Plenarinio posėdžio dokumentas
4.4.2011 B7‑0236/2011
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
„Ko galima pasimokyti branduolinio saugumo Europoje klausimu po branduolinės avarijos Japonijoje“
Corien Wortmann-Kool, Pilar del Castillo Vera, Peter Liese, Herbert Reul, Lena Kolarska-Bobińska, Romana Jordan Cizelj, Jean-Pierre Audy
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija „Ko galima pasimokyti branduolinio saugumo Europoje klausimu po branduolinės avarijos Japonijoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 2009/71/EURATOMAS, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema,
– atsižvelgdamas į vasario 28 d. ir kovo 21 d. energetikos tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į kovo 25 d. Europos Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į ankstesnę rezoliuciją dėl Černobylio elektrinės branduolinės nelaimės 10 ir 15 metinių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl neseniai vykusio žemės drebėjimo, nusinešusio tūkstančius aukų šiaurės vakarų Japonijoje buvo sustabdyta daugelis veikiančių branduolinių reaktorių ir kadangi dėl vėliau siautusio cunamio su aukštesnėmis nei 10 m. bangomis buvo ne tik sugadinti elektros tinklai, bet ir Fukušimos Dajiči branduolinės jėgainės atsarginė programa ir avarinio energijos tiekimo sistemos; kadangi dėl atsiradusio aušinimo pajėgumų trūkumo perkaito kai kurie branduolinio kuro elementai ir išsilydė centrinis reaktorius; kadangi TATENA šiuos pokyčius įvertino kaip rimtą avariją (6 lygio) pagal tarptautinę INES skalę,
B. kadangi dėl šių aplinkybių reikia persvarstyti Europos branduolinio saugumo standartus,
C. kadangi energijos šaltinių derinį ES vis dar pasirenka pačios valstybės narės, bet tuo pat metu branduolinė sauga yra tarptautinė problema ir todėl turi būti veiksmingai sprendžiama ES reguliavimo kompetencijos lygmeniu,
D. kadangi, pagal Komisijos apskaičiavimus, branduolinė energija 2008 m. sudarė 13,4 proc. ES vidaus sąnaudų, kurios, kaip planuojama pagal įprastinės veiklos scenarijų, 2030 m. padidės 15 proc.,
E. kadangi Europos Tarybos sudarytame svarstymų grupės 2010 m. gegužės mėn. pranešime „Projektas „Europa 2030“ pabrėžiama, kad Europoje būtų pradėta rimta diskusija dėl saugios branduolinės energijos poreikio Europoje, ir kad Europa negali sau leisti atsisakyti šio energijos šaltinio,
1. palankiai vertina Komisijos skubų atsaką į rimtus įvykius Japonijoje, pradėdama europinio masto branduolinių jėgainių įrangos rizikos ir saugos įvertinimus (vadinamuosius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis), bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis; džiaugiasi dėl Europos Tarybos paramos, vykdant visapusiškus ir skaidrius rizikos ir saugos įvertinimus, taip pat ir dėl branduolinės saugos sistemos peržiūrėjimo;
2. ragina Komisiją užtikrinti, kad kompetentingos institucijos (arba saugos institucijos) nepriklausomai ir koordinuotai įvykdys šiuos vertinimus visiems egzistuojantiems ir planuojamiems ES branduoliniams įrenginiams iki šių metų pabaigos; pabrėžia, kad vertinimai turi būti pagrįsti suderintu ir griežtu vertinimo modeliu, apimančiu visas įsivaizduojamas rizikos rūšis realiame Europos kontekste pvz., žemės drebėjimus, potvynius ar nenumatytus įvykius, tokius kaip teroristų ir elektroniniai išpuoliai ar lėktuvų katastrofos; pabrėžia, kad yra svarbu visapusiškai įtraukti ENSREG (Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę) ir Vakarų Europos branduolinio reguliavimo asociaciją (WENRA) į rizikos ir saugos vertinimų plėtrą;
3. pabrėžia, kad turi būti užtikrinta, kad susijusi valstybė narė imsis skubių veiksmų, įskaitant laikiną veiklos sustabdymą arba visišką uždarymą, jei branduolinė jėgainė neatitinka testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimų;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad šie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat kaip ir tolesnė branduolinė sauga, saugumas ir atliekų valdymo standartai bus taikomi ES, bet taip pat pastatyti ar suplanuoti branduolines jėgaines ES kaimyninėse trečiosiose šalyse ir tarptautiniu mastu; mano, kad šiuo atžvilgiu ES turi visapusiškai pasinaudoti tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis; ragina ES ir valstybes nares pradėti diskusijas TATENA viduje, siekiant tarptautiniu mastu įdiegti tvirtesnę branduolinio saugumo sistemą; ragina valstybes nares, turinčias branduolinių jėgainių objektus, įtraukti kaimynines valstybes nares į saugos priežiūrą;
5. primena, kad 2009 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas balsavo už branduolinės saugos direktyvos stiprinimą pvz., TATENOS saugumo principus nustatant kaip teisiškai įpareigojantį, o ne savanorišką reikalavimą; apgailestauja, kad valstybės narės neatsižvelgė į Europos Parlamentui susirūpinimą keliančius klausimus; pabrėžė, kad šiandieną ne visos valstybės narės perkėlė peržiūrėtą branduolinės saugos direktyvą į jų nacionalinę teisę; patvirtina bendradarbiavimo, susijusio su direktyva dėl branduolinių atliekų ir panaudoto kuro, svarbą ir ragina Tarybą sutikti su Europos Parlamento reikalavimais;
6. prašo Komisijos iki metų galo pateikti pasiūlymą dėl branduolinės saugos direktyvos, pagrįstos šiuo metu patobulintais rizikos ir saugos vertinimų rezultatais, peržiūros, atsižvelgiant į branduolinės katastrofos Japonijoje gilią analizę, siekiant sukurti naujus suderintus branduolinės saugos standartus; ragina, kad šiame pasiūlyme būtų laikomasi aukščiausių taikomų standartų, ir kad būtų užtikrintas jų nuolatinis tobulinimas;
7. išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų, pagal kuriuos veiklą vykdanti įmonė pranešė reguliavimo institucijai apie kelias nepasisekusias patikras prieš pat įvykstant Fukušimos branduolinei katastrofai; prašo Komisijos, atsižvelgiant į tokius galimus nepasisekimus, ištirti reguliavimo institucijų vykdomos priežiūros Europoje veiksmingumą, kompetenciją ir nepriklausomumą ir, jei reikia, patarti įdiegti patobulinimus; šiuo tikslu prašo Komisijos ištirti galimybes įsteigti ES branduolinės saugos reguliavimo instituciją, remiantis WENRA sistema, taikant reikalingą kompetenciją užtikrinti bendrą požiūrį į branduolinę saugą;
8 ragina taikyti visapusišką požiūrį į saugos kultūrą, kuris apima saugos standartus, stiprias ir nepriklausomas reguliavimo institucijas, atitinkamus finansinius ir žmoniškuosius išteklius, taip pat ir atitinkamą informaciją piliečiams;
9. prašo Komisijos paremti ir sustiprinti Europos branduolinės saugos institucijų bendradarbiavimą;
10. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti Euratomo pamatinę programą, skirtą branduoliniams tyrimams ir mokymams 2012 ir 2013 m., taikant programą parodomas svarbus indėlis gerinant su branduoline sauga susijusią veiklą ir radiacinę saugą; prašo į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti plataus užmojo tyrimų programą dėl branduolinės saugos ir atliekų valdymo; pabrėžia, kad numatant, kad elektros energijos paklausa ateityje toliau didės sintezės elektrinės gali turėti potencialo, norint žymiai padidinti elektros ir šilumos gamybą; taip pat šiuo tikslu prašo laikytis tarptautinių ES įsipareigojimų;
11. prašo visapusiškai taikyti pasaulinės geografinės aprėpties Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (angl. NSCI) pvz., finansuoti veiklą Japonijoje, vykdyti sustiprintą NSCI, TATENA ir tarptautinės seisminės saugos centro (angl. ISSC) bendradarbiavimą;
12. pabrėžia, kad šiuo metu branduolinė energija yra būtina, siekiant užtikrinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energijos gavybą; pabrėžia, kad po nesenai įvykusių nelaimių energijos efektyvaus naudojimo ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių svarba yra dar didesnė; ragina valstybes nares paspartinti efektyvaus energijos vartojimo plano įdiegimą ir tvarių, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų vystymą pvz., CO2 surinkimo ir saugojimo technologijų diegimą (CCS) ar švarios anglies bei atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimą; prašo Komisijos, taip pat ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklą (ENTSO-E), Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklą (ENTSO-G) ir reguliavimo agentūros (ACRE) griežtai stebėti galimus pokyčius ir pagal juos padaryti reikiamas išvadas, ypač atsižvelgiant į tinklo plėtros reikalavimus ir kitas pasekmes;
13. ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis reikalingų priemonių, siekiant modernizuoti ir išplėsti Europos energetikos infrastruktūrą ir sujungti valstybių narių tinklus, siekiant išvengti galimo energijos nutraukimo, kuris gali sukelti niokojančias katastrofas, kaip neseniai nutiko Japonijoje;
14. pabrėžia energijos saugojimo technologijų ir išmaniųjų tinklų svarbą, siekiant sugebėti ateityje išlaikyti patikimą energijos tiekimą;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei ES reguliavimo agentūroms, institucijoms ir tinklams, susijusiems su šia rezoliucija..