Plenarinio posėdžio dokumentas
3.3.2010 B7‑0139/2010
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl didelių gaivalinių nelaimių Madeiros autonominėje srityje ir Prancūzijoje
Giommaria Uggias ir Marielle De Sarnez
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl didelių gaivalinių nelaimių Madeiros autonominėje srityje ir Prancūzijoje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl ES veikimo 349 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą ( COM(2005)0108 ), ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ COM(2009)0082 ,
– atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 24 d. Komisijos pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi vasario 20 d. Madeiroje ir vasario 27 d. Prancūzijoje įvyko didelė gaivalinė nelaimė, kurios metu siautėjo nepaprastai gausios liūtys, stiprūs vėjai ir labai didelės jūros bangos, dėl kurių Madeiroje mažiausiai 48 žmonės žuvo, 32 dingo be žinios, 370 neteko namų ir maždaug 70 buvo sužeisti; o Prancūzijoje, keturiuose regionuose – Pajūrio Šarantoje, Vandėjoje, De Sevre ir Vjene, mažiausiai 51 žmogus žuvo, keletas dingo be žinios ir tūkstančiai liko be namų,
B. kadangi ši nelaimė sukėlė žmonėms daug skausmo ir padarė nepataisomą psichologinę žalą aukų šeimoms ir nukentėjusiems gyventojams,
C. kadangi nelaimės metu nepaprastai daug sugriauta ir padaryta didelė žala viešajai infrastruktūrai, įskaitant kelius, vandens tiekimą, elektros linijas, sanitariją ir telekomunikacijas, taip pat nuosaviems namams, komercinėms įstaigoms, pramonei, žemės ūkiui ir gamtos bei kultūros paveldui,
D. kadangi tikėtina, jog nelaimė turės ilgalaikių ekonominių ir socialinių pasekmių,
E. kadangi reikia išvalyti ir atstatyti nelaimės nusiaubtus regionus, taip pat atkurti jų gamybinį potencialą ir kompensuoti nelaimės sąlygotas socialines išlaidas,
1. reiškia nuoširdžią užuojautą nukentėjusiems gyventojams ir solidarumą su jais, o ypač giliai užjaučia aukų šeimas;
2. dėkoja paieškų ir gelbėjimo grupėms, kurios be atvangos darbavosi: gelbėjo žmones ir rūpinosi, kad žala žmonėms ir materialiniai nuostoliai būtų kuo mažesni;
3. pažymi, kad bent dalies gaivalinių nelaimių padarytų nuostolių buvo galima išvengti ir kad tai turėtų paskatinti parengti ir įgyvendinti prevencijos politiką ir atitinkamus teisės aktus dėl miestų statybų pajūryje ir pylimų statybos, taip pat tinkamo žemės naudojimo ir apsaugos, tvaraus ūkininkavimo bei miškininkystės metodų ir veiksmingo rizikos valdymo;
4. ragina Komisiją, kai tik Portugalijos ir Prancūzijos vyriausybės pateiks savo atitinkamus prašymus, skubiai skatinti visus būtinus veiksmus, kad atsižvelgiant į nukentėjusių Prancūzijos regionų specifiką ir Madeiros, kaip salos ir atokaus regiono, pažeidžiamumą, būtų kuo skubiau, lanksčiau ir kiek įmanoma labiau mobilizuotos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos, siekiant padėti šios nelaimės aukoms;
5. ragina valstybes nares svarstyti ilgalaikio investavimo į tokių nelaimių prevencijos ir jų padaromos žalos mažinimo politikos būtinybę;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares remti nuo nelaimės nukentėjusius ūkio subjektus, pvz., ūkininkus, žvejus ir akvakultūros verslą;
7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Madeiros autonominės srities vyriausybei.