Plenarinio posėdžio dokumentas

 

25.1.2011                                                                                                                B7‑0078/2011

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

dėl padėties Tunise

Hélène Flautre, Franziska Brantner, Nicole Kiil-Nielsen, Barbara Lochbihler, Cahterine Grèze, Frieda Brepoels, Daniel Cohn-Bendit

Verts/ALE frakcijos vardu

 

B7‑0078/2011

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tunise

Europos Parlamentas,

–    atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimą, kurį pasirašė ES ir Tunisas,

 

–    atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos bei į ES ir Tuniso veiksmų planą, įsigaliojusį 2005 m. liepos 4 d.,

 

–    atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. priimtą pranešimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose,

 

–    atsižvelgdamas į Tarybos žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires, priimtas 2004 m. birželio mėn. ir atnaujintas 2008 m. gruodžio mėn.,

 

–    atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 10 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ataskaitą Tuniso klausimu,

 

–    atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (CAGRE) 2008 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. išvadas dėl Europos Sąjungos ir Europos partnerių dvišalių santykių stiprinimo,

 

–    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareiškimą po 2010 m. gegužės 11 d. įvykusio 8-jo ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo,

 

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 12 d. Tuniso pažangos ataskaitą,

 

–    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 14 d. priimtą savo pranešimą dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių,

 

–    atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Tunise ir ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2005 m. birželio 15 d.,

 

–    atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 10 d. ir 17 d. ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Komisijos nario, atsakingo už ES plėtrą ir kaimynystės politiką, Stefano Fülės bendrus pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Mohammedo Bouazizi, kuris 2010 m. gruodžio 17 d. susidegino Sidi Bouzide, nevilties kupinas veiksmas pažadino gyventojų sukilimą, dėl kurio Tunise įvyko radikalus politinis pokytis,

 

B.   kadangi taikūs protestai pasklido po visą Tunisą ir juos žiauriai numalšino teisėsaugos pajėgos bei dėl to žuvo daugiau kaip šimtas žmonių, taip pat kadangi prieš demonstrantus buvo naudojami šaunamieji ginklai, vyko skubios egzekucijos, savavališkai buvo sulaikomi, kalėjimuose kankinami ir grobiami žmonės;

 

C.  kadangi 2011 m. sausio 14 d. išvyko prezidentas Ben Ali ir jis pagal Tuniso konstitucijos 57 straipsnį buvo galutinai pakeistas, taip pat kadangi kariuomenė atliko itin svarbų vaidmenį, tiek demonstrantų ir gyventojų apsaugos, tiek paramos pokyčiams aspektais,

 

D.  kadangi buvusio prezidento Ben Ali karinės pajėgos toliau terorizuoja gyventojus ir vykdo gausias represijas, todėl tebekelia realų pavojų visiems gyventojams,

 

E.   kadangi Europos Sąjungos ir Tuniso santykiai nuo 1995 m. liepos 17 d. reglamentuojami pagal asociacijos susitarimą, apimantį vadinamąją žmogaus teisių išlygą, ir nuo 2005 m. liepos 4 d. pagal veiksmų planą, kuris atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką grindžiamas abipusiai pripažintomis bendromis vertybėmis, apimančiomis demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms pagal ES sutarties 8 ir 21 straipsnius,

 

F.   kadangi Europos Sąjunga nesugeba plėtoti tikros ir nuoseklios užsienio politikos savo partnerių atžvilgiu; ypač atsižvelgdamas į ES ir Tuniso bendradarbiavimo priemonių silpnumą ir dar kartą pabrėždamas Europos Parlamento prašymą sistemingai kartu su asociacijos susitarimų vadinamąja žmogaus teisių išlyga nustatyti šios išlygos veiksmingo įgyvendinimo sistemą;

 

G.  kadangi atsižvelgiant į tai vykdant dabartinę kaimynystės politikos peržiūrą būtinai turi būti sistemingai laikomasi ES sutarties 21 straipsnyje nurodytų vertybių ir principų, turi būti užtikrinamas didesnis su pagarba šioms vertybėms susijęs budrumas, numatytos aiškios ir tikslios vertinimo priemonės, kurias būtų galima taikyti vykdant tikras reformas pagarbos žmogaus teisėms bei demokratijai ir jų stiprinimo, tvaraus ekonominio, socialinio vystymosi ir su aplinkos apsauga susijusio vystymosi srityse, ir turi būti įtraukta sąlygiškumo nuostata, susijusi su aukštesnio lygio statuso suteikimu,

 

1.   išreiškia savo solidarumą su Tuniso tauta, kuri, skatinama teisėtų demokratinių siekių, atliko istoriškai svarbų veiksmą ir pakeitė savo šalies politiką taip nutraukdama 23 metus trukusią diktatūrą; taigi džiaugiasi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per šias keturias taikių demonstracijų savaites, ir pabrėžia, kad moterys atliko svarbų vaidmenį; reiškia užuojautą aukų šeimoms;

 

2.   džiaugiasi demokratiniu pokyčiu Tunise ir tvirtai jį remia bei tikisi, kad bus suformuota pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kuri bus atvira įvairioms pilietinės visuomenės dalims ir kuria pasitikės gyventojai; mano, kad sprendimas pagrindiniuose ministrų postuose, ypač vidaus reikalų ministerijoje, palikti embleminius Ben Ali režimo asmenis yra ginčytinas;

 

3.   džiaugiasi pirmais priimtais sprendimais dėl politinių ir sąžinės kalinių išlaisvinimo, informacijos ministerijos panaikinimo, žodžio laisvės užtikrinimo, visų opozicinių partijų pripažinimo ir galimybės nevyriausybinėms organizacijoms įsiregistruoti sudarymo;

 

4.   džiaugiasi, kad įsteigiamos trys nacionalinės komisijos, kurios tirs po 2010 m. gruodžio 17 d. įvykusius įvykius, kovos su korupcija ir atliks institucijų bei įstatymų reformą; mano, kad jų darbai visapusiškai tinkami vykdant šalies pertvarkymą ir demokratizavimą ir norėtų, kad į šių komisijų rekomendacijas būtų atsižvelgiama ateityje vykdant teisėkūros ir institucines reformas;

 

5.   mano, jog itin svarbu, kad šias komisijas sudarytų nepriklausomi pilietinės visuomenės asmenys, kad jos tikrai turėtų galią vykdyti tyrimus, bendradarbiauti su visomis valstybės tarnybomis ir gauti veiksmingai veiklai reikalingus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius; mano, jog būtina, kad šios komisijos galėtų gauti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės paramą ir naudotis jos patirtimi bei atitinkamomis Jungtinių Tautų priemonėmis;

 

6.   pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas laisviems ir skaidriems parlamento ir prezidento rinkimams, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai, surengti per tinkamą laikotarpį, per kurį būtų galima sukurti tikrą demokratinę ir tarptautinius standartus atitinkančią erdvę;

 

7.   pabrėžia, kad svarbu remti nepriklausomų teismų sistemos sudarymą ir pradėti kurti pereinamojo laikotarpio teismų sistemą;

 

8.   ragina Tarybą, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją visapusiškai palaikyti vykstantį perėjimo prie demokratijos procesą, politiškai ir finansiškai remiant pilietinę visuomenę bei šalies demokratizacijai reikalingas reformas, ypač žodžio, nuomonės, spaudos, susirinkimų laisvę ir teismų sistemos nepriklausomumą;

 

9.   ragina veiksmų planą pakeisti perėjimo prie demokratijos programa, ypač sustiprinant su visomis turimomis finansinėmis priemonėmis susijusias pilietinei visuomenei skiriamas programas ir prireikus teikiant humanitarinę paramą; taigi ragina padidinti Tunisui skiriamas Bendrijos lėšas; pabrėžia, kad svarbu remti organizacijas, kurios skatina gerbti moterų teises, ir tikisi, kad Catherine Ashton užtikrins, kad būtų surengta konferencija moterų padėties ir perėjimo prie demokratijos klausimais;

 

10. prašo Europos išorės ir veiksmų tarybos ir Komisijos imtis visų reikalingų priemonių siekiant visapusiškai remti trijų nacionalinių komisijų įsteigimą ir veiklą;

 

11. palaiko ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Komisijos nario, atsakingo už ES plėtrą ir kaimynystės politiką, Stefano Fülės bendrą pasiūlymą nedelsiant suteikti pagalbą per rinkimus ir reikalauja paramą teikti ne tik rinkiminiu laikotarpiu, bet ir atsižvelgti į poreikį taip pat remti demokratizacijos procesą; primygtinai prašo, kad ES šioje srityje veiktų proaktyviai;

 

12. primygtinai reikalauja sustabdyti visas senojo režimo laikais pradėtas derybas tol, kol neįvyks laisvi ir demokratiški rinkimai;

 

13. prašo Europos Sąjungos taikyti tikslingas sankcijas asmenims, kurie savanaudiškai pasinaudojo Tuniso paveldu, ypač uždrausti suteikti jiems vizas, ir ragina valstybes nares, kurios dar neužšaldė Ben Ali šeimos ir giminių turto bei Tunisui nesugrąžino nesąžiningai įgyto turto, tai padaryti;

 

14. prašo ES ir valstybių narių atstovų užtikrinti, kad į jų diplomatinį dialogą būtų įtraukti visi demokratinių pokyčių proceso dalyviai; taigi prašo, kad Tunise dirbantys ES ir valstybių narių atstovai taip pat įgyvendintų naują politiką ir įgytų pokyčių proceso dalyvių paramą ir pasitikėjimą; taigi ragina ES Tunisui paskirti specialųjį pasiuntinį;

 

15. primygtinai ragina Europos Sąjungą pasinaudoti Tuniso patirtimi ir persvarstyti savo paramos demokratijai ir žmogaus teisėms politiką siekiant pilietinei visuomenei suteikti galimybę atlikti pagrindinį vaidmenį vykdant šią politiką ir numatant sukurti vadinamosios žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo sistemą; primygtinai reikalauja, kad persvarstant kaimynystės politiką nuo šiol pirmenybė būtų teikiama Sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų veiksmingam įgyvendinimui ir kad šis persvarstymas būtų vertinamas pagal teismų nepriklausomumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, pliuralizmo ir spaudos laisvės bei kovos su korupcija kriterijus;

 

16. prašo įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, į kurią būtų įtrauktas Europos Parlamentas siekiant iš naujo nustatyti prioritetinius veiksmus, kuriuos reikėtų remti ateinančiais mėnesiais, ir atsižvelgiant į poreikius perskirstyti įvairioms iki šiol Tunise naudojamoms išorės pagalbos finansinėms priemonėms skiriamas lėšas;

 

17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tuniso pereinamojo laikotarpio vyriausybei ir visiems pokyčių proceso dalyviams bei Jungtinių Tautų Vyriausiajai žmogaus teisių komisarei.