Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 27 d. komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012)0025),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą pavadinimu „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“ (SEC(2011) 1003),

–   atsižvelgdamas į Konkurencingumo Tarybos 2010 m. gruodžio 10 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0186.

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos siekiant skatinti verslą ir augimą

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0146.

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0145.

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0144.

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Bendrosios rinkos forumo, surengto Krokuvoje 2011 m. spalio 3–4 d., rezultatų ir į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos bendroji rinka davė didžiulę naudą gyventojams ir atvėrė naujas galimybes Europos įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ)

B.  kadangi bendroji rinka yra pagrindinė ekonomikos augimo ir užimtumo Europos Sąjungoje varomoji jėga; kadangi Europos gyventojai daugelyje sričių dar iki galo nepasinaudojo bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir kadangi reikia naujų paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą darbo jėgos judumą Europoje kartu užtikrinant atitinkamą socialinę sanglaudą, taip pat palengvinti tarptautinius pardavimus ir pirkimus;

C. kadangi bendrosios rinkos nereikia atsieti nuo kitų horizontaliųjų politikos sričių, visų pirma sveikatos, socialinės ir vartotojų apsaugos, darbo teisės, aplinkos apsaugos, tvarios plėtros ir išorės politikos; kadangi siekiant konkretaus strategijos „ES 2020“ įgyvendinimo reikia taikyti pilnavertį požiūrį stiprinti bendrąją rinką;

D. kadangi dėl dabartinio ekonomikos nuosmukio ir vėl pasireiškusių protekcionistinės ekonomikos politikos nuostatų valstybėse narėse iškilo grėsmė tam tikriems matomiausiems Europos integracijos proceso laimėjimams; kadangi bendroji rinka yra labiau nei kada nors anksčiau reikalinga Europos ekonomikos atgaivinimo priemonė, galinti pateikti konkretų atsaką dabartinei ilgalaikei krizei ir užtikrinti Europos projekto gyvybingumą ilguoju laikotarpiu;

E.  kadangi valstybės narės ir ES institucijos turėtų sutarti dėl privalomo tvarkaraščio ir konkrečių priemonių, kurių reikia įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus ir siekiant panaikinti visas likusias nepateisinamas kliūtis laisvam prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimui;

F.  kadangi valstybės narės ir ES institucijos turėtų sutelkti dėmesį ir priimti bei skubiai įgyvendinti pagrindinius augimą reglamentuojančius teisės aktus, pirmenybę teikiant jaunimo nedarbo problemai ir biurokratijos mažinimui;

I. Įžanga

1.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos stiprinimas ir teisingo ekonominio valdymo užtikrinimas turėtų būti tarp pagrindinių ES augimo darbotvarkės uždavinių ir ragina itin ryžtingai ir greitai užbaigti bendrosios rinkos kūrimą atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;

2.  atkreipia dėmesį į strateginį Bendrosios rinkos akto aktualumą ir į tai, kad nustatyta dvylika svertų siekiant tvaraus, pažangaus ir įtraukaus augimo. Tai svarbus indėlis visapusiškai ir išlaikant reikiamą pusiausvyrą stiprinant bendrąją rinką; pabrėžia, kad Bendrosios rinkos aktas yra plataus suinteresuotųjų asmenų ir tarpinstitucinių konsultacijų proceso rezultatas;

3.  laikosi nuomonės, kad neabejotinai reikia teikti pirmenybę patvirtinti dvylika pagrindinių Bendrosios rinkos akto prioritetinių veiksmų, ypač tuos, kurie galėtų palengvinti bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimą, kur įmanoma, iki 2012 m. pabaigos; ragina Komisiją pagelbėti valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai veiksmai siekiant juos skubiai perkelti į nacionalinę teisę, gerokai anksčiau nei nustatytas terminas;

4.  mano, kad reikia išlaikyti Bendrosios rinkos aktu pasiektą tempą ir todėl siūlo Bendrosios rinkos aktą paversti tęstine programa, kuri būtų kasmet atnaujinama ir persvarstoma; palankiai vertina Komisijos planą toliau didinti bendrąją rinką ir prieš 2012 m. pabaigą įvertinti pažangą, kurią pasiekti padėjo Bendrosios rinkos aktas, turint tikslą palengvinti augimą ir pagerinti bendrosios rinkos valdymą; primena, kad bendrosios rinkos aktas taip pat turėtų padėti spręsti ES socialines ir ekonomines problemas ir kurti rinką, kuri tarnautų piliečiams;

5.  laikosi nuomonės, kad kiti prioritetiniai veiksmai turėtų iš esmės būti grindžiami Bendrosios rinkos akte numatytais dvylika svertų, skirtais augimo skatinimui, siekiant sutelkti politinį dėmesį, užtikrinti konsensusą, kaip suderinti veiksmus judant pirmyn, ir didinti bei modernizuoti bendrąją rinką, ypatingą dėmesį skiriant vartotojų ir įmonių informavimui apie jos teikiamą naudą; laikosi nuomonės, kad bendroji rinka taip pat turėtų prisidėti prie socialinės gerovės išlaikymo ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo;

6.  prašo Komisijos iki 2013 m. pavasario parengti atitinkamą išsamų pasiūlymą;

II. Bendrosios rinkos valdymas

7.  primena, kad Europos institucijos turi tvirtai vadovauti, o valstybės narės – teikti politinę paramą, kad būtų atkurtas bendrosios rinkos patikimumas ir pasitikėjimas ja;

8.  pabrėžia, kad nekokybiškai ir pavėluotai į nacionalinę teisę perkelti teisės aktai, netinkamas taisyklių įgyvendinimas ir taikymas trukdo gyventojams ir įmonėms pasinaudoti visais bendrosios rinkos privalumais;

9.  primena, kad iki 2012 m. pabaigos reikia sumažinti bendrosios rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę deficitą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų ir iki 0,5 proc. sumažinti neteisingai perkeltų teisės aktų kiekį;

10. ragina Komisiją sutelkti pastangas siekiant pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą, ypač paslaugų ir prekių sektoriuose, nes numatoma, kad šie sektoriai turi daugiausiai potencialo skatinti ekonomikos augimą Europoje; todėl ragina Komisiją greitai ir ryžtingai nagrinėti bendrosios rinkos pažeidimus;

11. prašo Komisijos apsvarstyti, ar būtų tikslinga perkelti novatoriškus mechanizmus, tokius kaip Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo procedūros, į naujas sritis, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės aktų įgyvendinimą;

12. mano, kad koreliacijos lentelės padidina ES teisės aktų taikymo užtikrinimo proceso skaidrumą;

13. ragina ES ir valstybes nares įsipareigoti iki 2015 m. dar 25 procentais sumažinti biurokratines kliūtis ir modernizuoti viešojo administravimo sektorių;

14. ragina Komisiją parengti proporcingumo testą, kuris padėtų nustatyti neproporcingus ES teisės aktus, ir anuliuoti tokius teisės aktus;

15. palankiai vertina Komisijos 2011 m. atliktą valdymo vertinimą, kurio ataskaitoje pirmą kartą pateiktas įvairių priemonių, kuriomis naudojamasi įgyvendinant bendrosios rinkos valdymo ciklą, įskaitant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, metinę Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) ataskaitą ir interneto svetainę „Jūsų Europa“, bendras vaizdas; dar kartą patvirtina savo poziciją dėl vieno langelio principo svarbos; gerai vertina Komisijos darbą portale „Jūsų Europa“ ir ragina užbaigti bei plėtoti šią novatorišką priemonę, kuri labai svarbi kaip priedas prie kontaktinio centro tinklo, nes suteikia bendrą prieigą prie visos informacijos ir visų pagalbos paslaugų, kurių reikia piliečiams ir įmonėms, kad galėtų bendrojoje rinkoje pasinaudoti savo teisėmis;

16. skatina Komisiją nedelsiant patvirtinti veiksmų planą dėl tolesnio SOLVIT, „Jūsų Europos patarėjo“, taip pat Europos vartotojų centrų ir kitų pagalbos tarnybų vaidmens plėtojimo ir stiprinimo, kad jie taptų pastebimesni piliečiams ir įmonėms;

17. pabrėžia, kad svarbu, jog suinteresuotosios šalys būtų labiau ir anksčiau įtraukiamos kuriant, priimant, įgyvendinant ir vykdant stebėseną priemonių, kuriomis siekiama skatinti augimą ir užtikrinti piliečių teises bendrojoje rinkoje; be to, pabrėžia, kad dialogas su socialiniais partneriais, nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant susigrąžinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir todėl turėtų būti pagrindinis atnaujintos bendrosios rinkos tikslas;

18. ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviau įtraukti piliečius į bendrosios rinkos plėtrą, ypač teikiant aiškesnę informaciją, kuri leistų jiems stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą, taip pat skatinant dialogą ir bendradarbiavimą su piliečiais siekiant geriau suprasti jų lūkesčius bei užtikrinant, kad gyventojai ir įmonės galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir įvykdyti įsipareigojimus;

19. ragina Komisiją priimti patogią vartotojui, nuolat atnaujinamą ir lengvai prieinamą Piliečių teisių chartiją (kaip ji jau buvo raginama tą padaryti anksčiau minėtoje Parlamento 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje) kuri apimtų įvairius piliečių teisės gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje aspektus; mano, kad ši chartija turėtų būti suprantama ir parengta taip, kad piliečiai, kurie juda, dirba, perka ir parduoda tarpvalstybiniu mastu, galėtų ją naudoti kaip vadovą, kuriame jie rastų daugiau praktinės informacijos ir informacijos, kaip spręsti problemas, su kuriomis kasdien susiduria Europos Sąjungos piliečiai;

20. primena, kad aukščiausiu politiniu lygmeniu reikia nuolat stebėti, kaip įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas; palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba dalyvauja stebint, kaip įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant sistemingesnę ir nepriklausomesnę stebėseną užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą ir jų perkėlimą į nacionalinę teisę, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje Europos Sąjungoje; mano, kad perkėlimas į nacionalinę teisę galėtų būti pagerintas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nustatant problemas, su kuriomis jos susiduria perkeldamos teisės aktus, įskaitant neatitikimus nacionaliniams teisės aktams, kad Komisija galėtų suteikti pagalbą;

21. ragina Komisiją stebėti bendrosios rinkos kūrimo užbaigimą įgyvendinant metinį Europos semestro etapą, atsižvelgiant į metinį Bendrosios rinkos akto valdymo vertinimą ir suvestinius rezultatų mechanizmus; laikosi nuomonės, kad vykdant metinę stebėseną reikėtų vertinti, kokio masto naudą vartotojai ir įmonės gauna iš bendrosios rinkos, taip pat reikėtų pranešti apie jos veikimo kliūtis;

22. ragina Komisiją pasiūlyti specialią augimo iniciatyvą, parengtą pagal Europos semestrą, grindžiamą Bendrosios rinkos aktu ir atitinkamais galiojančiais sprendimais ir kurios finansinį pagrindą sudarytų, be kita ko, lėšos iš struktūrinių fondų, projektų obligacijų ir bendrosios mokslinių tyrimų programos; siūlo Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui, pasikonsultavus su nacionaliniais parlamentais, politiškai patvirtinti augimo iniciatyvą ir siūlo, kad atlikus šį procesą būtų pateiktos atskiros kiekvienai šaliai pritaikytos rekomendacijos, kuriose būtų atsižvelgiama bendrosios rinkos įgyvendinimo eigą;

III. Kiti augimą skatinantys veiksmai

23. mano, kad sektoriams, kurie daro tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių ir vartotojų gyvenimui, kuriant bendrosios rinkos politiką ir rengiant teisės aktus turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys;

24. ragina visas ES valstybes nares užtikrinti visišką Paslaugų direktyvos įgyvendinimą, be kita ko, įrengiant vartotojui patogius visapusiškus kontaktinius centrus, ir stebėti abipusį vertinimo procesą ir vykdyti veiklos patikrinimus; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar būtų tikslinga šiuos centrus sujungti su kontaktiniais centrais, kuriuos jos privalo įsteigti pagal Prekių paketą;

25. ragina Komisiją parengti skaidrumo mechanizmą pagal APKP (abipusio profesinių kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo) direktyvos 59 straipsnį, kad būtų galima nustatyti, kuriais atvejais valstybės narės neproporcingai blokuoja prieigą prie reglamentuojamų profesijų;

26. pabrėžia, kad viešieji pirkimai atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant inovacijas ir konkurencingumą, todėl ragina išlaikyti šioje srityje pasiektą tempą; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti naujus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus taikant strategiją, kuri užtikrintų, jog viešosios lėšos, investuojamos į darbus, paslaugas ir išteklius, padėtų užtikrinti tvarų augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą;

27. pabrėžia, kad reikia nedelsiant panaudoti neišleistas ES lėšas priemonėms, skirtoms veiksmingai susidoroti su aukšto jaunimo nedarbo problema; ragina valstybes nares ir ES institucijas nedelsiant susitarti dėl privalomų tikslų ir priemonių jaunimo judumo srityje („Judus jaunimas“), taip pat skubiai įgyvendinti Jaunimo galimybių iniciatyvą;

28. pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje ES turi visapusiškai išnaudoti interneto, e. prekybos ir IRT sklaidos teikiamą potencialą ir galimybes MVĮ bei viešojo administravimo įstaigose ir juos panaudoti toliau plėtojant bendrąją rinką siekiant sudaryti sąlygas ja naudotis visiems ES piliečiams; pabrėžia, kad kuriant naujas technologijas turi būti atsižvelgiama į poreikį apsaugoti visus piliečius, vartotojus ir MVĮ;

29. ragina Komisiją prioritetu laikyti skaitmeninės bendrosios rinkos plėtrą, kad vartotojai turėtų visapusiškas galimybes gauti konkurencingesnių prekių ir paslaugų pasiūlymų; reikalauja, kad valstybės narės, koordinuodamos veiklą su Komisija, imtųsi tolesnių veiksmų tam, kad būtų įveiktos kliūtys, trukdančios piliečiams naudotis interneto paslaugomis;

30. ragina parengti plataus užmojo vartotojų darbotvarkę, kuri aprėptų teisėkūros ir politikos veiklą ir kurią taikant būtų siekiama suteikti visapusiškas teises vidutiniams ir pažeidžiamiems vartotojams;

31. pabrėžia, kad mažmeninė prekyba labai svarbi augimui ir darbo vietų kūrimui; taip pat ji yra bendrosios rinkos pagrindas; palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja priimti išsamų mažmeninės prekybos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta veiksmingesnės ir teisingesnės mažmeninės Europos rinkos strategija, grindžiama pasiektais laimėjimais ir likusių problemų sprendimu, taip pat komunikatą, kuriame būtų įvertintos nacionalinės sutartinius santykius reglamentuojančios priemonės; primena, kad veiksmų planas ir įvairių suinteresuotųjų šalių dialogo dėl B2B (verslas verslui) praktikos rezultatai bus pristatomi per pirmąsias apskritojo stalo diskusijas mažmeninės rinkos klausimais, kurios vyks 2012 m. pabaigoje;

32. mano, kad reikia stiprinti bendrosios rinkos išorės aspektą, ypač stiprinant bendradarbiavimą tarptautinių standartų srityje ir siekiant plėtoti Sąjungos vidaus ir išorės ekonomikos politikos, būtent bendrosios rinkos ir prekybos, sąveiką;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Bendro Europos dangaus II sistemos įgyvendinimą, kuriam labai svarbus SESAR įdiegimas, taip pat ragina Komisiją iki 2013 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros Europos oro erdvės sukūrimo toliau mažinant funkcinių oro erdvės blokų skaičių,

34. pabrėžia, kad svarbu plėtoti didelio tinklo pramonės šakų ir viešųjų paslaugų infrastruktūrą, įskaitant energetikos, transporto paslaugas, pavyzdžiui, europinius geležinkelių tinklus, ir elektroninius ryšius, kaip antai prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje ES, nes tai didina konkurencingumą, skatina augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad reikia kurti bendrą Europos energetikos rinką siekiant sumažinti ES energetinę priklausomybę, didinti ES energetikos veiksmingumą ir pasiūlyti prieinamesnes kainas;

35. ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje būtų numatytos infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų ryšio nuostatos, ir pasiūlymą dėl keleivių vežimo vidaus geležinkeliais rinkos atvėrimo nedarant neigiamo poveikio geležinkelių transporto paslaugų kokybei ir užtikrinant, kad būtų laikomasi viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų;

36. pabrėžia, kad reikia suteikti MVĮ didesnį vaidmenį bendrojoje rinkoje, užtikrinant prieigą prie kreditų ir finansavimo, ir visiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą;

37. ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kurias taikant būtų pagerintos bendros pramonės įmonių ir MVĮ veiklos sąlygos, ypač stiprinant Europos investicijų banko veiklą prieigos prie finansų srityje ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypač plėtojant pagrindines ES programas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje, ir geriau panaudojant neišleistas ES lėšas augimą skatinantiems projektams finansuoti;

38. primena, kad prašė pateikti pasiūlymą dėl 14-osios bendrovių teisės direktyvos dėl bendrovių būstinių perkėlimo į kitą valstybę narę, ir pabrėžia, kad ši direktyva labai padėtų palengvinti įmonių judumą Europoje; be to, prašo Komisijos pateikti teisės aktų projektus, kad būtų tęsiama žaliojoje knygoje dėl įmonių valdymo numatyta veikla, ir įtraukti juos į 2013 m. darbų programą;

39. apgailestauja dėl to, kad buvo atsiimtas pasiūlytas reglamentas dėl Europos susivienijimų statuto, ir prašo Europos Komisijos pateikti naują pasiūlymą; prašo Komisijos atnaujinti darbą ir parengti Devintąją bendrovių teisės direktyvą dėl bendrovių grupių siekiant sukurti šių įprastos formos verslo asociacijų teisinį pagrindą ir tokiu būdu sukurti bendras taisykles, be kita ko, siekiant apsaugoti patronuojamąsias bendroves ir suinteresuotuosius subjektus, o teisinei ir nuosavybės struktūrai suteikti daugiau skaidrumo;

40. ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama pagerinti finansines priemones siekiant tvaraus augimo, kaip antai ilgalaikiam investavimui skirtas projektų obligacijas, taip pat pateikti komunikatą dėl konkurencijos politikos poveikio inovacijoms ir augimui ir prireikus persvarstyti esamas taisykles;

41. prašo, kad Komisija skubiai pateiktų pasiūlymų, kaip pagerinti investuotojų ir mažmeninių klientų apsaugą finansinių paslaugų srityje, ypač kai kalbama apie mažmeninių investicinių produktų paketus (PRIPs), kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS) ir draudimo tarpininkavimo bei draudimo garantijos sistemas;

42. pabrėžia, kad tvirta finansinės rinkos infrastruktūra svarbi bendrajai rinkai, todėl ragina Komisiją parengti ankstyvus tokios infrastruktūros krizės pasekmių šalinimo mechanizmus; be to, pabrėžia, kad svarbu neatidėliojant įvertinti Komisijos strategijos dokumentą dėl PVM ateities;

43. primena, kad prašė Komisijos parengti suvestinę ir nurodyti, su kokiomis kliūtimis susiduria Sąjungos darbuotojai, siekiantys pasinaudoti judėjimo laisvės teise, nurodyti, kaip šios kliūtys šalinamos valstybėse narėse ir įvertinti, ar problemos sprendžiamos iš esmės ir veiksmingai, taip pat išnagrinėti socialinio dempingo fenomeną; ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų galima pašalinti likusias kliūtis, su kuriomis susiduria Sąjungos piliečiai, siekiantys pasinaudoti teise laisvai judėti ir dirbti kitoje valstybėje narėje;

44. laikosi nuomonės, kad Europos gyventojai daugelyje sričių dar nevisiškai išnaudoja bendrosios rinkos potencialą, įskaitant teisę į laisvą asmenų ir darbuotojų judėjimą, ir kad reikia svarbių paskatų, ypač siekiant užtikrinti veiksmingą darbo jėgos judėjimą Europoje, būtent garantuoti socialinio draudimo ir teisių į pensiją perkeliamumą;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir SESV 153 straipsnio, pradėti tyrimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiama judžių piliečių socialinė apsauga ES, taip pat būtų taikomos vienodos sąlygos, kaip ir šalies piliečiams, tuo pat metu svarstyti neprivalomos, bendrąją sistemą papildančios, savanoriškos ir perkeliamos socialinės apsaugos sistemos sukūrimą Europos lygmeniu, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą socialinės politikos srityje; mano, kad turėtų būti atnaujinami ir įtraukiami į tyrimus ankstesni svarstymai dėl socialinės apsaugos sistemų 28-ojo režimo;

46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.