Plenarinio posėdžio dokumentas

 

11.6.2013                                                                                                                B7‑0305/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

dėl padėties Turkijoje

( 2013/2664(RSP) )

Niki Tzavela, Nikolaos Salavrakos, Fiorello Provera, Lorenzo Fontana, Rolandas Paksas

EFD frakcijos vardu

 

B7‑0305/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Turkijoje

( 2013/2664(RSP) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Turkijos pažangos ataskaitos[1],

–   atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje[2] („stojimo partnerystė“) numatytų principų, prioritetų ir sąlygų, taip pat į ankstesnius Tarybos – 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. – sprendimus dėl stojimo partnerystės,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2013 m. birželio 3 d. daugiau nei 60 iš 81 Turkijos provincijos vyko įvairių formų protesto akcijos;

B.  kadangi Turkija yra šalis kandidatė stoti į ES, svarbi sąjungininkė ir NATO narė;

C. kadangi pagal Kopenhagos stojimo į ES kriterijus reikalaujama, kad šalis kandidatė laikytųsi demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų ir pagrindų;

D. kadangi susirinkimų laisvė, saviraiškos laisvė (taip pat ir pasitelkiant socialinę žiniasklaidą internete ir ne internete) ir spaudos laisvė yra pagrindiniai ES principai;

E.  kadangi panašu, jog Gezi parko statybos projektas tik paskatino protestą, o ne jį sukėlė;

F.  kadangi, remiantis įvairiais šaltiniais , visoje šalyje suimta daugiau nei 3 000 protestuotojų, iš kurių mažiausiai 1 500 – jaunų žmonių;

G. kadangi keturi piliečiai žuvo;

H. kadangi daugiausia protestuotojų yra eiliniai piliečiai, kuriuos paskatino veikti socialinės žiniasklaidos tinklai; kadangi dauguma jų turi įprastą darbą – tarp jų yra bankininkų, teisininkų, mokslo darbuotojų ir kitų privačiojo sektoriaus darbuotojų; kadangi protesto akcijose dalyvauja ypač daug moterų;

1.  yra labai susirūpinęs policijos brutalumo apraiškomis ir smerkia tai, kad Turkijos policija naudoja per daug smurto prieš protestuotojus;

2.  ragina Turkijos valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už perdėtą ir neproporcingą jėgos naudojimą, o aukoms pasiūlyti sumokėti kompensacijas;

3.  ragina, kad būtų visapusiškai ištirti įvykę incidentai ir kad policijos pajėgos visiškai susilaikytų;

4.  ragina Turkijos valdžios institucijas atitraukti policiją nuo taikių demonstracijų ir susibūrimų ir ją pasitelkti tik nuosavybei apsaugoti vandalizmo ir plėšikavimo atvejais;

5.  labai apgailestauja, kad tuomet, kai Turkijoje klostėsi įvykiai, Turkijos žiniasklaidos kanalai deramai nesuteikė informacijos; ragina per pagrindinius Turkijos televizijos kanalus kuo plačiau nušviesti įvykius;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Turkijos Respublikos prezidentas pažymėjo, kad demokratija – tai ne tik rinkimų laimėjimas, o tai, kad žmonės turi turėti saviraiškos laisvę; ragina Prezidentą toliau atlikti tarpininko tarp visuomenės ir Turkijos vyriausybės vaidmenį;

7.  ragina Turkijos vyriausybę užmegzti ryšį su protestuotojų aktyvistais ir leisti jiems išsakyti savo rūpesčius; pabrėžia, kad Turkijos ministras pirmininkas galėtų paskelbti labiau įtraukų procesą sprendžiant tokių vietų, kaip Gezi parkas ir kitų viešųjų erdvių, ateitį;

8.  ragina Turkijos valdžios institucijas paskelbti, kad Taksimo parke leidžiama rengti taikias demonstracijas;

9.  yra labai susirūpinęs Sirijos krizės poveikio Turkijos vidaus padėčiai; susirūpinęs pažymi, kad sunitų ekstremistai iš abiejų pusių nuolat juda per Turkijos ir Sirijos sieną ir kad didėja nerimą kelianti Turkijos alevitų bendruomenių diskriminacija;

10. pažymi, kad krize reikėtų pasinaudoti kaip atspirties tašku atnaujinant sustojusį Turkijos reformų procesą;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0184
[2] OL L 51, 2008 2 26, p. 4.