti iki 2010 m. pabaigos atlikti padarytos pažangos persvarstymą;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

 

[1] A5-0219/2004 .