Plenarinio posėdžio dokumentas

 

5.12.2012                                                                                                                B7‑0534/2012

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų

( 2012/2890(RSP) )

Tarja Cronberg, Raül Romeva i Rueda, Bart Staes, Jean Lambert, Keith Taylor, Judith Sargentini, Margrete Auken

Verts/ALE frakcijos vardu

 

B7‑0534/2012

Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos, siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų, rekomendacijų

( 2012/2890(RSP) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo klausimais priimtas savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją[1], 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją[2], 2005 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją[3] ir 2007 m. kovo 14 d. rezoliuciją[4], taip pat 2010 m. kovo 10 d. Rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties[5],

–   atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą, dėl kurios 2008 m. gruodžio 11 d. susitarė Europos Vadovų Taryba,

–   atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl tarptautinio saugumo stiprinimo, ypač į šio pareiškimo 6, 8 ir 9 punktus, kuriuose pabrėžiama, kad ES ryžtingai kovos „su masinio naikinimo ginklų platinimu bei jų pristatymo priemonėmis“,

–   atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo 2012 m. lapkričio 24 d. pareiškimą dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų sukūrimo klausimais Helsinkyje numatytos konferencijos atidėjimo,

–   atsižvelgdamas į tris ES seminarus temomis „Saugumas Artimuosiuose Rytuose. MNG neplatinimas ir nusiginklavimas“ (2008 m. birželio mėn., Paryžius), „Pirmasis ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumo seminaras dėl Artimųjų Rytų“ (2011 m. liepos 6–7 d., Briuselis) ir „Antrasis ES masinio naikinimo ginklų neplatinimo konsorciumo seminaras dėl Artimųjų Rytų“ (2012 m. lapkričio 5–6 d.), šių seminarų tikslas – pasirengti JT konferencijai dėl Artimųjų Rytų zonos be masinio naikinimo ginklų,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 2010 m. persvarstymo konferencijos šalių priimtą baigiamąjį dokumentą, ypač į jo I tomą, Išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, 104 ir 116 dalis, IV skirsnį dėl Artimųjų Rytų, ypač atsižvelgdamas į 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų įgyvendinimą,

–   atsižvelgdamas į sutartis dėl regioninių zonų be masinio naikinimo ginklo, pvz., 1967 m. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių branduolinio ginklo draudimo sutartį, 1985 m. pietinio Ramiojo Vandenyno regiono šalių sutartį dėl zonos be branduolinio ginklo, 1995 m. Pietryčių Azijos šalių sutartį dėl zonos be branduolinio ginklo, 1996 m. Afrikos šalių sutartį dėl zonos be branduolinio ginklo ir 2006 m. Sutartį dėl zonos be branduolinio ginklo Centrinėje Azijoje,

–   atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1540(2004) ir Nr. 1673(2006) dėl masinio naikinimo ginklų (MNG) neplatinimo,

–   atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pritarimą, kad būtų sušaukta Jungtinių Tautų remiama konferencija, kurioje dalyvautų visos Artimųjų Rytų valstybės ir kurios tikslas būtų sukurti zoną be branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomas masinio naikinimo ginklų platinimas ir jų pristatymo priemonės kelia vieną iš didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui;

B.  kadangi yra svarbu stiprinti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo kaip visuotinio ginklų neplatinimo kertinį akmenį ir pripažinti, kad skubiai reikia ryžtingo politinio vadovavimo ir imtis daug naujų pažangių, nuoseklių veiksmų, siekiant iš naujo patvirtinti, kad minėta Sutartis galioja, ir sustiprinti susitarimus, sutartis ir agentūras, kurios sudaro esamą platinimo ir nusiginklavimo sistemą;

C. kadangi ES įsipareigojusi panaudoti visas turimas priemones, kad užkirstų kelią susirūpinimą visame pasaulyje keliančioms ginklų platinimo programoms, skatintų jas nutraukti, stabdyti ir, jei įmanoma, panaikinti, kaip aiškiai pažymėta 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje;

D. kadangi nuo 2003 m. į ES ir trečiųjų valstybių sudaromus susitarimus vis dažniau įtraukiamos bendros ginklų neplatinimo išlygos;

E.  kadangi 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijoje priimto baigiamojo dokumento IV skirsnyje visos regiono valstybės primygtinai ragintos imtis atitinkamų veiksmų ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių siekiant padėti įgyvendinti 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų tikslus; kadangi šiame dokumente Sutarties šalys taip pat primygtinai raginamos surengti konferenciją 2012 m., kurioje dalyvautų visos Artimųjų Rytų valstybės, dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimo;

F.  kadangi 2010 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijoje priimto baigiamojo dokumento IV skirsnyje JT Generalinis Sekretorius ir 1995 m. rezoliucijos pritariančiosios šalys raginami paskirti tarpininką ir jį įgalioti padėti įgyvendinti 1995 m. rezoliuciją ir imtis parengiamųjų veiksmų, kad būtų galima sušaukti 2012 m. konferenciją; kadangi tarpininku buvo paskirtas Suomijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jaakko Laajava, o Suomija buvo paskelbta 2012 m. konferencijos priimančiąja valstybe;

G. kadangi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon 2012 m. lapkričio 24 d. pareiškė, kad 2012 m. numatyta konferencija gali įvykti 2013 m.;

1.  smarkiai apgailestauja dėl 2012 m. konferencijos dėl Artimųjų Rytų zonos be branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų sukūrimo atidėjimo;

2.  primygtinai ragina JT Generalinį Sekretorių, JT tarpininką, 1995 m. rezoliucijos dėl Artimųjų Rytų rėmėjus, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares užtikrinti, kad 2012 m. konferencija įvyks ne vėliau, nei 2013 m. pradžioje;

3.  visoms suinteresuotosioms šalims primena, kad šis klausimas yra labai skubus, atsižvelgiant į konfliktą dėl Irano branduolinės programos, derybas dėl jos ir pilietinį karą Sirijoje; primena, kad Sirijos vyriausybė vis dar kontroliuoja vieną iš galingiausių ir pavojingiausių cheminių ginklų arsenalų pasaulyje;

4.  ragina regionų lygmeniu imtis naujos pasitikėjimą stiprinančios iniciatyvos, pagrįstos Helsinkio proceso pavyzdžiu, siekiant ilgalaikių tikslų, t. y., Artimųjų Rytų be karinių konfliktų;

5.  ragina siekiant pasaulio be branduolinio ginklo kurti zonas be branduolinio ginklo;

6.  ypač džiaugiasi, kad Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, pietiniame Ramiojo vandenyno regione, Pietryčių Azijoje, Centrinėje Azijoje ir Afrikoje buvo sukurtos penkios regioninės zonos be branduolinio ginklo; ragina valstybes nares, Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusiją pasekti šiuo pavyzdžiu ir sukurti Europos zoną be masinio naikinimo ginklų; ragina Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybes atsikratyti turimų branduolinių ginklų; ragina JAV vyriausybę iš Europos išvežti visus taktinius branduolinius ginklus ir ragina Rusijos Federacijos vyriausybę iš savo vakarinės šalies teritorijos pašalinti visus branduolinius ginklus;

7.  ragina visas susijusias šalis toliau siekti visiško branduolinio nusiginklavimo, remiantis Tarptautinės pažangaus branduolinių ginklų likvidavimo visame pasaulyje sutarties nuostatomis, ir pakartoja savo nepritarimą branduolinės energijos naudojimui kariniams ir civiliniams tikslams, nes su tuo neišvengiamai susijęs dvejopo panaudojimo pavojus;

8.  ragina visas šalis persvarstyti savo karines doktrinas siekiant, kad būtų atsisakyta galimybės suduoti pirmąjį smūgį;

9.  į tai atsižvelgdamas primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą ir Komisiją bendradarbiaujant su visomis šalimis ir nevalstybiniais subjektais, kurie siekia pasaulio be branduolinio ginklo, visų pirma su organizacija „Parlamentų nariai už branduolinių ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą“, organizacija „Merai už taiką“ ir organizacija „Savivaldybės be branduolinių ginklų“, dėti visas įmanomas pastangas didinant Europos branduolinių ginklų neplatinimo klausimų supratimą;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, tarpininkui ir šio regiono vyriausybėms bei parlamentams.

[1] OL C 98 E, 2004 4 23, p. 152.
[2] OL C 320 E, 2005 12 15, p. 253.
[3] OL C 280 E, 2006 11 18, p. 453.
[4] OL C 301 E, 2007 12 13, p. 146.
[5] OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.