Plenarinio posėdžio dokumentas
16.1.2012 B7‑0003/2012
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl Europos Vadovų Tarybos 2011 m. gruodžio 8–9 d. susitikimo ( 2011/2546(RSP) )
Manfred Weber, Corien Wortmann-Kool, Elmar Brok, Carlo Casini
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos 2011 m. gruodžio 8–9 d. susitikimo ( 2011/2546(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 ir 10 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2011 m. gruodžio 9 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdysenos rinkinį ir į du Komisijos pasiūlymus dėl tolesnio fiskalinės drausmės griežtinimo[1],
– atsižvelgdamas į derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl sustiprintos ekonominės sąjungos projekto padėtį,
– atsižvelgdamas į Parlamento vardu jo atstovų ad hoc darbo grupėje pateiktą pasiūlymą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
1. išreiškia savo abejones, ar reikia tokio tarpvyriausybinio susitarimo, kurio daugelį pagrindinių tikslų galima geriau ir veiksmingiau pasiekti per ES teisę, be to, tvirtai, skubiai ir tvariai reaguojant į esamą finansų ir ekonomikos krizę bei į socialinę krizę daugelyje ES valstybių narių; vis dėlto tebėra pasirengęs ieškoti konstruktyvaus sprendimo;
2. patvirtina, kad pritaria pasiūlymui, kurį ad hoc darbo grupei pateikė Pirmininkų sueigos Parlamentui atstovauti paskirti nariai; apgailestauja, kad iki šiol 2012 m. sausio 10 d. susitarimo projektas neatitinka Europos Parlamento pasiūlymų, pažymi, kad daugelis valstybių narių remia kai kuriuos jo pasiūlymus, pateiktus per 2012 m. sausio 12 d. susitikimą; svarstys savo poziciją, kai gaus galutinį projektą, kurį pateikti numatyta 2012 m. sausio 18 d.;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad tik naudodama Bendrijos metodą pinigų sąjunga gali išsivystyti į tikrą ekonominę ir fiskalinę sąjungą; primena, kad ES yra politinis projektas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir tvirtomis bendromis institucijomis bei bendrų taisyklių laikymusi;
4. taip pat ypač reikalauja, kad:
– naujajame susitarime būtų nedviprasmiškai ir aiškiai pripažįstama, kad ES teisė yra viršesnė už jo nuostatas;
– visų šio susitarimo įgyvendinimo priemonių būtų imamasi laikantis atitinkamų ES Sutartyse numatytų procedūrų;
– susitarimas atitiktų ES teisę, ypač Stabilumo ir augimo pakto atžvilgiu, ir kad tuo atveju, jei susitariančiosios šalys norėtų įsipareigoti siekti tikslų, kurie neatitinka ES teisės, jos tai darytų pagal taikomas ES teisines procedūras ir dėl to nebūtų nustatomi dvigubi standartai;
– būtų laikomasi demokratinio atskaitingumo principų stiprinant Parlamento dalyvavimą visais aspektais vykdant Europos ekonomikos koordinavimą ir valdymą;
– nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimas vyktų pagal ES Sutartis, laikantis Sutarties 1 protokolo 9 straipsnio;
– naujajame susitarime teisiškai privaloma forma turi būti įtvirtintas susitariančiųjų šalių įsipareigojimas imtis visų reikalingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad susitarimas ne vėliau kaip per penkerius metus būtų iš esmės įtrauktas į Sutartį;
5. dar kartą ragina užtikrinti stabilumo ir tvaraus augimo Sąjungą; yra įsitikinęs, kad fiskalinė drausmė, nors ji ir yra tvaraus augimo pagrindas, pati viena neužtikrins atsigavimo ir kad susitarime turi būti aiškiai pareikšta, kad Europos vadovai imsis tokių pat tvirtų veiksmų abiejose srityse, ir todėl primygtinai reikalauja, kad į susitarimą būtų įtrauktas susitariančiųjų šalių įpareigojimas taikyti priemones, kuriomis būtų skatinama tvirtesnė konvergencija ir konkurencingumas, taip pat parengti pasiūlymus dėl skolų grąžinimo fondo, projektų obligacijų, finansinių sandorių mokesčio pagal ES teisę ir, užtikrinant fiskalinę drausmę, parengti stabilumo obligacijų gaires;
6. pabrėžia, kad tie patys instituciniai, teisiniai ir politiniai aspektai svarbūs kitų daugiašalių susitarimų, susijusių su finansine krize, atvejais, pvz., Europos stabilumo mechanizmo atveju, taigi reikalauja, kad Parlamentas taip pat dalyvautų šiose derybose;
7. pasilieka teisę naudotis visomis jo turimomis politinėmis ir teisinėmis priemonėmis, skirtomis ES teisei ir ES institucijų vaidmeniui ginti, ypač tuo atveju, jei galutinio susitarimo dalys neatitiks ES teisės;
8. primena Komisijai, kad jos pareiga – visapusiškai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, institucinį vaidmenį;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybės ir vyriausybės vadovams, Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.