Plenarinio posėdžio dokumentas

18.11.2009 B7‑0147/2009

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

Pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0222/2009

pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ekonominės ir prekybos partnerystės prieš prasidedant 2009 m. gruodžio 9 d. Briuselyje vyksiančiai aštuntajai ES ir Viduržemio jūros šalių prekybos ministrų konferencijai

Metin Kazak, Niccolò Rinaldi, Marielle De Sarnez, Robert Rochefort, Ramon Tremosa I Balcells, Ivo Vajgl

ALDE frakcijos vardu

B7‑0147/2009

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1995 m. lapkričio 28 d. Barselonos deklaraciją, kuria pradėta Europos Sąjungos (ES) ir Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių (VJPRPŠ) partnerystė,

– atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui „Platesnė Europos kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytų ir vakarų kaimynais struktūra“ ( COM(2003)0104 ), jos 2004 m. gegužės 12 d. Europos kaimynystės politikos (EKP) strateginį dokumentą ( COM(2004)0373 ), jos 2004 m. gruodžio 9 d. komunikatą Tarybai dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų planų pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ( COM(2004)0795 ) ir veiksmų planus Izraeliui, Jordanijai, Marokui, Palestinos autonominei administracijai, Tunisui ir Libanui ir į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m .spalio 24 d. reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę[1],

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimus, steigiančius Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Tuniso[2], Izraelio[3], Maroko[4], Jordano[5], Egipto[6], Libano[7] ir Alžyro[8] asociacijas, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinąjį asociacijos susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (Palestinos savivaldos administracijos vardu)[9]; atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl galutinio Muitų sąjungos įgyvendinimo etapo (96/142/EB)[10],

– atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 25 d. Jordanijos, Egipto, Tuniso ir Maroko pasirašytą Agadiro laisvosios prekybos susitarimą,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 13 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovų Paryžiuje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio metu įkurta Viduržemio jūros šalių sąjunga,

– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją, vykusią 2007 m. spalio 21 d. Lisabonoje,

– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Marselyje vykusią Septintąją ES ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferenciją,

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 11 d. Briuselyje vykusį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už prekybą, susitikimą,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES Viduržemio jūros regiono politikos, ypač į 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimo ir 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A. kadangi 2005 m. Barselonos konferencijoje buvo pradėtas itin plataus užmojo projektas plėtoti naujus ir glaudesnius Viduržemio jūros pietinės bei rytinės pakrantės šalių politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius santykius; kadangi būtina nedelsiant sustiprinti Barselonos procesą ir sukurti laisvosios prekybos zoną,

B. kadangi Viduržemio jūros valstybių sąjunga, kuri turėtų paspartinti Europos ir Viduržemio jūros regiono integracijos procesą konkrečių ir pastebimų projektų priemonėmis, dar nėra visapusiškai įsteigta; kadangi dėl karo Gazos ruože Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitikimus numatyta surengti 2009 m. sausio–liepos mėn. ,

C. kadangi užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuris turėjo būti surengtas 2009 m. lapkričio 24 ir 25 d., reikėjo atidėti dėl arabų valstybių, kurios protestavo prieš Izraelio poziciją Artimųjų Rytų taikos procese, boikoto,

D. kadangi pietinės ir rytinės Viduržemio jūros regiono šalys (VJPRPŠ) privalo pašalinti esamas politines ir ekonomines kliūtis, kurios stabdo viso regiono integracijos procesą, siekiant jų naudingesnio bendradarbiavimo,

E. kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos santykiai nuolat plėtojami ir ES yra tinkamiausia prekybos partnerė, kuriai tenka 46,6 proc. viso Viduržemio jūros regiono eksporto,

F. kadangi visa Viduržemio jūros regiono prekyba su ES 2008 m. pasiekė 246,7 mlrd. EUR ir tai sudarė 8 proc. visos ES išorės prekybos, kurios balansas buvo 15,3 mlrd. EUR Europos Sąjungos naudai,

G. kadangi ES yra didžiausia užsienio investuotoja regione (išskyrus Izraelį) ir kadangi jos investicijos, prieš sumažėdamos 2007 m., siekė 15,3 mlrd. EUR 2006 m.,

H. kadangi prekyba paslaugomis palaipsniui auga, o kartu didėja teigiamas Viduržemio jūros regiono šalių balansas (daugiausia dėl turizmo), kuris pasiekė 11,6 mlrd. EUR 2006 m.,

I. kadangi nepaisant šių skaičių prekybos ir ES investicijų lygis pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse išlieka žemesnis nei tikėtasi, taip pat prekyba prekėmis ir paslaugomis nebuvo pakankamai įvairi atsižvelgiant į Europos Viduržemio jūros regioną, ES partneriai iš pietinio Viduržemio jūros regiono pritraukia labai mažai investicijų; kadangi tiesioginės užsienio investicijos šiame regione ir toliau labai mažos, palyginti su kitomis pasaulio šalimis; kadangi šalys labai skiriasi pagal gebėjimus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų;

J. kadangi Pietų šalių regiono ekonominė integracija nepaisant kai kurių ženklių iniciatyvų, pvz., Agadiro sutarties, akivaizdžiai dar nepasiekta ir kadangi todėl prekybos mainai tarp Pietų šalių neišplėtoti ir sudaro apie 6 proc. visos šių šalių prekybos;

K. kadangi audinių, drabužių ir avalynės gamintojai praranda didelę savo rinkos dalį dėl rinkos globalizacijos ir didelės Azijos konkurencijos,

L. kadangi Europos Sąjunga pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su visomis Viduržemio jūros regiono šalimis, išskyrus Siriją ir Libiją; kadangi derybos su Sirija dėl asociacijos susitarimo įvyko, tačiau pasirašymą Sirija atidėjo; tai pat kadangi Komisija pradėjo derybas su Libija,

M. kadangi dvišalį požiūrį, kuris būtinas bet kuriam panašiam procesui ir kuris suprantamas dėl konkrečių kultūrinių, socialinių, ekonominių ir politinių dalyvaujančių šalių skirtumų, reikėtų plėtoti ir remti atsižvelgiant į skirtingų partnerių tarpusavio santykių globalią viziją ir planą, taigi, kartu reikėtų taikyti regiono masto požiūrį,

N. kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės valstybėse ES partnerėse padaugėjo politinių, ekonominių ir socialinių iššūkių, ypač susijusių su nedarbo problema;

1. dar kartą pabrėžia, kad svarbu įkurti didelę Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zoną, ir tai būtų svarbus indėlis į taiką, gerovę ir saugumą visame regione, taigi pritaria šioms priemonėms ir pastangoms, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis ir sunkumus; pabrėžia, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės, ypač laisvosios prekybos zonos, sėkmei būtinos nuolatinės ir bendros visų šalių pastangos;

2. mano, kad pastarojo dešimtmečio svarbūs ir nenumatyti politiniai įvykiai, pvz., Artimųjų Rytų konfliktas, turėjo didelį neigiamą poveikį Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystės ir laisvosios prekybos zonos pažangai ir vystymuisi ir tai kartu yra priežastis, dėl kurios vėluojama minėtuosius planus įgyvendinti; dėl šių politinių priežasčių nepritaria tam, kad atidėtas paskutinis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas ir kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos klausimu nepasiekta pažangos;

3. atkreipia atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrai aptars priemones, kuriomis galima išspręsti problemas, susijusias su silpna Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekyba ir ekonominiais ryšiais, naujomis Europos ir Viduržemio jūros regiono prekybos gairėmis ir naujomis priemonėmis, skirtomis prekybai ir investavimui regione palengvinti; mano, kad esamus asociacijos susitarimus reikėtų išplėsti, kad jie apimtų ne tik prekybą prekėmis, bet ir žemės ūkį, paslaugas, investicijas ir reglamentavimo klausimus, intelektinės nuosavybės teises ir kovą su padirbinėjimu, konkurenciją ir viešuosius pirkimus, taip pat prekybos apsaugos priemones, kad galima būtų siekti išsamaus laisvosios prekybos susitarimo;

4. labai ES pietines šalis partneres iš Viduržemio jūros regiono plėtoti pietinių šalių tarpusavio santykius, laikantis Egipto, Jordanijos, Maroko ir Tuniso pasirašyto Agadiro laisvosios prekybos susitarimo nuostatų, ir ragina kitas regiono šalis prisijungti prie susitarimo ir toliau plėtoti integracijos iniciatyvas, kuriose dalyvauja ES pietinės partnerės iš Viduržemio jūros regiono, ir pasinaudoti esamomis sąsajomis, kuriomis remiantis sudaryti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimai tarp Viduržemio jūros regiono šalių ir Europos Sąjungos; pabrėžia, kad ES institucijos privalo teigiamai reaguoti į prašymus teikti techninę paramą siekiant tokios pietinių šalių ekonominės integracijos;

5. mano, kad būtina sustiprinti kilmės kumuliacijos sistemą, nes tai naudinga muitinės priemonė siekiant atgaivinti prekybą šiame regione, o bendrąsias kilmės taisykles reikėtų atnaujinti ir supaprastinti siekiant atsižvelgti į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių interesus; taigi ragina sudaryti regioninį susitarimą dėl bendrų ES ir Viduržemio jūros regiono šalių kilmės kumuliacijos taisyklių 2010 m.;

6. atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti Šiaurės ir Pietų šalių partnerystę siekiant išlaikyti konkurencingą Europos ir Viduržemio jūros šalių tekstilės ir aprangos gamybą ir prekybą ir skatinti VJPRPŠ veiklą, duodančią didesnę pridėtinę vertę, pagrįstą kūryba ir naujovėmis, o ne vien verslo perkėlimu į kitas šalis;

7. pabrėžia, kad būtina skatinti investicijų Viduržemio jūros regiono šalyse saugumą taikant sistemą, pagal kurią koordinuojamos mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos ir kuri apima daugelį sričių: mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, finansavimą, informavimą ir tinklą;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įsteigti Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir plėtros banką, kuris užtikrintų donorus abipus Viduržemio jūros ir galėtų pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurių reikia Europos ir Viduržemio jūros regionui;

9. mano, kad naujasis pasiūlymas nustatyti Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų palengvinimo tvarką – svarbus žingsnis siekiant informacijos centralizavimo ir sklaidos pasitelkus vieną tinklą, kuris suteiktų galimybę ūkinės veiklos vykdytojams susidaryti išsamų prekybos ir investavimo sąlygų regione vaizdą; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų papildyti esamus tinklus;

10. džiaugiasi, kad įkurtas tam tikriems tikslams skirtas fondas (jį įsteigė Prancūzijos „Caisse des dépôts“, Italijos „Cassa depositi e prestiti“, Egipto „EFG Hermes“ ir Maroko „Caisse de dépôt et de gestion“), kuris pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą paskelbtas ilgalaikiu investicijų fondu, skirtu infrastruktūros projektams finansuoti;

11. laikosi nuomonės, kad nepaisant to, kad sąlygos tam dar nesudarytos, laisvosios prekybos zona turėtų būti papildyta laipsniškai sudarant sąlygas laisvam darbuotojų judėjimui, atsižvelgiant į esamas sąlygas, taip pat atsižvelgiant į Europos darbo rinkos padėtį ir į dabartinę tarptautinės bendruomenės nuomonę apie migracijos ir vystymosi ryšius; tvirtina, kad būtina sumažinti migrantų vykdomų piniginių pavedimų išlaidas, siekiant, kad jie būtų maksimaliai panaudoti vietos ekonomikoje; mano, kad reikėtų palengvinti vizų išdavimą Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dalyviams, studentams, universitetų darbuotojams ir socialinės bei ekonominės srities veikėjams;

12. mano, kad iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ turėtų padėti skatinti esamų formų Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimą siekiant visoms šalims partnerėms suteikti galimybę remiantis abipusiu sutarimu nustatytais prioritetais ir tikslais dalyvauti Europos Sąjungos regionų programose ir vykdyti atitinkamą politiką; pabrėžia didesnio Bendrijos programų taikymo srities išplėtimo svarbą, ypač siekti, kad šalys partnerės dalyvautų švietimo, mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo (studentų mainai ir kt.) sričių programose;

13. pabrėžia Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos galimybes daryti teigiamą poveikį Barselonos procesui; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal programą, priimtą 2008 m. liepos mėn. Paryžiuje, nustačius svarbius strateginių sektorių projektus, pvz., naujos infrastruktūros kūrimas, mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas, ryšiai, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, būtų įneštas indėlis siekiant vystyti ir palengvinti Europos ir Viduržemio regiono šalių prekybą ir investicijas; be to, pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, tačiau konfliktas regione neturėtų būti kliūtimi siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus; ragina, kad susitikimai, numatyti pagal Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos programą, įvyktų ir kad Barselonoje būtų įsteigtas nuolatinis sekretoriatas;

14. dar kartą pabrėžia, kad dvišaliam požiūriui neturi būti teikiama pirmenybė daugiašalio regioninio požiūrio atžvilgiu; laikosi nuomonės, kad remiant glaudesnį bendradarbiavimą su pažangiausiais partneriais ir gerbiant jų politinę, kultūrinę, religinę ir socialinę specifiką, Komisija turėtų išlaikyti tarpregioninių derybų principą;

15. ragina Viduržemio jūros regione naudoti saulės ir vėjo energiją; džiaugiasi pažanga, neseniai pasiekta įgyvendinant pramonės iniciatyvą DESERTEC, skirtą saulės energijos potencialui Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje dideliu mastu plėtoti; pabrėžia, kad ES veiksmai siekiant įgyvendinti projektą DESERTEC privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių vystymosi;

16. prašo Komisijos nuolat teikti išsamią informaciją apie pažangą dėl asociacijos susitarimo su Sirija, kurio pasirašymas buvo neseniai atidėtas Sirijos prašymu; mano, kad yra kai kurių abejonių dėl Libijos įtraukimo į derybas dėl asociacijos susitarimo ir, platesniu mastu, į iniciatyvą „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“; prašo Komisijos nuolat visapusiškai informuoti Parlamentą apie šias derybas ir visais derybų etapais konsultuotis su juo;

17. mano, kad Komisijos pasiūlytos gairės yra perspektyvi priemonė siekiant ateinančiais metais paspartinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos kūrimą ir todėl ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrus paremti šį pasiūlymą ministrų susitikime, kuris vyks 2009 m. gruodžio 9 d.; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio vadovus, atsakingus už prekybą, ateinančiais metais stebėti, kaip laikomasi šių gairių, ir siūlyti reikiamus pakeitimus, taip pat prašo informuoti Parlamentą apie šias priemones;

18. atkreipia dėmesį į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos kaip demokratinės institucijos, kuri, vadovaudamasi trimis Barselonos proceso ramsčiais, jungia parlamento narius abipus Viduržemio jūros, vaidmenį partnerystėje; ragina Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją, Komisiją ir Tarybą glaudžiau bendradarbiauti ekonomikos srityje;

19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir VJPRPŠ valstybių ir vyriausybių vadovams bei parlamentams, taip pat Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinei asamblėjai.