Plenarinio posėdžio dokumentas
4.5.2011 B7‑0291/2011
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0214/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvos prekybos susitarimo padėties
Christofer Fjellner, Daniel Caspary
PPE frakcijos vardu
Niccolò Rinaldi, Graham Watson
ALDE frakcijos vardu
Robert Sturdy, Syed Kamall, Jan Zahradil
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvos prekybos susitarimo padėties
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires dėl tarptautinio verslo įmonių ir į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje vykusioje ketvirtojoje PPO ministrų konferencijoje priimtą ministrų deklaraciją, ypač į jos 44 straipsnio dalį dėl specialaus ir diferencinio traktavimo (SDT) priemonių,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos santykių: strateginė partnerystė[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ ( COM(2006)0567 ),
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo ( 2008/2135(INI) )[2],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl TRIPS ir galimybės įsigyti vaistų[3],
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai[4],
– atsižvelgdamas į Indijos strateginį dokumentą (2007–2013 m.),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga turėtų ir toliau teikti pirmenybę taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemai, sukurtai PPO, o ši sistema užtikrina geriausias perspektyvas atvirai ir nešališkai tarptautinei prekybai, nes joje nustatytos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis,
B. kadangi ir Europos Sąjungai, ir Indijai itin svarbu sėkmingai ir suderintai užbaigti Dohos plėtros darbotvarkę (DPD) ir kadangi laisvosios prekybos susitarimas netrukdo sudaryti dvišalių PPO+ susitarimų, kurie gali papildyti daugiašales taisykles,
C. kadangi Europos Sąjunga yra didžiausias Indijos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šaltinis, kurio investicijos 2009 m. sudarė 27 proc. visų TUI; kadangi, vis dėlto, ES investicijų dalis per pastaruosius trejus metus sumažėjo nuo 37 proc. visų TUI 2007 m. iki 32 proc. 2008 m. ir iki 27 proc. 2009 m., o ES TUI įplaukos į Kiniją 2009 m. buvo gerokai didesnės nei į Indiją ir sudarė 5,3 milijardo eurų, tuo tarpu Indijai teko 3,1 milijardo eurų,
D. kadangi Indija 2000 m. buvo 17-oji pagal svarbą Europos Sąjungos prekybos partnerė, o 2010 m. – 8-oji (kai prekybos apyvarta sudarė 67,8 milijardo eurų); kadangi, vis dėlto, atitinkama ES dalis Indijos rinkoje sumažėjo nuo 23,2 proc. 1999 m. iki 14,5 proc. 2009 m., o dalis Kinijos rinkoje per tą patį laikotarpį padidėjo keturis kartus, t. y. nuo 2,6 proc. 1999 m. iki 11,3 proc. 2009 m.,
E. kadangi Indija yra didžiausia naudos gavėja pagal bendrųjų lengvatų sistemą (BLS); kadangi Europos Sąjungos importas iš Indijos taikant lengvatinius tarifus ar nulinius muitus 2009 m. buvo vertas 19,9 milijardo eurų ir sudarė 83 proc. viso ES importo iš Indijos,
F. kadangi abi šalys tikisi turėti didelės naudos iš tarifų panaikinimo, prekybos paslaugomis ir įmonių steigimo liberalizavimo ir patvirtina savo įsipareigojimą mažinti tarifus ir toliau liberalizuoti įmonių steigimą ir prekybą paslaugomis,
G. kadangi patekimas į rinką turi būti reglamentuojamas skaidriomis ir tinkamomis taisyklėmis ir standartais siekiant užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas būtų naudingas,
H. kadangi patekimą į rinką varžo tokios netarifinės prekybos kliūtys (NPK) kaip sveikatos ir saugos reikalavimai arba techninės kliūtys, kiekybiniai ribojimai, atitikties procedūros, prekybos apsaugos mechanizmai, muitinės procedūros, vidaus mokesčiai ir nesugebėjimas priimti tarptautinių normų ir standartų,
I. kadangi reikėtų labiau atsižvelgti į intelektinės nuosavybės teisių (INT), įskaitant patentus, prekės arba paslaugų ženklus, autorių teises ir gretutines teises, geografines nuorodas (taip pat ir kilmės ženklus), pramoninį dizainą ir integruotą vietos topografiją, pripažinimo, tinkamos bei veiksmingos apsaugos, įgyvendinimo ir vykdymo aspektus,
J. kadangi suklastoti vaistai gali būti žalingi sveikatai; kadangi ES ir Indija turėtų suvienyti jėgas prieš šią problemą,
K. kadangi Indija yra viena iš didžiausių generinių vaistų gamintojų ir eksportuotojų,
L. kadangi Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams; kadangi tai yra esminis susitarimo klausimas,
M. kadangi ES verslo subjektų patekimą į Indijos rinką tebevaržo kelios netarifinės prekybos kliūtys (NPK), kaip antai sveikatos ir saugos reikalavimai arba techninės kliūtys, kiekybiniai ribojimai, pernelyg varžančios atitikties procedūros, nepagrįsti prekybos apsaugos mechanizmai, muitinės procedūros, vidaus mokesčiai ir nesugebėjimas priimti tarptautinių normų ir standartų,
Bendrieji klausimai
1. mano, kad LPS turėtų suderintas ir atitikti PPO taisykles ir įsipareigojimus; mano, kad sėkmingas DPD ir toliau lieka Europos Sąjungos ir Indijos prekybos prioritetas, o derybos su Indija dėl LPS tokiu būdu turi papildyti daugiašales taisykles;
2. teigiamai vertina 2010 m. gruodžio mėn. vykusio ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir ragina derybose dalyvaujančias šalis paspartinti derybas ir toliau konsultuotis su svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais; primena Europos Sąjungos ir Indijos įsipareigojimą paspartinti derybas dėl LPS ir pasiekti esminę bei veiksmingą pažangą siekiant greitai sudaryti plataus užmojo ir suderintą įvairialypės prekybos ir investavimo susitarimą; yra nusivylęs lėta derybų eiga; ragina abi šalis dėti visas pastangas, kad iki 2011 metų būtų sudarytas išsamus, plataus užmojo ir suderintas LPS;
3. ragina Indijos federalinės ir nacionalinės valdžios institucijas derinti savo politikos kryptis ir procedūras siekiant kiek įmanoma didesnės naudos;
4. atsižvelgdamas į tai, jog abiejų valstybių ekonomikos papildo viena kitą, atkreipia dėmesį į galimybes didinti ES ir Indijos prekybą ir investicijas ir verslo galimybes, kurias teikia LPS; ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimą laiko abipusiškai naudingu veiksmų planu, tačiau rekomenduoja atlikti esamų sektoriui būdingų ypatybių vertinimą siekiant nustatyti galimas LPS kliūtis jautriems ES sektoriams;
5. prašo Komisiją įtraukti didelio masto tvarios plėtros skyrių kaip esminę LPS dalį;
Prekyba prekėmis
6. palankiai vertina daugelio laisvosios prekybos modeliavimo rezultatus, iš kurių matyti, kad laikantis LPS padidėtų bendras ES ir Indijos eksportas ir importas; pabrėžia, kad esant dabartiniam vidutiniam augimo tempui dvišalės prekybos apimtis iki 2015 m. turėtų pasiekti 160,6 milijardo eurų;
7. pažymi, kad vidutiniai Indijos taikomi tarifai sumažėjo, tačiau vis tiek tebėra gerokai didesni nei ES taikomi tarifai; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinis Indijos taikomas galimybės patekti į ne žemės ūkio produktų rinką (NAMA) tarifas šiuo metu yra 10,1 proc., o ES vidutinis tarifas – 4 proc., tuo tarpu vidutinis Indijos taikomas tarifas žemės ūkio produktams yra 31,8 proc., o ES vidutinis tarifas - 13,5 proc.;
8. pabrėžia, kad prekybos pramonės produkcija srityje reikėtų siekti ne vienu metu abipusiškai visiškai panaikinti muitus, kad reikėtų riboti ir peržiūrėti bet kokias galimas šio tikslo išimtis ir kad išimčių nereikėtų taikyti abiem šalims svarbiems sektoriams, pvz., lengvųjų automobilių sektoriui;
9. pažymi, jog susitarime turi būti atsižvelgiama į jautrius aspektus, susijusius su prekyba žemės ūkio produkcija, tačiau tokiu būdu neturėtų būti kliudoma rinkų atvėrimui viena kitą papildančiose srityse;
10. ragina Komisiją deramai atsižvelgti į bet kokį neigiamą poveikį Europos žemės ūkiui, ypač tokiose srityse, kaip rinkų atvėrimas, GMO, pieno sektorius, jautienos sektorius, intelektinės nuosavybės apsauga ir kilmės žymėjimas;
11. mano, kad svarbu į LPS įtraukti plataus užmojo skyrius dėl techninių prekybos kliūčių ir sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių; taigi ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tokius neišspręstus klausimus kaip gyvūnų gerovė;
12. ragina abi šalis užtikrinti, kad reguliavimas ir netarifinės prekybos kliūtys būtų tvarkomi taip, kad nebūtų varžoma visa prekyba; ragina ir ES, ir Indiją sukurti veiksmingus metodus, kuriuos taikant būtų užkirstas kelias nereikalingoms reguliavimo kliūtims, su kuriomis gali susidurti prekyba, ir būtų pašalintos esamos kliūtys, tačiau tuo pat metu būtų gerbiama abiejų šalių teisė į reguliavimą;
13. pabrėžia, kad LPS turėtų apimti privalomąjį ginčų sprendimo mechanizmą „valstybė valstybei“, nuostatas dėl tarpininkavimo, susijusio su NPK ir veiksmingos apsaugos sąlygą;
Prekyba paslaugomis. Steigimasis
14. pripažįsta, kad paslaugų sektorius yra greičiausiai augantis Indijos ekonomikos sektorius; pažymi, kad Indija turi aktyvių interesų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 1 ir 4 būdų liberalizavimo; pažymi, kad ES norėtų užbaigti daugelio 3 būdo paslaugų patekimo į rinką ir nacionalinio vertinimo liberalizavimą; pažymi, kad LPS numatyti siekiai nebus visiškai įgyvendinti, jeigu nebus prisiimti 4 būde apibrėžti įsipareigojimai; pabrėžia, kad labai naudingi profesinės kvalifikacijos akreditavimas nacionaliniu bei ES mastu ir susitarimai dėl abipusio pripažinimo ir licencijavimo reikalavimų ES ir Indijoje specialistų teikiamoms paslaugoms, kuriuos galima nesunkiai įtraukti į LPS; vis dėlto reikalauja, kad kiekvienos valstybės narės atžvilgiu būtų atlikta nuodugni analizė siekiant išvengti neigiamų pasekmių ES darbo rinkai, tačiau būtų leidžiama pagal 4 būdą laikinai viešėti reikalingiems kvalifikuotiems specialistams;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų liberalizavimas jokiu būdu neturi trukdyti teisei reglamentuoti paslaugas, įskaitant viešąsias paslaugas;
16. pažymi, kad ES ir Indijos prekyba paslaugomis palyginti neproporcinga: ES eksportuoja 1,9 proc. savo paslaugų į Indiją, o Indijos eksportui į ES tenka 11,6 proc. viso jos eksporto;
17. labai ragina Indiją parengti tinkamus duomenų apsaugos teisės aktus, kurie Indijai suteiktų galimybę įgyti šalies, kurioje apsaugos lygis pakankamas, statusą ir sudarytų sąlygas asmens duomenis perduoti iš ES laikantis ES teisės aktų;
18. mano, jog leidimas užsienio teisės ir apskaitos įmonėms veikti Indijoje būtų labai naudingas Indijos ekonomikai ir verslui, taip pat Europos įmonėms, turinčioms tarptautinės teisės ir paskaitos patirtį, ir jų klientams; ragina Komisiją kartu su Indijos valdžios institucijomis ištirti teisės ir apskaitos paslaugų liberalizavimo galimybę ir taikymo sritį LPS;
19. ragina Indiją toliau atverti savo bankininkystės, draudimo ir mažmeninės prekybos sektorius vykdant reformas, kurias paskelbė Indijos valdžios institucijos pripažindamos tai, jog tinkami finansų teisės aktai yra būtini norint užtikrinti finansinių paslaugų priežiūrą, sumažinti sisteminę riziką ir užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų apsaugą;
Investicijos
20. ragina Komisiją derėtis, kad į LPS būtų įtrauktas skyrius dėl investicijų ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos daug sklandesniam abipusiam investavimui į rinkas, nes būtų skatinami ir apsaugomi investiciniai sandoriai bei ieškoma betarpiškų galimybių; siūlo, kad tokiame investavimo skyriuje galėtų būti numatyta sukurti vieno informacijos teikimo investuotojams į abiejų šalių ūkį punkto sistemą, kurioje būtų jiems aiškinami investavimo taisyklių ir praktikos skirtumai bei teikiama informacija visų teisinių aspektų klausimais;
21. ragina Komisiją užtikrinti, kad nuostatos dėl investicijų apsaugos nepakenktų šalių kompetencijai išduoti privalomas licencijas ir nepakenktų kitoms visuomenės sveikatos politikos sritims;
Viešieji pirkimai
22. teigiamai vertina tai, kad Indija sutiko į LPS įtraukti viešųjų pirkimų klausimą; vis dėlto apgailestauja, kad tai padaryta tik federaliniu lygmeniu; ragina Komisiją derėtis dėl veiksmingų ir skaidrių viešųjų pirkimų sistemų; ragina Indiją taikyti skaidrias ir sąžiningas procedūras sudarant viešąsias sutartis ir Europos įmonėms sudaryti galimybes naudotis viešųjų pirkimų sistemomis; ragina Indiją užtikrinti, kad šios galimybės apimtų kiek galima platesnį ratą, įskaitant ir valstybinio sektoriaus įmones;
Prekyba ir konkurencija
23. teigiamai vertina pažangą, padarytą rengiant ES ir Indijos LPS skyrių dėl prekybos ir konkurencijos, ir ragina abi šalis plėtoti savo bendradarbiavimą su prekyba susijusios konkurencijos klausimais, intelektinės nuosavybės teisių srityje ir vykdant pramonės ir prekybos politiką;
24. pritaria ryžtingiems Indijos įsipareigojimams laikytis intelektinės nuosavybės teisės tvarkos ir tarptautinėje ir vidaus teisėje naudoti TRIPS numatytas lankstumo nuostatas, kad įvykdytų savo įsipareigojimus dėl visuomenės sveikatos, visų pirma dėl galimybės įsigyti būtiniausių vaistų; ragina Indiją griežtai diegti šią tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi, ir tuo pat metu gerinti prieigą prie būtiniausių vaistų; ragina Europos Sąjungą ir Indiją užtikrinti, kad pagal LPS prisiimti įsipareigojimai nebūtų kliūtis įsigyti būtiniausių vaistų, kol Indijoje ši pramonės šaka plėtojasi nuo generinių vaistų į pramonės šaką, pagrįstą moksliniais tyrimais; remia ES ir Indijos bendradarbiavimą moksliniais tyrimais pagrįstos farmacijos pramonės srityje siekiant užtikrinti abiem šalims naudingą augimą;
25. ragina Komisiją ir Indijos valdžios institucijas parengti bendrą suklastotų vaistų apibrėžimą, kuris nekliudytų įsigyti būtiniausių vaistų, ir bendrai derinti veiksmus, kuriais siekiama veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač vaistų, pavojingų žmogaus sveikatai, klastojimu;
26. pabrėžia, kad labai svarbu iki LPS įsigaliojimo užtikrinti aukštą geografinių nuorodų apsaugos lygį;
Prekyba ir tvarus vystymasis
27. pripažįsta, kad tvarios plėtros skyrius yra itin svarbi bet kokio ES sudaromo LPS dalis ir ragina abi šalis susitarti dėl plataus užmojo skyriaus, į kurį būtų įtrauktas bendras įsipareigojimas skatinti tvarią plėtrą ir integracinį augimą remiantis bendromis vertybėmis;
28. pabrėžia, kad svarbu ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas ir tarptautinius susitarimus dėl aplinkos apsaugos ir žuvininkystės ir veiksmingai juos taikyti;
29. teigiama vertina visas Indijos vyriausybės pastangas siekiant panaikinti vaikų darbą; ragina Indijos vyriausybę ir Komisiją ir toliau finansuoti veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas vaikams lankyti mokyklą;
30. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES bendrovės, kurios naudojasi specialiosiomis ekonominėmis zonomis, gerbtų pagrindines darbo teises ar kitas darbo teises, grindžiamas TDO konvencijomis, kurias ratifikavo Indija;
31. pabrėžia, kad žmogaus teisės, demokratija ir saugumas yra itin svarbūs ES ir Indijos santykių aspektai; todėl ragina abi šalis užtikrinti aktyvesnį dialogą šiais atvirais klausimais ypatingą dėmesį skiriant Kašmyro klausimui;
Europos Parlamento vaidmuo
32. tikisi, kad Taryba ir Komisija pateiks LPS Parlamentui, kad jis jam pritartų pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) [5];
Kiti aspektai
33. palankiai vertina Indijos pažangą tampant ne tik vystomosios pagalbos gavėja, bet ir teikėja;
34. pažymi, kad jei ES ir Indijos ekonominis bendradarbiavimas bus grindžiamas bendromis visuotinėmis vertybėmis, jis gali tapti pavyzdžiu bendradarbiavimui su kitomis šalimis;
35. mano, kad ES turi skirti ypatingą dėmesį Indijos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektoriui, taigi siūlo stiprinti MVĮ pagal ES ir Indijos vystomojo bendradarbiavimo programas taikant priemones, skirtas į rinką orientuotiems vietos projektams finansuoti;
36. teigiamai vertina tai, kad visoje Indijoje pradėjo populiarėti mikrokreditai ir kad buvo pripažinta, jog tai veiksmingas būdas skatinti vystymąsi vietos lygmeniu;
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indijos vyriausybėms ir parlamentams.