Plenarinio posėdžio dokumentas
10.6.2013 B7‑0270/2013
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl jaunimo nedarbo
( 2013/2673(RSP) )
Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Csaba Őry, Roberta Angelilli
PPE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo nedarbo
( 2013/2673(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0727),
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl „jaunimo garantijų“ iniciatyvos (COM(2012) 0729),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per ekonomikos krizes jaunimas daug dažniau nei kitos grupės patenka į itin nepalankią padėtį; kadangi galima numanyti, kad nemažai daliai jaunimo dabartinis nedarbas pavirs ilgalaikiu nedarbu, dėl kurio kyla socialinės atskirties pavojus;
B. kadangi 22,8 proc. jaunų žmonių ES šiuo metu neturi darbo, o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc.;
C. kadangi, įgyvendindama Lisabonos strategiją 2000–2010 m., ES įsipareigojo kelti švietimo lygį, iki 2020 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau kaip 10 proc. ir bent iki 40 proc. padidinti aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių;
D. kadangi 2011 m. ekonominiai nuostoliai, kurių turėta dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos, įvertinti 153 mlrd. EUR, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP[2]; kadangi ši problema yra didelė socialinė ir ekonominė našta;
E. kadangi 8,3 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;
1. pabrėžia, kad investicijos į jaunimo užimtumą privalo būti pagrindinė socialinių investicijų strategijų dalis;
2. pabrėžia, kad yra labai svarbu imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir ilgalaikiu nedarbu;
3. ragina valstybes nares labiau investuoti į įgūdžius, tinkamus paklausiems darbams, į bendrosios mokymo programos ir darbo rinkos paklausos susiejimą; pabrėžia, kad yra svarbu padidinti mobilumą;
4. pabrėžia, kad norint veiksmingai įgyvendinti įvairias priemones, kuriomis integruotai skatinamas jaunimo užimtumas ir didinamos jo įsidarbinimo galimybės, būtina užtikrinti, kad įsitrauktų visi susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant mokymo ir švietimo paslaugų teikėjus, pavienius darbdavius, valstybines ir privačias užimtumo tarnybas, socialinius partnerius, trečiojo sektoriaus organizacijas ir sveikatos bei kitas institucijas; pabrėžia, kad šios priemonės turi būti lanksčios, kad būtų patenkinti nuolat besikeičiantys darbo rinkos poreikiai;
5. pripažįsta, kad tam tikruose regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 proc., susiklostė itin sudėtinga padėtis; palankiai vertina tai, kad įgyvendinant pasiūlytą ES Jaunimo užimtumo iniciatyvą bus toliau didinama ES parama jaunimo užimtumui kelti, o septynerių metų laikotarpiui (2014–2020 m.) skirtas 6 mlrd. EUR biudžetas;
6. yra labai susirūpinęs dėl valstybių narių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių biudžetų sumažinimo; todėl pabrėžia, kad reikia reformuoti valstybių narių švietimo sistemas naudojant nacionalinius ir ES išteklius siekiant, kad jaunimo švietimas būtų ekonomiškai efektyvesnis ir konkurencingesnis;
7. ragina naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. EUR kuo skubiau skirti jau pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais, kad būtų galima spręsti jaunimo nedarbo problemas ir įgyvendinti jaunimo garantijas; pabrėžia, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog jaunimo garantijų įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sieks 21 mlrd. EUR; todėl ragina persvarstant daugiametę finansinę programą padidinti minėtoms išlaidoms padengti skirtus asignavimus; palankiai vertina tai, kad buvo išplėsta jaunimo garantijų reikalavimus atitinkanti grupė ir buvo įtraukti jaunuoliai iki 30 m. amžiaus;
8. ragina vadovautis plataus užmojo visa apimančiu politiniu požiūriu, pagal kurį švietimo, mokymo, užimtumo ir savarankiško darbo iniciatyvos viso jaunimo atžvilgiu ir visais lygmenimis vertinamos integruotai;
9. primena, kad yra rizika, kad valstybės narės neteks talentingo jaunimo ir tokiu būdu atsiras potencialus protų nutekėjimas; pabrėžia, kad toks protų nutekėjimas gali sutrukdyti valstybių narių ekonomikos atsigavimą ir perspektyvų augimą;
10. ragina valstybes nares skatinti jaunimą dalyvauti formuojant su jų plėtra susijusią sektorių politiką; tai, kad jaunimas gali iš tikrųjų dalyvauti šiuose procesuose, o ne tik juos stebėti ar gauti iš jų naudą, prisidės prie jaunimo politikos formavimo didesnio teisėtumo ir didesnės pridėtinės vertės;
11. pabrėžia, kad socialinės investicijos į jaunimą gali būti užtikrinamos įvairiausiais būdais, be kita ko: plėtojant mokyklų, mokymo centrų ir vietos ar regioninių įmonių partnerystę; rengiant tikslinių kokybiškų mokymų ir aukštos kokybės jaunimo stažuočių programas, vykdant profesinio mokymo programas bendradarbiaujant su įmonėmis, įgyvendinant rėmimo programas, kurias remia vyresni darbuotojai ir kurios skirtos įdarbinti jaunimą ir mokyti įmonėje arba užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;
12. ragina valstybes nares rengti papildomas konkrečias į nedirbantį, nesimokantį ir profesiniame mokyme nedalyvaujantį jaunimą orientuotas informavimo strategijas, kuriose turėtų būti derinami veiksmingi intervencijos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti jų reintegravimą, būdai, strategijos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos sklandžiai pereiti nuo mokymosi prie darbo, ir jaunimo įsidarbinimo galimybių didinimas, kartu šalinant praktines ir logistines kliūtis, su kuriomis susiduria sudėtingesnių poreikių turintis jaunimas;
13. ragina valstybes nares patikrinti, ar valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžiai galėtų būti pritaikyti jų pačių rinkoms ir imtis tų priemonių, kurios yra tinkamos jų kovoje su jaunimo nedarbu;
14. ragina valstybes nares pasinaudoti patirtimi ir išbandyta praktika, ypač tų valstybių narių, kuriose žemas nedarbo lygis, ir išnagrinėti, ar tokios koncepcijos, kaip dvejopa švietimo sistema, profesinis mokymas ir rengimas bei jau įgyvendintos jaunimo garantijų iniciatyvos galėtų būti pritaikytos jų nacionalinėse sistemose;
15. ragina valstybes nares be potencialaus suintensyvėjusio judumo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias protų nutekėjimo fenomenui, taikant tvarias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad atitinkama dalis dirbančių aukštą kvalifikaciją įgijusių asmenų liktų jų kilmės šalyse;
16. pabrėžia faktą, kad be 6 mlrd. eurų iš ES programos „Veiklus jaunimas“ ir 16 mlrd. eurų iš socialinių struktūrinių fondų Europos investicijų bankas investuos 60 mlrd. eurų, kad būtų kovojama su jaunimo nedarbu;
17. Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.