Plenarinio posėdžio dokumentas
6.6.2012 B7‑0278/2012
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių
( 2012/2678(RSP) )
Marta Andreasen
EFD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių
( 2012/2678(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[1],
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 312 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl investavimo į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir visapusiškai Europai,
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymo „Biudžetas Europai 2020“ I ir II dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi vadovaujantis SESV 312 straipsnio 2 dalimi Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, priima reglamentą, pagal kurį nustatoma daugiametė finansinė programa (DFP);
B. kadangi Sąjungai pirmininkaujanti Danija siekia pateikti birželį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos posėdžiui vadinamąją derybų lentelę, kurioje būtų pasiūlytos su visais derybų aspektais susijusios galimybės, įskaitant pajamų klausimą, tačiau šiuo etapu nenurodant konkrečių skaičių;
C. kadangi savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje Parlamentas išdėstė savo politinius prioritetus, susijusius su būsimąja DFP, atsižvelgdamas į teisėkūros ir biudžeto aspektus, taigi parengtas solidus derybų dėl kitos DFP pagrindas[2];
D. kadangi su kita DFP susijusias daugiametes programas Europos Parlamentas ir Taryba tvirtins pagal įprastą teisėkūros procedūrą;
E. kadangi jis nuolat ragino kurti naujus tikrus nuosavus išteklius;
1. pažymi, kad ES biudžetas, kaip investicinis biudžetas, darantis stiprų sverto poveikį, neužtikrina laukiamų rezultatų; mažiau negu 45 proc. biudžeto lėšų susijusios su pirmąja biudžeto išlaidų kategorija – tvarus augimas – o likusios skirtos kitiems tikslams, mažai susijusiems su strateginiu investavimu Europoje;
2. pažymi, kad strategija „Europa 2020“ buvo nustatyta kaip esminis tikslas tvariam augimui, konkurencingumui ir užimtumui Europoje remti ir tam pritarė 27 valstybės narės, tačiau žlugus Lisabonos strategijai, kuria grindžiama strategija „Europa 2020“, neužtikrinamas joks pastarosios strategijos patikimumas;
3. primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje minėtą Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. (SURE) komiteto pranešimą;
4. pripažįsta, kad rengiant ES biudžetą būtina užtikrinti tinkamą pajamų ir išlaidų pusiausvyrą; pažymi, kad padidėjus pajamoms iš tikrų nuosavų išteklių turėtų sumažėti nacionaliniai įnašai; atkreipia dėmesį į Komisijos 2011 m. birželio 29 d. pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos reformos; atmeta pasiūlymus dėl finansinių sandorių mokesčio ir nuosavų išteklių taikant naująsias ES PVM taisykles; apgailestauja, kad finansinių sandorių mokesčio našta neproporcingai ir neteisingai prislėgs kai kurias valstybes nares, kurios iš jo negaus jokios naudos;
5. atsižvelgdamas į dabartines makroekonomines sąlygas ir iššūkius, su kuriais susiduria besikeičiantis pasaulis, mano, kad pagal 2014–2020 m. DFP numatomas didesnis biudžeto lankstumas perkeliant išlaidas tam tikros kategorijos viduje ir iš vienos kategorijos į kitą, taip pat iš vienų DFP finansinių metų į kitus, yra prasto biudžeto sudarymo pavyzdys;
6. primygtinai ragina vadovautis ES biudžeto vientisumo principu pabrėždamas, kad visoms į DFP įtrauktoms politikos sritims ir programoms turi būti numatytas tinkamas finansavimas ir taip prisidėta prie jo skaidrumo, nuspėjamumo ir atskaitomybės už jį;
7. mano, kad dėl DFP tikslų ir politikos sričių turėtų būti susitarta prieš numatant konkrečius su jais susijusius skaičius, ir pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, prieš numatydami konkrečius skaičius ir galutinai suderindami visą DFP paketą, turėtų surengti visapusiškas derybas dėl visų su DFP susijusių aspektų; laikosi nuomonės, kad vadovautis principu „kol nesusitarta dėl visko, tol nesusitarta dėl nieko“ nerealistiška;8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir vyriausybėms, taip pat kitoms susijusioms institucijoms ir organams.