Plenarinio posėdžio dokumentas
9.1.2013 B7‑0013/2013
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu B7‑0552/2012
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamų prekių privalomos kilmės šalies nuorodos („pagaminta“)
( 2012/2923(RSP) )
Daniel Caspary, Franck Proust, Jarosław Leszek Wałęsa, Pablo Zalba Bidegain
PPE frakcijos vardu
Gianluca Susta, Vital Moreira, Bernd Lange
S&D frakcijos vardu
Niccolò Rinaldi, Robert Rochefort, Marielle de Sarnez
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamų prekių privalomos kilmės šalies nuorodos („pagaminta“)
( 2012/2923(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos (COM(2005) 0661 – C7 0048/2010 – 2005/0254(COD) ),
– atsižvelgdamas į savo Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ( A7-0273/2010 ),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2010 m. spalio 21 d.[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „2013 m. Komisijos darbo programa“ priedą (COM(2012) 0629),
– atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas dėl kilmės žymėjimo,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl reglamento dėl privalomos tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos ( O-000217/2012 – B7–0552/2012 ),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2010 m. spalio 21 d., 525 nariams balsavus už, 49 − prieš ir 44 susilaikius, per pirmąjį svarstymą EP priėmė savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos („pagaminta“);
B. kadangi, nors praėjo daugiau kaip dveji metai, Taryba dar nepriėmė savo bendrosios pozicijos ir bendro sprendimo procesas liko aklavietėje;
C. kadangi savo 2013 m. darbo programoje Komisija nurodo, kad EP pasiūlymas tapo neaktualus ne tik dėl to, kad Taryboje nesusitarta, bet ir dėl pastarųjų PPO apeliacinio komiteto PPO taisyklių aiškinimo naujovių;
D. kadangi ES neturi galiojančių suderintų taisyklių dėl importuojamų prekių kilmės nuorodos, išskyrus tam tikrus atvejus žemės ūkio sektoriuje;
E. kadangi PPO narės ne iš ES, pavyzdžiui, Brazilija, Kanada, Kinija ir JAV, įdiegė privalomo tam tikrų produktų kilmės žymėjimo sistemas;
F. kadangi bendros nuostatos reikalingos siekiant padidinti šalių PPO narių konkurencingumą ir užtikrinti vienodas sąlygas su gamintojais tose šalyse pagrindinėse ES partnerėse, kurios įdiegė kilmės žymėjimą;
G. kadangi informacija yra vienas iš piliečių laisvės ir vartotojų apsaugos kertinių akmenų;
1. nepritaria Komisijos sprendimui panaikinti reglamentą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos, kurį Parlamentas patvirtino per pirmąjį svarstymą, tinkamai ir laiku apie tai nepranešus ir nepateikus teisės aktų leidėjams išsamaus paaiškinimo dėl šio panaikinimo tikslo prieš priimant sprendimą panaikinti šį reglamentą;
2. ragina Komisiją persvarstyti savo sprendimą;
3. ragina Komisiją, kaip alternatyvą, pateikti persvarstytą ir atnaujintą pasiūlymą dėl šio reglamento, kuris apimtų tuos sektorius, kurie jau įtraukti į ankstesnį dokumento variantą;
4. ragina Komisiją nedelsiant pradėti lyginamąjį šiuo metu galiojančių ir taikomų kiekvienoje PPO šalyje teisėkūros aktų dėl kilmės žymėjimo tyrimą, siekiant išanalizuoti svarbiausius principus ir įvertinti atitiktį PPO taisyklėms;
5. primena, kad Europos Sąjungos atviros ir abipusiškai naudingos prekybos su trečiosiomis šalimis sėkmė glaudžiai susijusi su PPO taisyklių laikymusi;
6. kaip ir ankstesnėmis progomis primena, kad, kaip daugiašalės prekybos dalį, svarbu išlaikyti vienodas sąlygas ES įmonėms ir jų konkurentėms iš trečiųjų šalių, taip pat laikytis nuoseklios strategijos siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą;
7. ragina Komisiją nustatyti savo bendrąją poziciją po pirmojo svarstymo Parlamente, kad galėtų vykti normalios institucijų diskusijos;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.