Plenarinio posėdžio dokumentas
10.12.2012 B7‑0561/2012
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante
( 2012/2911(RSP) )
Daniel Cohn-Bendit, Hélène Flautre, Nicole Kiil-Nielsen, Margrete Auken, Malika Benarab-Attou, Raül Romeva i Rueda, Judith Sargentini, Ulrike Lunacek, Bart Staes, François Alfonsi, Keith Taylor, Jean‑Jacob Bicep, Rui Tavares
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl Izraelio vyriausybės sprendimo išplėsti gyvenvietes Vakarų Krante
( 2012/2911(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų, ypač į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Gazoje[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Gazos,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą dėl Izraelio vyriausybės ketinimo plėsti gyvenvietes,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono pareiškimą dėl 3 000 naujai išduotų leidimų izraeliečių gyvenviečių būstams Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante,
– atsižvelgdamas į per 2009 m. spalio 16 d. JT Žmogaus teisių tarybos 12-osios specialiąją sesiją priimtą rezoliuciją A/HRC/RES/S-12/1 dėl žmogaus teisių padėties Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę,
– atsižvelgdamas į ES misijos vadovų ataskaitą Rytų Jeruzalės klausimu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2012 m. lapkričio 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja didžiule balsų persvara parėmė Palestinos Administracijos Prezidento Mahmoudo Abbaso pasiūlymą pakeisti Palestinos statusą Jungtinėse Tautose į neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą;
B. kadangi Izraelio vyriausybė vienbalsiai atmetė JT Generalinės Asamblėjos sprendimą ir apibūdino šį žingsnį kaip šiurkštų su Izraelio valstybe jau pasirašytų susitarimų pažeidimą;
C. kadangi praėjus dienai po balsavimo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Izraelio vyriausybė paskelbė išdavusi leidimus 3 000 gyvenamųjų būstų Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante ir nusprendė toliau tęsti planavimo ir zonavimo darbą, susijusį su vadinamojo E1 projekto plėtra tarp Jeruzalės ir Ma'ale Adumin gyvenvietės;
D. kadangi, jei E1 projektas būtų įgyvendintas, jis atkirstų Rytų Jeruzalę nuo likusios Vakarų Kranto dalies ir iš dalies atskirtų šiaurės ir pietų Vakarų Krantą; kadangi, pasak JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono, tai beveik visiškai panaikintų likusias galimybes užtikrinti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
E. kadangi Izraelio vyriausybė taip pat pranešė, kad sustabdys mokestinių įplaukų, surinktų šį mėnesį Palestinos Administracijos sąskaita, pervedimą ir tuos pinigus panaudos Palestinos Administracijos įsiskolinimui Izraelio įmonei „Electric Corporation“ padengti;
F. kadangi ES, 14 valstybių narių balsavus už, 12 susilaikius ir 1 balsavus prieš paramą Palestinos paraiškai, nepriėmė bendros pozicijos dėl balsavimo JT Generalinėje Asamblėjoje; kadangi kai kurios valstybės narės iškvietė Izraelio ambasadorius ir jiems išreiškė susirūpinimą dėl Izraelio vyriausybės sprendimo plėsti gyvenvietes Vakarų Krante;
G. kadangi abiejų šalių derybos dėl visapusiško Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo sustabdytos; kadangi Izraelio gyvenvietės Vakarų Krante nuolat plečiamos, kaip rodo neseniai paskelbtas pranešimas apie konkursą dėl daugiau kaip 1 200 gyvenamųjų būstų statybos Ramoto ir Pisgat Ze’evo gyvenvietėse;
H. kadangi dėl to, kad nėra veiksmingo ES kontrolės mechanizmo, Europos rinką lengvatinio režimo sąlygomis ir toliau pasiekia Izraelio gyvenvietėse gaminami produktai; kadangi savo 2012 m. liepos 5 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino „visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus ir ES ir Izraelio dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad taikant ES kontrolės mechanizmą – technines priemones – izraeliečių gyvenviečių gaminiai negalėtų būti importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį prekybos režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą“;
I. kadangi gyvenviečių plėtros nutraukimą palestiniečiai laiko svarbiausia derybų atnaujinimo sąlyga; kadangi pagal tarptautinę teisę Izraelio gyvenviečių statyba okupuotose teritorijose yra neteisėta ir negrįžtamai panaikina galimybes pasiekti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą;
J. kadangi palestiniečių tautos teisė pačiai apsispręsti ir turėti savo valstybę neginčytina, kaip ir Izraelio teisė į egzistavimą ir saugias sienas;
K. kadangi 2012 m. lapkričio 21 d. baigėsi Izraelio operacija „Debesies stulpas“, kai Gazos Ruože Egiptui tarpininkaujant su „Hamas“ pasiektas susitarimas; kadangi nuo 2007 m. birželio mėn. uždaryti Gazos Ruožo sienos kirtimo punktai; kadangi Gazos Ruožo blokada yra kolektyvinė bausmė gyventojams, pažeidžianti tarptautinę humanitarinę teisę;
1. apgailestauja dėl Izraelio vyriausybės sprendimo ryžtingai vykdyti gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante, ir ypač tęsti projekto E1 parengiamuosius darbus, nes tai negrįžtamai pakenktų gyvybingos Palestinos valstybės kūrimui ateityje;
2. pabrėžia, kad šis sprendimas, priimtas po istorinio Palestinos statuso pakeitimo, atrodo kaip atsakomasis veiksmas ir nepagrįsta bausmė palestiniečiams, reaguojant į Mahmoudo Abbaso iniciatyvą, kurią palaikė 138 JT valstybės;
3. laikosi nuomonės, kad naujas Palestinos statusas JT padės geriau subalansuoti šalių vaidmenį siekiant atnaujinti tiesiogines derybas;
4. dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad nėra alternatyvos visapusiškam konflikto sprendimui derybų būdu, t. y. dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, pagal kurį Izraelis ir Palestinos valstybė gyvuotų viena šalia kitos, nustačiusios saugias ir tarptautiniu lygiu pripažintas sienas; atsižvelgdamas į tai, ragina šalis dėti visas pastangas, kad būtų sukurtos sąlygos atnaujinti tiesiogines esmines derybas;
5. ragina Izraelio vyriausybę atnaujinti mokesčių įplaukų pervedimą Palestinos Administracijai, laikytis pasirašytų susitarimų ir nebloginti jau ir taip sudėtingos humanitarinės padėties okupuotose teritorijose;
6. palankiai vertina 2012 m. lapkričio 21 d. susitarimą, sudarytą tarpininkaujant Egiptui, pagal kurį nutrauktas pastarasis konfliktas Gazos Ruože ir pietų Izraelyje, ir ragina šalis toliau tęsti derybas, siekiant sustiprinti paliaubas ir sudaryti sąlygas visiškam karinių veiksmų nutraukimui;
7. ragina Izraelį nedelsiant nutraukti Gazos Ruožo blokadą ir sudaryti sąlygas teikti Gazos Ruožui tarptautinę humanitarinę pagalbą, taip pat gerbti ten gyvenančių palestiniečių žmogaus orumą ir jų teisę į geresnę ateitį;
8. pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės bet kokiomis aplinkybėmis ir kad tai lieka esminė išankstinė sąlyga siekiant teisingos ir tvarios taikos Artimuosiuose Rytuose, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad taikios ir nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas pasiekti tvarų izraeliečių ir palestiniečių konflikto sprendimą;
9. toliau ragina užtikrinti palestiniečių susitaikymą, nes tai padės vėl suvienyti Gazos Ruože, Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje gyvenančius palestiniečius – jie yra tos pačios Okupuotojoje Palestinos teritorijoje gyvenančios palestiniečių tautos dalis;
10. dar kartą ragina Izraelį sustabdyti visų gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante, be kita ko, siekiant sudaryti galimybę atnaujinti konstruktyvias ir esmines šalių derybas;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti esamus ES teisės aktus ir ES ir Izraelio dvišalius susitarimus siekiant užtikrinti, kad taikant ES kontrolės mechanizmą – technines priemones – izraeliečių gyvenviečių produktai negalėtų būti importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį prekybos režimą pagal ES ir Izraelio asociacijos susitarimą;
12. dar kartą reiškia apgailestavimą, kad ES Jungtinėse Tautose nepavyko laikytis vienos pozicijos dėl teisėtos Mahmoudo Abbaso paraiškos pakeisti Palestinos statusą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę pasisemti patirties iš šios apmaudžios Europos nesėkmės, kad būtų rasti būdai, kaip išvengti tokių situacijų ateityje;
13. dar kartą pabrėžia, kad bet koks ES ir Izraelio santykių sustiprinimas turi labai priklausyti nuo to, ar griežtai laikomasi tarptautinės ir humanitarinės teisės, įskaitant neatidėliotiną Gazos Ruožo blokados nutraukimą, visišką visų gyvenviečių Vakarų Krante statybų sustabdymą, taip pat Rytų Jeruzalėje, ir realių įsipareigojimų bei veiksmų, kuriais siekiama visapusiško taikos susitarimo, taip pat nuo visapusiško Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laikinojo asociacijos susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) įgyvendinimo;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio vyriausybei, Knesetui, Palestinos Administracijos Prezidentui, Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai bei Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinės asamblėjos organams.