Plenarinio posėdžio dokumentas
1.2.2010 B7‑0064/2010
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų
Corien Wortmann-Kool, Karl-Heinz Florenz, Richard Seeber, Peter Liese, Vera Pilar del Castillo, Romana Jordan Cizelj, Sirpa Pietikäinen, Theodoros Skylakakis, Maria Da Graça Carvalho
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Kopenhagos konferencijos klimato kaitos klausimu (COP 15) rezultatų
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JT BKKK) ir JT BKKK Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vykusią 15-ąją JT BKKK šalių konferenciją (toliau – COP 15) ir į 5-ąją šalių konferenciją, laikomą Kioto protokolo šalių susitikimu (COP/MOP 5), ir į pasirašytą galutinį susitarimą,
– atsižvelgdamas į klimato ir energetikos teisės aktų rinkinį, kurį Parlamentas patvirtino 2008 m. gruodžio 17 d., visų pirma į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/29/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą[1], taip pat į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas[2],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl klimato kaitos, ypač į 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ 2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“[3] ir į 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES strategijos ruošiantis išsamiam klimato kaitos susitarimui Kopenhagoje ir tinkamo kovos su klimato kaita politikos finansavimo[4],
– atsižvelgdamas į ... klausimus žodžiu Komisijai ir Tarybai dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (COP 15) ( O-0000/2009 – B7-0000/2009 , O-0000/2009 – B7-0000/2009 ),
– atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 15 d. vykusį paskirtosios Komisijos narės Connie Hedegaard, atsakingos už veiksmus klimato srityje, klausymą,
– atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2010 m. sausio 20 d. pareiškimus dėl Kopenhagos aukščiausio lygio susitikimo klimato kaitos klausimais rezultatų,
– atsižvelgdamas į kitą COP 16 konferenciją, kuri vyks Meksikoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi derybos dėl išsamaus tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos, kuris bus įgyvendinamas po 2012 m. ir kuris turėjo būti sudarytas 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje, baigėsi nuviliančiu ir ES lūkesčių neatitinkančiu susitarimu,
B. kadangi į susitarimą neįtrauktas joks įpareigojantis susitarimas ir nenumatyti jokie ilgalaikiai tikslai,
C. kadangi aiškus 2 C tikslo įtraukimas į susitarimą gali būti laikomas istoriniu žingsniu,
D. kadangi susitarimo šalių pasiūlytas išmetamų dujų sumažinimo kiekis buvo nepakankamas norint pasiekti 2 ºC tikslą ir kadangi laikantis dabartinių įvairių šalių įsipareigojimų tikrai nebus įvykdyti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) suformuluoti CO2 išmetimų mažinimo reikalavimai (komisija nurodo, kad iki 2050 m. gali būti išmetama tik 700–800 milijardai tonų CO2),
E. kadangi besivystančios ir besiformuojančios ekonomikos šalys bei JAV pripažino savo bendrą atsakomybę ir patvirtino, kad turi imtis veiksmų siekdamos mažinti išmetamų dujų kiekį,
F. kadangi ES nesugebėjo imtis svarbiausio vaidmens kovoje su klimato kaita ir netgi nedalyvavo baigiamosiose JAV, Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos derybose dėl galutinio susitarimo projekto,
G. kadangi dėl konferencijos Kopenhagoje rezultatų tarptautinės derybos klimato klausimais laikinai sustabdytos ir artimiausi mėnesiai bus labai svarbūs norint kritiškai įvertinti pastarųjų mėnesių rezultatus ir įveikti dabartines procesą stabdančias kliūtis,
1. apgailestauja dėl to, kad COP 15 pasiektas nepakankamas susitarimas; vis dėlto pripažįsta, kad tai pakankamas pagrindas norint gerai pasirengti kitai COP 16 ir sėkmingai ją užbaigti, kadangi į susitarimą įtraukti tam tikri teigiami aspektai, pvz., bendrai sutarta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis daugiau kaip 2 °C neviršytų prieš industrializaciją buvusio lygio, ir numatyta, kad šiame susitarime nustatytas tikslas ir veiksmai bus persvarstyti iki 2015 m., nurodant, kad reikia ieškoti būdų kaip pasiekti, kad pasaulio temperatūra kiltų ne daugiau kaip 1,5 °C;
2. džiaugiasi besiformuojančios ekonomikos šalių įsipareigojimu mažinti išmetamų dujų kiekį ir nuorodomis į besivystančias šalis, kurios turės pateikti nacionalines emisijų mažinimo pagal tikrinimo metodą ataskaitas;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime minima, jog bus įsteigtas fondas, kuriam besivystančios šalys iki 2020 m. kasmet skirs 100 milijardų JAV dolerių ir kad besivystančioms šalims per ateinančius trejus metus (2010–2012) bus skiriama 30 milijardų JAV dolerių suma norint padėti kovoti su klimato kaita, ir sukurtas vadinamasis žaliasis klimato fondas su miškų kirtimu ir nykimu susijusiems projektams besivystančiose šalyse remti, su sąlyga, kad visų formų finansavimas bus kontroliuojamas;
4. pritaria tam, kad siekiant sumažinti dėl miškų kirtimo ir nykimo išmetamų dujų kiekį ir padidinti miškų turimas galimybes sugerti šiltnamio efektą sukeliančias dujas būtų sukurtas mechanizmas, ir kad būtų sukurtas technologijų mechanizmas siekiant, kad technologijos būtų greičiau kuriamos ir perduodamos, ir palankiai vertina nuorodą į rinkų vaidmenį skatinant klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų ekonominį efektyvumą;
5. yra pasitenkintas prisitaikymo veiksmais, ypač tais, kurių imamasi itin pažeidžiamose besivystančiose šalyse (visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažų salų besivystančiose valstybėse ir Afrikos šalyse);
6. apgailestauja dėl to, kad JAV ir Kinija dėl priežasčių, susijusių su vidaus politika, nebuvo pasirengusios priimti ambicingesnio susitarimo ir kad nepaisydamos didelio politinio susitelkimo Kopenhagoje ir siekdamos išvengti griežtų ir saistančių įsipareigojimų jos kartu su kai kuriomis trečiosiomis šalimis (Kuba, Nikaragva, Sudanu ir Venesuela) ėmėsi blokuojamojo vaidmens tarptautinėse derybose;
7. mano, kad tolesnis priemonių, pvz., pasienio mokesčių koregavimų ar kitų sankcijų, svarstymas paaštrins dabartinius nesutarimus ir nepadės sudaryti tarptautinio susitarimo klimato klausimais;
8. apgailestauja dėl to, kad Kopenhagos susitarime visiškai neužsimenama apie tarptautinį susitarimą aviacijos ir laivybos klausimais, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teisinius dokumentus, dėl kurių susitarta Kopenhagoje, šis klausimas tebėra darbotvarkėje, ir pakartoja savo pasižadėjimą įtraukti aviacijos ir laivybos srityse išmetamas ŠESD dujas į tarptautinį susitarimą;
9. apgailestauja, kad ES nepavyko išlaikyti vadovaujančio vaidmens tarptautinėje arenoje ir ragina ES mokytis iš COP 15 rezultatų ir norint, kad Europos dalyvavimas būtų vieningesnis, ryžtingesnis ir įtakingesnis dar kartą persvarstyti savo strategiją siekiant išlaikyti vadovaujantį vaidmenį kovoje su klimato kaita;
10. mano, kad reikia pasimokyti iš COP 15 rezultatų, kad būtų pasirengta sėkmingai užbaigti šiais metais Meksikoje vyksiančią COP 16;
11. pabrėžia, kad nauji bendri metodai, tokie kaip biudžeto metodas, turėtų būti aptarti ir suteikti naują paskatą diskusijoms; be to, mano, kad tokie nauji pasaulinės klimato politikos metodai turi apimti ekonominį efektyvumą ir pasaulinį bendradarbiavimą vystymosi srityje ir taip pat sudarytų galimybes pareikalauti, kad visos šalys, įskaitant besiformuojančios ekonomikos šalis, atsiskaitytų klimato srityje;
12. yra įsitikinęs, kad jei Europa investuos į tvarią ateitį, jai pavyks rasti sprendimus, kurie gali padėti spręsti ir klimato, energetinio saugumo ir energetinės priklausomybės mažinimo, išteklių efektyvumo, pramonės konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo klausimus;
13. mano, kad reikia geriau informuoti apie galimybes, kurios atsiranda, kai rūpinamasi klimato apsauga, įskaitant galimybę užtikrinti būsimąjį augimą ir padėti ES išsivystymo lygio nepasiekusioms šalims išvengti tų klaidų, kurias darė ES šalys;
14. pabrėžia, kad ES, vadovaudamasi solidarumo principu, privalo, viena vertus, suburti partnerius naujoje tarpusavio pagarbos ir bendros atsakomybės dvasioje, kita vertus, plėtoti vadinamuosius veikimo „iš apačios į viršų“ būdus (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, investicijas į naujas technologijas ir tyrimus, priemones, skatinančias technologinės, inovacijų ar energetinės krypties partnerystę klimato srityje su Kinija, Indija ir kitomis besiformuojančios ekonomikos šalimis) siekdama suteikti naujų paskatų piliečiams;
15. pabrėžia, kad norint, jog ES veikla būtų sėkminga, svarbiausia, kad ji laikytųsi bendros pozicijos siekiant, kad kitos derybų šalys atitinkamai ją vertintų ir laikytų pagrindine arba bent jau lygiaverte diskusijų dalyve;
16. rekomenduoja, kad per būsimąsias konferencijas ES atstovautų vienas derybininkas norint pabrėžti bendrą Europos poziciją;
17. pabrėžia, kad reikia skatinti energijos gaminimą iš visų klimatui žalos nedarančių šaltinių, jei Europa nori pasiekti klimato kaitos srityje numatytus tikslus ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą; mano, kad labai svarbu, jog ES ir jos valstybės narės daugiau investuotų į ekologiškas technologijas, su energetika susijusius mokslinius tyrimus, veiksmingą energijos ir išteklių vartojimą siekiant padidinti ES patikimumą ir sustiprinti jos kaip lyderio vaidmenį tarptautiniu lygmeniu;
18. mano, kad be derybų siekiant nustatyti konkrečius išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus reikėtų aiškiau tarptautiniu lygiu pristatyti energijos vartojimo efektyvumą kaip svarbią ir nedaug kainuojančią galimybę mažinti klimato kaitos poveikį; yra įsitikinęs, kad tarptautinis susitarimas dėl veiksmingo energijos vartojimo turėtų būti būsimųjų derybų klimato klausimu Meksike rezultatų dalis;
19. ragina ES ir jos valstybes nares neprisiimti vienašališkų įsipareigojimų, dėl kurių mažėtų ES pramonės įmonių konkurencingumas; mano, kad labai svarbu, jog tokioms pastangoms pritartų kitos industrinės šalys už ES ribų, taip pat, kad besivystančios ir besiformuojančios ekonomikos šalys prisiimtų pagrįstus išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad išmetamų teršalų mažinimo tikslai turėtų būti nustatyti taip, kad juos galima būtų išmatuoti, pranešti ir patikrinti;
20. ragina surengti išsamias diskusijas siekiant pasirinkti geriausias priemones išmetamų teršalų kiekiui pasaulio mastu mažinti, įskaitant kritinį ES pozicijos šioje srityje įvertinimą; vis dėlto mano, kad svarbiausia taikyti rinkos dėsniais pagrįstas priemones, kadangi jas taikant būtų sudarytos galimybes privalomus mažinimo tikslus įgyvendinti mažiausiomis socialinėmis sąnaudomis;
21. ragina išsivysčiusias valstybes daugiau investuoti į naujų ir pažangių technologijų mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti gamybos procesus, kurie nedaro žalos aplinkai ir kurių metu energija vartojama veiksmingai; mano, kad svarbiausia, jog Europa rodytų pavyzdį žymiai padidindama pagal mokslinių tyrimų bendrąją programą klimatui žalos nedarančių technologijų moksliniams tyrimams skiriamas lėšas;
22. siūlo atsižvelgiant į bendrus tarptautinius veiksmingo CO2 išmetimų kiekio mažinimo pasaulyje veiksmus parengti visuotinį sektorinį metodą „iš apačios į viršų“, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms; atkreipia dėmesį į tai, kad paaiškėjo, jog pagal šį metodą šioms pramonės šakoms pasaulyje nustatyti teršalų išmetimo mažinimo tikslai kartu su technologijų perdavimu kaip skatinimo priemone labai veiksmingi Japonijoje ir dabar pradedami plėtoti pagal Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystę;
23. mano, kad Meksiko aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais bus puiki proga pasirašyti susitarimą siekiant vystyti visuotiniu sektoriniu metodu, t. y. metodu „iš apačios į viršų“, paremtą politiką, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms; mano, kad tokiame tarptautiniame susitarime turėtų būtinai dalyvauti Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija ir Brazilija;
24. pabrėžia, kad labai svarbu, jog ES neatsisakytų savo ambicingų tikslų kovojant su klimato kaita ir laikytųsi savo nuostatų dėl anglies dioksido išlakų perkėlimo, rinkos dėsniais pagrįsto mechanizmo ir prekybos taršos leidimais sistemos, tačiau ji turi būti pasirengusi būti lankstesnė atsižvelgiant į tai, kad nuo veiksmų pagal Kioto protokolą gali būti pereita prie to, kad kitos šalys prisiims savanoriškumo principu paremtus įsipareigojimus, tuo atveju, jei kartu jos imsis praktinių veiksmų siekdamos gerokai sumažinti išmetamų dujų kiekį;
25. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kitų šalių sausio 31 d. paskelbtą įsipareigojimą, ES turėtų geriau informuoti, kad yra pasirengusi, remdamasi bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, pereiti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo 30 %, jei kitos šalys taip pat bus pasirengusios imtis atitinkamų veiksmų, ir kad bendresne prasme ES turėtų išnagrinėti, ar pasitikėjimas nacionaliniu lygiu prisiimtais įsipareigojimas yra tinkama bendra strategija atsižvelgiant ir į ambicijas, ir į įvykdomumą;
26. pripažįsta, kad vienas iš pagrindinių ateities uždavinių yra ne tik CO2 mažinimas, bet ir veiksmingesnis bei tvarus gamtos išteklių naudojimas, kuris taps svarbiausiu klausimu netolimoje ateityje;
27. mano, kad dvišaliai Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikimai gali iš esmės padėti diskutuoti ir šalims geriau suprasti vieną kitą; taigi numato rengti šiuos susitikimus iki oficialių derybų pradžios, kad būtų kuo naudingiau prisidėta siekiant geriausių derybų rezultatų;
28. pabrėžia, kad reikia kurti naują vadinamąją ES klimato kaitos diplomatiją ir sustiprinti sąjungas su stipriausiomis pasaulio valstybėmis bei pažangesnėmis besivystančiomis šalimis, pvz., Brazilija, Meksika, Kosta Rika ir Maldyvais; be to, mano, kad siekiant paskatinti būsimųjų derybų procesą, ES turi padėti užtikrinti geresnį pasikeitimą informacija ir patikimesnį atsiliepimų teikimą, ypač tokioms nevienalytėms grupėms kaip G–77 ir jų viduje;
29. ragina Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatą dar kartą apsvarstyti tarptautinių derybų darbo metodus, ypač atsižvelgiant į nacionalinių vadovų atliekamą vaidmenį ir viešą pozicijų skelbimą dar nesibaigus deryboms, užtikrinti, kad dokumentų, dėl kurių bus tariamasi, projektai būtų iš anksto tinkamai parengti ir kad derybų šalys turėtų reikalingas sprendimų priėmimo galias siekiant, kad procesas būtų veiksmingesnis;
30. ragina glaudžiau susieti ES išorės reikalų ir veiksmų klimato srityje politikos sritis; yra įsitikinęs, kad ES išorės veiksmų darbotvarkėje klimato kaitai turėtų būti skiriamas didelis dėmesys; taigi ragina ES laikytis bendros pozicijos, kad ji per kitas derybas ir toliau atliktų svarbiausią vaidmenį ir kad jai COP 16 konferencijos aukščiausio lygio susitikimuose atstovautų Komisijos pirmininkas J. M. Barroso, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai baronienė Ashton ir už veiksmus klimato srityje atsakinga Komisijos narė C. Hedegaard;
31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui su prašymu perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims, kurios nėra ES valstybės narės.
OL L 140, 2009 6 5, p. 136.
OL L 140, 2009 6 5, p. 63.