Plenarinio posėdžio dokumentas
9.12.2009 B7‑0191/2009
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
Pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0230/2009 ir B7‑0231/2009
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai
Heidi Hautala
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (EST), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir į šių dokumentų straipsnius, kurie įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 9 d. klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ( O-0123/2009 – B7 0231/2009, O-0122/2009 – B7-0230/2009 ) ir į plenarinio posėdžio diskusijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,
A. kadangi „kurdama Sąjungos pilietybę ir plėtodama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga daugiausia dėmesio savo veikloje skiria žmogui“ (Pagrindinių teisių chartijos preambulė) ir „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais“ (Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis),
B. kadangi Lisabonos sutartimi buvo pakeistas „ne tik Reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinis pagrindas, bet ir visa teisinė aplinka, kurioje turės būti įgyvendinamas šis reglamentas, visų pirma sritis, susijusi su Sąjungos institucijų ir piliečių santykiais“[1],
C. kadangi šie santykiai nuo šiol turėtų būti grindžiami Europos Sąjungos sutarties naujojoje II antraštinėje dalyje nustatytais demokratiniais principais, t. y. „Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (9 straipsnis) ir „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ (10 straipsnio 3 dalis),
D. kadangi valstybių narių noras „toliau stiprinti veiksmingą ir demokratišką institucijų veikimą“ paskatino visišką Europos bendrijos integraciją į ES, taip pat paskatino panaikinti tarpvyriausybinį režimą, kuris vis dar buvo taikomas teismų ir policijos bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose,
E. kadangi, atsižvelgdamos į šį naują teisinį pagrindą, visos ES institucijos, įstaigos ir organai, o ne tik Parlamentas, Taryba ar Komisija (kuriems šis įpareigojimas jau buvo nustatytas EB sutarties 255 straipsnyje) turėtų veikti kiek įmanoma labiau gerbdami atvirumo principą (SESV 15 straipsnio 1 dalis),
F. kadangi remiantis naująja Europos Sąjungos sutartimi ir Teisingumo Teismo praktika[2], atvirumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinos sąlygos siekiant skatinti tinkamą ES institucijų valdymą ir „išlaikyti (...) sprendimų priėmimo procesą veiksmingą“,
G. kadangi remiantis pagrindiniais demokratijos principais piliečiai turi teisę žinoti, kaip vyksta sprendimų priėmimo procesas ir jį stebėti ir kadangi ES institucijos ir valstybės narės, kai šios veikia kaip Tarybos narės, prieš teisėkūros ir neteisėkūros sprendimų priėmimo procesus, jų metu ir po jų turi užtikrinti dar didesnį skaidrumą tam, kad ES piliečiai ir valstybių narių parlamentai galėtų suprasti, kas ką daro ir kodėl, ir kad galėtų stebėti savo atstovų veiklą,
H. kadangi ES institucijos „suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis“ ir taip pat „palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“ (EST 11 straipsnio 1 ir 2 dalys),
I. kadangi Lisabonos sutartyje raginama toliau didinti skaidrumą ir gerinti galimybes visuomenei susipažinti su dokumentais ir kadangi Teisingumo Teismo praktika buvo labai naudinga aiškinant kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, kurias dabar privalu interpretuoti pasitelkiant vartotojui palankios prieigos sąvoką, kurią Parlamentas palaikė, kai buvo priimtas šis reglamentas; kadangi Parlamentas neleis, kad Komisija ar Taryba, pasitelkusi teisėkūros priemones, bandytų sumažinti galimybes visuomenei susipažinti su dokumentais ar apriboti piliečių teisę gauti informaciją,
J. kadangi atvirumo ir skaidrumo principais turėtų būti grindžiamas ne tik sprendimų priėmimo procesas; šiais principais turėtų būti vadovaujamasi rengiant dokumentus ir kaupiant reikalingą informaciją, kad būtų galima užtikrinti proporcingumo ir subsidiarumo kriterijų laikymąsi atsižvelgiant į ES piliečių ir nacionalinių parlamentų interesus, ir kadangi ta pati tvarka turėtų būti taikoma teismams; kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais taip pat turėtų būti užtikrinti ES politikos įgyvendinimo srityje visais lygmenimis ir ES lėšų panaudojimo srityje,
K. kadangi Teisingumo Teismas patvirtino, kad atvirumas ir galimybė susipažinti su informacija, „leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisideda prie didesnio institucijų veiksmų teisėtumo ir pasitikėjimo jomis Europos piliečių akyse. Piliečiai pradeda abejoti tam tikro teisės akto ar netgi viso sprendimų priėmimo proceso teisėtumu paprastai tuomet, kai trūksta informacijos ir atvirų diskusijų“ (sujungtos bylos C-39/05 ir C-52/05, 59 dalis),
L. kadangi reikia imtis ilgai lauktų teisinių, finansinių ir veiksmų organizavimo priemonių siekiant užtikrinti, kad visi su konkrečia teisėkūros procedūra susiję vidaus tarnybų ar išorės interesų grupių dokumentai būtų tinkamai ir laiku paviešinti; ši informacija galėtų būti paskelbta tarpinstitucinėje interneto tinklavietėje, jungiančioje institucijų vidaus duomenų bazes (pvz., Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro (OPOCE) atnaujinta EUR-LEX svetainė); ir kadangi turėtų būti atitinkamai pataisytos vidaus taisyklės ir skubiai parengti privalomi tarpinstituciniai susitarimai remiantis SESV 295 straipsniu,
M. kadangi atsižvelgiant į naujuosius Europos Sąjungos ir, visų pirma Europos Parlamento įgaliojimus tokiose srityse, kaip tarptautiniai susitarimai dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 ir 9 straipsnių, įskaitant Europos Parlamento, kaip Europos piliečių atstovo, priežiūros įgaliojimus, teisinis pagrindas turi būti peržiūrėtas,
1. mano, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikia skubiai atlikti šiuos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001, kuris ateityje turės tapti Europos informacijos laisvės teisės aktu, patobulinimus:
a) išplėsti šio teisės akto taikymo sritį ir įtraukti visas iki šiol neįtrauktas ES institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras, pvz., Europos Vadovų Tarybą, Europos Centrinį Banką, ETT, Europolą ir Eurojustą;
b) iš dalies pakeisti nuostatas dėl teisėkūros ir neteisėkūros procedūrų atsižvelgiant į Sutartyse nustatytas naujas apibrėžtis;
c) remiantis naujausia ETT praktika, atjauninti taisykles, kurios, visų pirma reglamentuoja vidaus dokumentų, informacijos ir duomenų tvarkymą siekiant užtikrinti platesnę prieigą prie Teisės tarnybos nuomonių, parengtų sprendimų priėmimo proceso metu, taip pat su valstybių narių atstovų, veikiančių kaip Tarybos nariai, veikla susijusius dokumentus ir informaciją (įskaitant teisės aktus, pateiktus pasiūlymus ir pakeitimus, posėdžių stenogramas, pozicijas ir balsavimus Taryboje), asmens duomenų ir komercinių interesų apsaugą, institucijų duomenų bazių turinį ir kt.;
d) sudaryti tinkamas galimybes susipažinti su ES institucijų informacija, nes tokiu būdu būtų galima objektyviai įvertinti ES teisės aktų nuostatų, priemonių ir programų įgyvendinimą valstybėse narėse; užtikrinti didesnį finansinį skaidrumą išsamesnės informacijos apie ES biudžetą, jo įgyvendinimą ir ES lėšų bei paramos gavėjus teikimo srityse;
e) griežtai laikantis demokratijos, skaidrumo ir teisinės valstybės principų nustatyti viešaisiais ar privačiais interesais grindžiamus bendruosius principus ir apribojimus, kuriais remiantis bus ribojama galimybė susipažinti su dokumentais, turinčiais žymas „labai slapta“, „slapta“ ir „konfidencialu“, siekiant apginti svarbiausius ES interesus (visų pirma, visuomenės saugumą, valstybės apsaugą ir karinės srities klausimus);
f) nustatyti principus, kurie galėtų būti pateikti tarpinstitucinių susitarimų forma pagal SESV 295 straipsnį, siekiant koordinuotai įgyvendinti naująsias taisykles dėl geresnės teisėkūros;
2. apgailestauja, kad nepaisant aiškių 2009 m. kovo 11 d. pateiktų prašymų,
- Komisija neparengė pakeistos savo pasiūlymo dėl teisės akto COM(2008)0090 versijos, o 2009 m. gruodžio 2 d., po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, patvirtino komunikatą ( COM(2009)0665 ), kuriame buvo atnaujintas tik pirminio pasiūlymo teisinis pagrindas, o turinys liko nepakeistas;
- Taryba nesurengė jokių politinių diskusijų ir nesiėmė konkrečių veiksmų, norėdama vykdyti Parlamento pasiūlymus (kai kurie iš jų taip pat dabar grindžiami naujosiomis Sutarties nuostatomis), ir atliko tik labai nežymius savo vidaus taisyklių pakeitimus;
3. ragina šiuo metu Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir būsimą pirmininkaujančią valstybę kiek įmanoma greičiau pradėti tarpinstitucinį dialogą politiniu lygmeniu siekiant parengti naująjį reglamentą dėl galimybės susipažinti su dokumentais;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.