Plenarinio posėdžio dokumentas

 

19.11.2012                                                                                                              B7‑0497/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0367/2012

pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį

dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo

( 2012/2791(RSP) )

Klaus-Heiner Lehne, Luigi Berlinguer, Eva Lichtenberger, Francesco Enrico Speroni, Alexandra Thein, Tadeusz Zwiefka

Teisės reikalų komiteto vardu

 

B7‑0497/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo

( 2012/2791(RSP) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 2 dalies j punktą, 81 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies b punktą,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ypač į sprendimus bylose 22/70[1] ir C-467/98[2] ir nuomonę Nr. 1/03[3],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl Gabono[4], Andoros[5], Seišelių[6], Rusijos Federacijos[7], Albanijos[8], Singapūro[9], Maroko[10] ir Armėnijos[11] prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Taryba dar nepaprašė Parlamento pritarimo dėl šių sprendimų,

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl valstybių narių pareiškimų siekiant Europos Sąjungos interesų dėl aštuonių trečiųjų šalių prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų priėmimo ( O-000159/2012 – B7 0367/2012),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra nepaprastai svarbi, nes joje nustatoma sistema, pagal kurią dalyvaujančios valstybės gali bendradarbiauti siekdamos rasti sprendimus tarptautinio vaikų grobimo atvejais, – numatoma, kokie teismai kompetentingi ir kokia teisė taikoma priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos;

B.  kadangi Konvencijoje taip numatoma pagrobtus vaikus greitai grąžinti į jų gyvenamąją šalį;

C. kadangi Konvencija taikoma tik ją ratifikavusių arba prisijungusių prie jos šalių tarpusavio santykiams;

D. kadangi naujų šalių prisijungimui turi pritarti tos valstybės, kurios jau yra narės, kad Konvenciją būtų galima taikyti šių valstybių tarpusavio santykiams;

E.  kadangi dėl to pritarimas prisijungimui yra ypatingos svarbos;

F.  kadangi Europos Sąjunga jau pasinaudojo savo vidaus kompetencija tarptautinio vaikų grobimo srityje, ypač priėmusi Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo[12];

G. kadangi iš to išplaukia, kad Europos Sąjunga įgijo išimtinę išorės kompetenciją tarptautinio vaikų grobimo srityje;

H. kadangi Europos Sąjunga turėtų įgalioti valstybes nares veikti jos interesais, kai reikia pritarti minėtam prisijungimui, nes pagal Konvenciją tarptautinės organizacijos negali būti Konvencijos šalys;

I.   kadangi dėl to Taryba turėtų kuo greičiau imtis veiksmų, taip pat nedelsti pasikonsultuoti su Parlamentu, kad priimtų Komisijos pasiūlytus sprendimus;

J.   kadangi, nepaisydama šio klausimo skubos ir teisinės padėties aiškumo, Taryba nusprendė atidėti konsultacijas su Parlamentu ir minėtų sprendimų priėmimą, siekdama dėl teisinių priežasčių užginčyti šių sprendimų principą;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

a)  Taryba turėtų nedelsdama tęsti minėtųjų pasiūlytų sprendimų priėmimo procedūrą;

b)  tuo tikslu ji turėtų pasikonsultuoti su Parlamentu dėl aštuonių pasiūlytų sprendimų;

c)  galvodama apie ES piliečių, kuriems būtų naudinga, kad šie sprendimai būtų priimti, interesus, ji neturėtų trukdyti Europos Sąjungai tinkamai veikti dėl tariamų teisinių priežasčių;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat Komisijai ir Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatiniam biurui susipažinti.

 

[1] Sprendimo byloje 22/70, Komisija prieš Tarybą (AETR), [1971] Rink., p. 263, 16 punktas.
[2] Sprendimo byloje C-467/98 Komisija prieš Italiją, [2002] Rink. p. I-9519, 77 punktas.
[3] Nuomonės Nr. 1/03 dėl Bendrijos kompetencijos sudaryti naują Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, [2006] Rink. I-1145, 126 punktas.
[4] COM(2011)0904 .
[5] COM(2011)0908 .
[6] COM(2011)0909 .
[7] COM(2011)0911 .
[8] COM(2011)0912 .
[9] COM(2011)0915 .
[10] COM(2011)0916 .
[11] COM(2011)0917 .
[12] OL L 338, 2003 12 23, p. 1.