Plenarinio posėdžio dokumentas
7.12.2011 B7‑0687/2011
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0659/2011 , B7–0664/2011 , B7–0663/2011 , B7–0666/2011 , B7–0661/2011 , B7–0662/2011 , B7–0667/2011 , B7–0658/2011 , B7–0665/2011 ir B7‑0660/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
dėl kalinimo sąlygų ES ( 2011/2897(RSP) )
Salvatore Iacolino, Manfred Weber, Simon Busuttil, Carlos Coelho, Elena Oana Antonescu, Georgios Papanikolaou, Roberta Angelilli, Mario Mauro, Erminia Mazzoni
PPE frakcijos vardu
Birgit Sippel, Claude Moraes, Sylvie Guillaume, Rita Borsellino, Emine Bozkurt, Roberto Gualtieri, Tanja Fajon, Carmen Romero López, Silvia Costa
S&D frakcijos vardu
Niccolò Rinaldi, Renate Weber, Sarah Ludford, Nathalie Griesbeck, Cecilia Wikström, Ramon Tremosa i Balcells, Andrea Zanoni, Leonidas Donskis, Louis Michel
ALDE frakcijos vardu
Judith Sargentini, Jan Philipp Albrecht, Tatjana Ždanoka, Rui Tavares, Raül Romeva i Rueda
Verts/ALE frakcijos vardu
Timothy Kirkhope
ECR frakcijos vardu
Kyriacos Triantaphyllides, Cornelis de Jong, Cornelia Ernst, Miguel Portas, Nikolaos Chountis, Marisa Matias
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl kalinimo sąlygų ES ( 2011/2897(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos priemones, susijusias su žmogaus teisių apsauga, ypač į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 4, 19, 47, 48 ir 49 straipsnius,
– atsižvelgdamas į tarptautines priemones, susijusias su žmogaus teisėmis ir kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo draudimu, ypač į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (5 straipsnis), Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (7 straipsnis), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir tos konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl sistemos, pagal kurią tarptautinių ir nacionalinių institucijų atstovai reguliariai lankytų kalinimo vietas, sukūrimo,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos priemones, skirtas žmogaus teisėms ir kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo prevencijai, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir jos 3 straipsnį, prie jos pridėtus protokolus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, 1987 m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuria buvo įsteigtas Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, taip pat į šio komiteto ataskaitas,
– atsižvelgdamas į priemones, konkrečiai susijusias su asmenų, kurių laisvė apribota, teisėmis, būtent: Jungtiniu Tautų lygiu – būtiniausios kalinių priežiūros taisyklės ir Generalinės Asamblėjos priimtos deklaracijos ir principai; Europos Tarybos lygiu – Ministrų komiteto rekomendacijos, būtent, Rekomendacija Nr. (2006)2 dėl Europos kalinimo įstaigų taisyklių, Rekomendacija Nr. (2006)13 dėl kardomojo kalinimo taikymo, jo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonių nustatymo, Rekomendacija Nr. (2008)11 dėl Europos nepilnamečių pažeidėjų, kuriems taikomos sankcijos ir priemonės, taisyklių, Rekomendacija Nr. (2010)1 dėl Europos Tarybos lygtinio atleidimo taisyklių[1] ir parlamentinės asamblėjos priimtų rekomendacijų,
– atsižvelgdamas į savo 1996 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl blogų sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose[2] ir 1998 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl sąlygų Europos Sąjungos kalinimo įstaigose, dėl pagerinimų ir alternatyvių sankcijų[3], į savo nuolatinius raginimus Komisijai ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl pamatinio sprendimo dėl kalinių teisių, kaip nurodoma 2003 m. lapkričio 6 d. rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių garantijų baudžiamuosiuose procesuose visoje Europos Sąjungoje[4], į savo 2004 m. kovo 9 d. rekomendaciją Tarybai dėl kalinių teisių Europos Sąjungoje[5] ir į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2010–2014 m. daugiametės programos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (Stokholmo programa)[6],
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos[7],
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje[8],
– atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 29 d. pasiūlymą dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos teisminės priežiūros orderio ikiteisminių procedūrų tarp Europos Sąjungos valstybių narių metu (COM(2006) 468 galutinis),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo (COM(2011) 326),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 14 d. Komisijos žaliąją knygą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“ (COM(2011) 327 galutinis),
– atsižvelgdamas į klausimus žodžiu dėl kalinimo sąlygų ES, kuriuos pateikė ALDE, GUE/NGL, PPE, Verts/ALE ir S&D frakcijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga nusistatė sau tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kadangi, laikantis Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio, ji gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves, taigi prisiima pozityvius įsipareigojimus, kurių ji turi laikytis siekdama minėtojo tikslo;
B. kadangi už kalinimo sąlygas ir kalinimo įstaigų administravimą visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau dėl tokių trūkumų, kaip kalinimo įstaigų perpildymas ir kaltinimai dėl prasto elgesio su sulaikytaisiais asmenimis, gali sumažėti pasitikėjimas, kuriuo turi būti grindžiamas teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, kuris remiasi ES valstybių narių nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu;
C. kadangi teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose turi būti grindžiamas pagarba pagrindinių teisių srityje taikomiems standartams ir būtinu įtariamųjų ir kaltinamųjų asmenų teisių ir procesinių teisių baudžiamosiose bylose derinimu – tai būtina siekiant užtikrinti abipusį valstybių narių pasitikėjimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio bendradarbiavimo valstybės narės piliečių, sulaikytų kitoje valstybėje narėje, skaičius gali išaugti;
D. kadangi 2009–2010 m. visas kalinimo įstaigose laikomų asmenų skaičius ES sudarė 633 909[9]; kadangi Komisijos žaliojoje knygoje, kurioje nurodomas šis skaičius, pateikiamas nerimą keliantis padėties aprašymas:
- kalinimo įstaigų perpildymas[10];
- augantis kalinimo įstaigose esančių asmenų skaičius;
- augantis sulaikytų užsienio piliečių skaičius[11];
- didelis asmenų, kalinamų iki teismo, skaičius[12];
- sulaikytieji, turintys psichinių ir psichologinių sutrikimų;
- didelis mirčių ir savižudybių skaičius[13];
E. kadangi, laikantis EŽTK 3 straipsnio nuostatų ir EŽTT praktikos, valstybėms narėms nustatomi ne tik negatyvūs įpareigojimai, t. y. draudimas nežmoniškai arba žeminančiai elgtis su kaliniais, bet ir pozityvūs įpareigojimai – reikalavimas garantuoti, kad kalėjimo sąlygos užtikrintų pagarbą žmogaus orumui ir kad būtų atliekami išsamūs, veiksmingi tyrimai, jeigu minėtosios teisės pažeidžiamos;
F. kadangi kai kuriose valstybėse narėse didelę dalį kalinių sudaro iki teismo kalinami asmenys; kadangi kardomasis kalinimas – išimtinė priemonė ir pernelyg ilgi kardomojo kalinimo laikotarpiai daro žalą asmeniui, gali daryti neigiamą poveikį valstybių narių teisminiam bendradarbiavimui ir prieštarauja ES vertybėms[14]; kadangi itin daug valstybių narių yra nuolat EŽTT pasmerkiamos dėl EŽTK pažeidinėjimų, susijusių su kardomuoju kalinimu;
G. kadangi viena iš problemų, kurią dažnai nurodo valstybės narės, yra išteklių, naudojamų siekiant pagerinti kalinimo įstaigų sąlygas, stoka ir kadangi galbūt reikalinga sukurti naują biudžeto eilutę, kad valstybės narės būtų paskatintos laikytis aukštų standartų;
H. kadangi suteikiant kalinamiems asmenims tinkamas sąlygas ir prieigą prie priemonių, kurios sukurtos siekiant juos parengti sugrįžimui į visuomenę, padedama sumažinti galimybes, kad jie vėl įvykdys nusikaltimą;
I. kadangi Taryba priėmė rezoliucijas ir rekomendacijas (kurias valstybės narės ne visada įgyvendina) dėl priklausomybės nuo narkotikų problemos ir susijusios rizikos mažinimo, kuriose ypač siekiama spręsti gydymo nuo priklausomybės narkotikams klausimą kalinimo įstaigose ir už jų ribų;
J. kadangi tik 16 valstybių narių ratifikavo JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą, o septynios jį tik pasirašė, bet neratifikavo[15];
K. kadangi kai kurios valstybės narės suteikia teisę nacionalinių parlamentų nariams ir Europos Parlamento nariams aplankyti kalinimo įstaigas ir kadangi Europos Parlamentas ragino suteikti šią teisę Europos Parlamento nariams visoje ES teritorijoje[16];
L. kadangi sulaikyti vaikai yra ypač pažeidžiamoje padėtyje, ypač kardomojo kalinimo metu;
M. kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti, kuris sudaro Stokholmo programos dalį ir kuriame numatomos esminės apsaugos priemonės norint užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, siekiant didesnio valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje;
N. kadangi Komisija, atsižvelgdama į aiškų Tarybos reikalavimą, Stokholmo programos nuostatas ir nuolatinį Parlamento raginimą, paskelbė komunikatą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“[17], kuriame numatomos viešos suinteresuotųjų šalių konsultacijos dėl ES veiksmų siekiant gerinti kalinimo sąlygas, kad būtų užtikrintas abipusis pasitikėjimas teisminio bendradarbiavimo srityje, atkreipiamas dėmesys į kalinimo sąlygų ir įvairių ES priemonių, kaip antai Europos arešto orderio ir Europos teisminės priežiūros orderio, sąsajas, taip pat nurodoma, kad ES turėtų imtis iniciatyvų kalinimo sąlygų, kardomojo kalinimo ir sulaikytų vaikų padėties klausimais;
1. pritaria Komisijos žaliajai knygai; išreiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančios padėties turint mintyje kalinimo sąlygas ES ir ragina valstybes nares imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių pagrindinėms teisėms, ypač pažeidžiamų asmenų teisėms, ir šių teisių apsauga, taip pat mano, kad visose valstybėse narėse turėtų būti taikomi būtiniausi bendri kalinimo standartai[18];
2. pakartoja, kad kalinimo sąlygos – ypač svarbus klausimas siekiant taikyti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir mano, kad šiuo požiūriu itin svarbu užtikrinti bendrą teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo pagrindą, taip pat geresnes žinias apie nacionalines baudžiamojo teisingumo sistemas;
3. ragina Komisiją ir Pagrindinių teisių agentūrą stebėti kalinimo sąlygų ES padėtį ir remti valstybių narių pastangas siekiant užtikrinti, kad jų įstatymai ir politika atitiktų aukščiausius šios srities standartus[19];
4. ragina Komisiją ir ES institucijas pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl asmenų, iš kurių atimta laisvė, teisių, įskaitant EP pranešimuose ir rekomendacijose nurodytas teises[20], ir parengti bei įgyvendinti būtiniausius kalinimo įstaigų ir kalinimo sąlygų standartus, taip pat bendrus kompensavimo neteisėtai sulaikytiems ar nuteistiems asmenims standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares savo politinėje darbotvarkėje šiam klausimui toliau tiekti pirmenybę ir skirti tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių siekiant gerinti padėtį;
5. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, ypač teisei į gynybą ir teisei turėti advokatą, taip pat užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų teises, įskaitant teisę nepatirti nežmoniško ar žeminančio elgesio; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijos pasiūlymo dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo svarbą;
6. pabrėžia, kad kalinimo sąlygos, kurios traktuojamos kaip prastos, arba sąlygos, kurios blogesnės negu reikalaujama pagal Europos Tarybos Europos kalinimo įstaigų taisykles, galėtų sudaryti kliūčių kalinių perdavimui;
7. ragina valstybes nares numatyti pakankamai išteklių, skirtų kalinimo įstaigoms restruktūrizuoti ir atnaujinti, apsaugoti sulaikytųjų teises, sėkmingai perauklėti ir paruošti kalinius išėjimui į laisvę ir socialinei integracijai, suteikti policijos ir kalinimo įstaigų darbuotojams mokymus, grindžiamus šiuolaikine kalinimo įstaigų administravimo praktika ir Europos žmogaus teisių standartais, stebėti kalinius, kurie turi psichinių ir psichologinių sutrikimų, ir sukurti specialią ES biudžeto eilutę, pagal kurią būtų skatinami tokie projektai;
8. pakartoja, kad reikia skatinti kalinimo įstaigų valstybėse narėse tobulinimą siekiant suteikti joms tinkamą techninę įrangą ir išplėsti turimas patalpas, taip pat užtikrinti, kad funkciniu požiūriu jos būtų tinkamos siekiant gerinti sulaikytųjų gyvenimo sąlygas, tuo pat metu užtikrinant aukštą saugumo lygį;
9. ragina valstybes nares užtikrinti, kad kardomasis kalinimas ir toliau būtų išimtinė priemonė, taikoma ribotą laikotarpį laikantis griežtų būtinumo ir proporcingumo sąlygų, taip pat atsižvelgiant į pagrindinį nekaltumo prezumpcijos principą ir teisę į tai, kad laisvė nebūtų ribojama; primena, kad teisminė institucija turi nuolat persvarstyti kardomąjį kalinimą ir kad tarpvalstybinių bylų atveju reikėtų pasinaudoti tokia galimybe, kaip Europos teisminės priežiūros orderis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl būtiniausių šios srities standartų, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnio 2 dalies b punktu, Pagrindinių teisių chartija, EŽTK ir EŽTT praktika;
10. pakartoja, kad reikia, jog valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė tarptautiniuose ir Europos forumuose, siekdamos labiau pasinaudoti lygtinio atleidimo priemonėmis ir alternatyviomis sankcijomis, kurios galėtų būti alternatyva įkalinimui, įskaitant įsipareigojimus pagal Europos Tarybos sprendimus[21];
11. ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią savižudybėms kalinimo įstaigose ir atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus visais atvejais, kai kaliniai miršta kalinimo įstaigose;
12. ragina valstybes nares ir narystės siekiančias šalis pasirašyti ir ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą, kuriuo nustatoma sistema, pagal kurią kalinimo įstaigose nuolat lankosi tarptautinių ir nacionalinių institucijų atstovai, taip pat šioms institucijoms numatoma pareiga apsilankyti kalinimo įstaigose, jas tikrinti ir išklausyti kalinių skundus, taip pat parengti viešas metines ataskaitas susijusiems parlamentams; ragina Europos Sąjungą į savo politiką su trečiosiomis šalimis įtraukti raginimą pasirašyti ir ratifikuoti fakultatyvinį protokolą; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su minėtomis institucijomis ir jas remti, taip pat numatyti joms pakankamai išteklių ir lėšų;
13. mano, kad reikia imtis priemonių ES lygiu siekiant suteikti teisę nacionalinių parlamentų nariams aplankyti kalinimo įstaigas, taip pat suteikti minėtąją teisę Europos Parlamento nariams ES teritorijoje;
14. ragina Komisiją ištirti baudžiamosios teisės ir proceso teisės skirtumų poveikį kalinimo sąlygoms ES valstybėse narėse ir pateikti rekomendacijas šiais klausimais, būtent atsižvelgiant į alternatyvių priemonių naudojimą, kriminalizavimo ir dekriminalizavimo politiką, kardomąjį kalinimą, amnestiją ir nuosprendžio vykdymo atidėjimą, ypač migracijos, narkotikų vartojimo ir nepilnamečių pažeidėjų srityse;
15. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog su vaikais būtų elgiamasi atsižvelgiant į svarbiausius jų interesus, įskaitant tai, kad jie turi būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų ir jiems turi būti užtikrinta teisė susitikti su šeimos nariais;
16. mano, kad kiekvienam vaikui, kurio laisvė ribojama, turėtų būti užtikrinta teisė į skubiai teikiamą teisinę ir kitą tinkamą pagalbą, taip pat užtikrinta teisė užginčyti teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje laisvės ribojimo teisėtumą;
17. mano, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti veiksmingas ir nepriklausomas nacionalines kalėjimų ir sulaikymo centrų priežiūros priemones;
18. remia Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro nuolatinę veiklą, susijusią su sulaikymo centrais, ir jų apsilankymus valstybių narių sulaikymo centruose;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui, Europos komitetui prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Europos Žmogaus Teisių Teismui, JT žmogaus teisių komitetui, JT komitetui prieš kankinimą, JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimais ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.