Plenarinio posėdžio dokumentas
16.1.2012 B7‑0006/2012
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu B7‑0021/2012 , B7-0675/2011 ir B7‑0676/2011
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje ( 2011/2904(RSP) )
Maria do Céu Patrão Neves, Albert Deß, Esther Herranz García
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje ( 2011/2904(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m.[1], 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Žemės ūkio pripažinimas strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimo maistu saugumą“[2] ir 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[3],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ ( COM(2009)0591 ) ir į įvairius prie šio komunikato pridedamus darbo dokumentus, taip pat į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Sąžiningos pajamos ūkininkams: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“[4],
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimą, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03),
– atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 17 d. Žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės galutines rekomendacijas ir 2010 m. kovo 29 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės,
– atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių[5] ir savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje[6],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009) 0591) nurodyti rimti maisto platinimo grandinės trūkumai, įskaitant piktnaudžiavimą dominuojančia pirkimo padėtimi, nesąžiningas sutarčių sąlygas, pavėluotus mokėjimus, vienašališką sutarčių sąlygų pakeitimą, prieigos prie rinkos ribojimą, nepakankamą informavimą apie kainodarą, netolygų pelno maržų pasiskirstymą maisto grandinėje ir daugybę problemų, susijusių su padidėjusia koncentracija mažmeninės prekybos sektoriuje;
B. kadangi labai didelių mažmenininkų koncentracija Europos Sąjungoje daro neigiamą poveikį gamintojams ir kitiems tiekėjams, nes dėl jos didėja susitariančiųjų šalių galios skirtumai; kadangi žemės ūkio produktų gamintojai ir žemės ūkio produkcijos pramonė praranda vis daugiau derybinės galios palyginti su šių didžiųjų grupių galia nustatant kainas vertės grandinėje − pradedant gamyba ir perdirbimu ir baigiant galutiniu vartotoju;
C. kadangi didėjant gamybos sąnaudoms ir nesant galimybei šias sąnaudas kompensuoti maisto platinimo grandinėje trumpuoju laikotarpiu kyla pavojus žemės ūkio bendrovių išlikimui, todėl mažėja gamybinis pajėgumas valstybėse narėse ir gilėja prekybos balansų, importo apimties, nepastovumo ir priklausomybės nuo išorės rinkų problemos;
D. kadangi kai kurių valstybių narių konkurencijos tarnybos nustatė keturias pagrindines sritis, kuriose disbalansas maisto tiekimo grandinėje yra itin akivaizdus: vienašališkas sutarčių sąlygų primetimas, nuolaidų taikymo tvarka, baudos ir mokėjimo sąlygos;
E. kadangi vartotojams taip pat daro neigiamą poveikį tokia praktika, nes gamintojams ir kitiems tiekėjams mokant mažas kainas kainos vartotojams nebūna mažesnės, be to, didieji mažmenininkai naudoja alternatyvius produktus iš trečiųjų šalių ir dėl to numušamos kainos vietos gamintojams, o tai reiškia, kad vartotojai įsigyja produktus, pagamintus pagal žemesnius nei reikalaujama iš ES gamintojų standartus, ypač turint mintyje kokybę, maisto saugą ir darbo standartų laikymąsi, aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovę;
1. pabrėžia, kad disbalanso maisto platinimo grandinėje problema svarbi Europos mastu ir jai spręsti reikia rasti konkrečių Europos lygmens priemonių, turint mintyje strateginę žemės ūkio maisto produktų svarbą Europos Sąjungai; primena, kad užimtumas maisto tiekimo grandinėje, žemės ūkyje, žemės ūkio maisto produktų pramonėje ir platinimo sferoje sudaro 7 % viso ES užimtumo ir jis vertinamas 1400 mlrd. EUR per metus − šis skaičius didesnis nei bet kurio kito gamybos sektoriaus ES;
2. ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl tvirtų Bendrijos teisės aktų, kuriuos taikant ir neiškraipant tinkamo rinkų veikimo būtų užtikrinti teisingesni ir skaidresni maisto produktų gamintojų, tiekėjų, perdirbėjų ir platintojų santykiai ir tinkamai įgyvendinamos jau galiojančios taisyklės, ypač todėl, kad iš naujausių Eurostato žemės ūkio pajamų duomenų matyti, jog nuo 2009 m. ūkių pajamos ES sumažėjo 11,6 %;
3. atkreipia dėmesį į nuolatinį veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ir jos keturių ekspertų grupių darbą; apgailestauja, kad Europos Parlamentas nėra oficialiai įtrauktas į minėto forumo veiklą, ir ragina skubiai spręsti šią problemą, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškam Europos Parlamento dalyvavimui;
4. tvirtina, kad valstybės narės turėtų aktyviai dalyvauti steigiant konsultacijų forumus, kuriuose būtų tinkamai atstovaujama maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams, kad būtų skatinamas dialogas ir nustatomos gairės siekiant užtikrinti teisingesnius ir geriau subalansuotus santykius; primena, jog tokios oficialios konsultacijos padeda apsaugoti gamintojus ir tiekėjus ir užkirsti kelią represinėms priemonėms platinimo sektoriuje;
5. tvirtina, jog pirmiausia reikia susitarti dėl aiškios, tikslios ir objektyvios piktybinės ir nesąžiningos praktikos apibrėžties, taip pat dėl glaustesnių sąvokų apibrėžčių ir aiškesnio ribų nustatymo, kad jie galėtų būti taikomi konkrečiose taisyklėse, vykdant priežiūrą ir taikant objektyvias sankcijas;
6. siūlo toliau pateikiamą neišsamų sąrašą veiklos, dėl kurios gamintojai išreiškė susirūpinimą turėdami mintyje maisto produktų tiekimo grandinės veiksmingumą:
I) Prieigos galimybė mažmenininkams:
i) išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas
ii) įtraukimo į sąrašą mokesčiai
iii) patekimo į rinką mokesčiai
iv) vietos lentynose kainų nustatymas
v) skatinimo taikymas
vi) mokėjimų vėlavimas
vii) kainų nustatymas
viii) didžiausią palankumą turinčio kliento sąlyga
II) Neteisingos sutartimis numatomos sąlygos arba vienašalis sutarčių sąlygų keitimas:
i) vienašalis sutarčių sąlygų keitimas ir jų keitimas atgaline data
ii) vienašalis sutarties nutraukimas
iii) išimtinių teisių sąlygos ir mokesčiai
iv) privalomos įmokos taikymas privatiems prekių ženklams „Dirbtinis“
v) standartinių pavyzdinių sutarčių naudojimas
vi) represiniai veiksmai
vii) sutartyse neįrašyti susitarimai
viii) pelno maržos atgavimas
ix) svarbiausios nuolaidos
x) mokėjimų vėlavimas
xi) atliekų perdirbimo arba šalinimo mokesčio įvedimas
xii) grupinis pirkimas ir bendros derybos
xiii) atvirkštiniai aukcionai
xiv) nerealistiški pristatymo terminai
xv) reikalavimas naudoti (konkretaus) tiekėjo pakuotę ar pakavimo medžiagą
xvi) reikalavimas naudotis (konkrečiu) logistikos centru ar veiklos vykdytoju
xvii) (anksčiau nesutartos) reklamos sąnaudų apmokėjimas
xviii) produkto, kurio pardavimą ketinama skatinti, pernelyg didelio kiekio užsakymas
xix) mokestis už nepakankamą parduotą kiekį
xx) iš tiekėjų reikalaujama papildoma nuolaida už didesnį nei numatyta parduotą kiekį
xxi) vienašališkas produktų pašalinimas iš lentynų
xxii) besąlyginis (neparduotų) prekių grąžinimas
xxiii) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti už produktų sumažėjimą ar jų vagystę
xxiv) tiekėjams taikomas reikalavimas apmokėti nepagrįstas sąnaudas, susijusias su vartotojų skundais;
7. ragina sukurti sistemą, skirtą šiai praktikai efektyviai kontroliuoti taikant administracines ar teismines priemones, parengti vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurią taikytų valstybės narės ir koordinuotų Europos Komisija, ir nustatyti atgrasomąsias sankcijas, kurios būtų veiksmingai ir laiku taikomos;
8. turėdamas mintyje sutarčių sąlygų ir piktybinės komercinės praktikos klausimą, ragina sustiprinti priemones, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir, jei reikia, nustatyti naujas priemones siekiant kiek galima labiau sumažinti laikotarpį nuo pristatymo iki faktiškai tiekėjų gauto atsiskaitymo; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai išspręsti nepriimtinas su trumpu problemas, su kuriomis susiduria greitai gendančių produktų, kurių galiojimo terminas yra trumpas, gamintojai, nes šie produktai greitai parduodami prekybos centruose, tačiau su gamintojais atsiskaitoma tik po kelių mėnesių ir jie susiduria su didelėmis pinigų srauto problemomis;
9. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymų dėl BŽŪP reformos projekte pateikiamas priemones, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkų padėtį maisto produktų tiekimo grandinėje remiant gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas bei skatinant trumpas grandines tarp gamintojų ir vartotojų, kaip antai vietinių produktų rinkas; mano, kad ūkininkų padėties stiprinimas padės jiems gauti teisingesnę pridėtinės vertės dalį;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad iš kitų regionų ar šalių importuojamų produktų, kurių siūloma ir vietos rinkoje, pirkimas kartais vykdomas kaip prievartos veiksmai, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiam „represiniam“ importui, trumpuoju laikotarpiu kenkiančiam nacionaliniams, regionų ar vietos žemės ūkio produktų tiekėjams, kurie yra smulkūs subjektai, negalintys išgyventi smarkiai svyruojant pirkimo sąlygoms;
11. mažmenininko prekių ženklų atžvilgiu ragina nustatyti priemones ir naują tvarką, kurias taikant būtų užtikrinta, kad tik atskiriems juridiniams asmenims būtų leidžiama tiekti mažmenininkui produktus, kurie bus parduodami su mažmenininko prekės ženklu, net jei tiekiantis subjektas priklauso tai pačiai verslo grupei; mano, jog mažmenininkai neturėtų naudotis tokia padėtimi, kai jie tuo pat metu yra ir savo tiekėjų klientai, ir konkurentai;
12. taip pat reikalauja užtikrinti, kad nepriklausomi prekių ženklai prekybos centrų lentynose turėtų būti rikiuojami greta mažmenininkų prekių ženklų tam, kad vartotojas turėtų kiek galima platesnį pasirinkimą, ir pripažįsta netinkama prekybos vietoje taikomą nesąžiningą rinkodaros praktiką, kai savo prekių ženklams taikomos palankesnės sąlygos nei nepriklausomiems prekių ženklams; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir sąžiningumą savo ir nepriklausomų prekių ženklų atžvilgiu nustatant kainas; tvirtina, kad reikia nustatyti taisykles siekiant užkirsti kelią parazitiškam nepriklausomų prekių ženklų kopijavimui didiesiems mažmenininkams kuriant savo prekių ženklus;
13. ragina atlikti esamos ES konkurencijos teisės pakeitimus siekiant, kad būtų labiau atsižvelgta į neigiamą vertikalios koncentracijos poveikį visai maisto produktų platinimo grandinei, o ne tik skiriamas dėmesys atitinkamai įvairių įmonių padėčiai rinkoje;
14. ragina įgyvendinti bandomąjį Europos ūkių kainų ir pelno stebėsenos centro, kuris, pastaruoju metu svyruojant kainoms, bus svarbi priemonė skaidrumui maisto produktų tiekimo grandinėje didinti, įsteigimo projektą;
15. ragina Komisiją geriau koordinuoti įvairių savo tarnybų veiklą, kad būtų galima veiksmingiau stebėti kainas maisto produktų grandinėje ir veiksmingiau stebėti mažmeninės prekybos dinamiką ir atitinkamą užimamą rinkos dalį visoje ES; ragina įsteigti nepriklausomą prekybos maisto produktais ombudsmeno, kuris palaikytų ryšius su atitinkamomis prekybos ir konkurencijos institucijomis ir nacionaliniais prekybos maisto produktais ombudsmenais visose valstybėse narėse, kad būtų koordinuojama veikla ir dalijamasi informacija, pareigybę; be to, mano, jog Europos ombudsmenas ir skirtingi nacionaliniai ombudsmenai turėtų būti atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas atitinkamų galiojančių teisės aktų laikymasis ir būtų laiku pateikiamos rekomendacijos dėl tinkamų sankcijų;
16. primygtinai reikalauja, kad atskleidus piktnaudžiavimo atvejus būtų taikomos sankcijos, kurios turi atitikti maisto produktų grandinės dalyviams padarytą finansinę ir komercinę žalą ir kurios turi būti administruojamos pakankamai greitai, kad būtų užtikrintas jų stiprus atgrasomasis poveikis;
17. mano, jog disbalanso maisto produktų platinimo grandinėje problema bus išspręsta naują sistemą, kurioje būtų suderinta reguliavimas, konkurencijos teisės pakeitimai ir horizontalesni teisės aktai, taikant kartu su esamais ir naujais savanoriškai sudarytais savireguliavimo susitarimais; tvirtina, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įtraukdamos gamintojus, pramonės subjektus, tiekėjus, mažmenininkus ir vartotojų atstovus ir geriausiai pasinaudodama esama sinergija, turėtų skatinti kurti geriausią praktiką ir (arba) elgesio kodeksus;
18. mano, kad reikėtų teikti pirmenybę ES masto informavimo kampanijai, kurios metu ūkininkai būtų supažindinami su jų sutartinėmis teisėmis, taip pat su dažniausiai pasitaikančiais neteisėto ir nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo sudarant sutartis ir vykdant komercinę veiklą atvejais;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.