Plenarinio posėdžio dokumentas
18.11.2009 B7‑0142/2009
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl kilmės žymėjimo
Carl Schlyter
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl kilmės žymėjimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo[1],
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[2],
– atsižvelgdamas į Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994 m.) IX straipsnį ir XXIV straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2913/92 nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą[3] ir į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas[4],
– atsižvelgdamas į 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 918/83, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą[5],
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 9 d. Rezoliuciją dėl Europos MVĮ tarptautinės prekybos vaidmens sustiprinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 11 d. rašytinę deklaraciją dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi šiuo metu ES nėra suderintų kilmės žymėjimo nuostatų ar vienodos praktikos; kadangi tai, kad yra valstybių narių galiojančių teisės aktų neatitikimų, ir tai, kad nėra aiškių Bendrijos šios srities taisyklių, lemia teisinės bazės nevientisumą,
B. kadangi draudžiama numatyti nacionalines priemones, būtų privaloma žymėti iš kitų valstybių narių importuotas prekes, tačiau toks privalomojo žymėjimo draudimo nėra prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių,
C. kadangi nemažai svarbių ES prekybos partnerių, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, Kinija, Japonija ir Kanada nustatė privalomą prekės kilmės žymėjimą,
D kadangi Lisabonos programoje ES nustatė tikslą stiprinti Europos ekonomiką, inter alia, gerinant ES konkurencingumą pasaulio ekonomikoje; kadangi globalizuota rinkos ekonomikos konkurencija gali būti laikoma sąžininga tik tada, kai ji pagrįsta bendromis socialinėmis ir aplinkosaugos prielaidomis ir vertybėmis ir kai šioje rinkoje veikiama laikantis gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams aiškių taisyklių,
E. kadangi taikant kilmės žymėjimo sistemą siekiama sudaryti galimybę ES vartotojams aiškiai žinoti produktų, kuriuos jie perka, kilmės šalį; kadangi, net jei nebus privalomų standartų, parengtų laikantis tarptautinių prekybos taisyklių, vartotojai galės šiuos produktus vertinti pagal socialinius, aplinkos ir saugos standartus, siejamus su šia šalimi,
F. kadangi pasiūlymas pradėti taikyti privalomą kilmės žymėjimo sistemą ES skirtas tik mažai daliai importuojamų produktų, pavyzdžiui, tekstilei, juvelyriniams dirbiniams, drabužiams, avalynei, odai, lempoms ir jų instaliacijoms, stiklo dirbiniams, keramikos gaminiams ir rankinėms, nes nuoroda „pagaminta ...“ suteikia galutiniams vartotojams svarbios ir vertingos informacijos renkantis prekę,
G. kadangi yra itin svarbu užtikrinti, kad būtų atkurtos vienodos prekybos sąlygos pagrindinių partnerių, kurie jau taiko kilmės žymėjimą, gamintojams,
H. kadangi 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Taryba ir Europos Parlamentas šioje srityje turės vienodas galias; kadangi bus taikoma Lisabonos sutarties 207 straipsnyje numatyta įprastinė teisėkūros procedūra,
1. pakartoja, kad siekiant vartotojų apsaugos reikia priimti skaidrias ir nuoseklias prekybos , įskaitant kilmės žymėjimo, taisykles;
2. ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų priemonių siekiant užtikrinti vienodas prekybos sąlygas su tais partneriais, kurie įgyvendino kilmės žymėjimo reikalavimus;
3. ragina Komisiją ir Tarybą įkurti tinkamus muitinės stebėjimo ir įgyvendinimo mechanizmus;
4. ragina valstybes nares šiuo klausimu nuosekliai laikytis Bendrijos požiūrio, nes tai padėtų ES vartotojams teikti išsamesnę ir tikslesnę informaciją; mano, kad privalomas kilmės žymėjimas yra svarbus žingsnis siekiant pateikti išsamesnę informaciją apie socialinius ir aplinkosaugos standartus, taikomus gamybai ir perdirbimui;
5. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis ryžtingų veiksmų ginant vartotojų teises ir teisėtus lūkesčius, kai yra įrodymų, kad buvo sukčiaujama arba ne ES gamintojai ir importuotojai naudoja klaidinančius ar apgaulingus kilmės ženklus;
6. mano, kad pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų tam tikrų prekių privalomo kilmės šalies žymėjimo („kilmės žymėjimo“) labai svarbus pagrindas siekiant skaidrumo ir tinkamo vartotojų informuotumo tikslų, taip pat siekiant nuosekliai laikytis tarptautinių prekybos taisyklių; mano, kad antrame etape svarbu išplėsti produktų, kurie nurodomi reglamente, sąrašą taip, kad jis apimtų visas pagrindines importuojamas vartojimo prekes;
7. mano, kad pagal Lisabonos sutartyje numatytą įprastinę teisėkūros procedūrą Parlamento ir Tarybos konsultacijos ir keitimasis nuomonėmis turėtų oficialiai prasidėti nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ir kad tolesnio atidėliojimo negalima pateisinti;
8. ragina Komisiją nekeisti savo pasiūlymo ir jį pakartotinai pateikti Parlamentui pagal Lisabonos sutarties 207 straipsnį iš karto po to, kai Sutartis įsigalios;
9. paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.