Plenarinio posėdžio dokumentas
10.9.2013 B7‑0413/2013
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Sirijoje
( 2013/2819(RSP) )
Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Nirj Deva, Adam Bielan
ECR frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje
( 2013/2819(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos rezoliucijas dėl Sirijos, įskaitant naujausią 2013 m. liepos 22 d. rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ankstesnius pareiškimus dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2013 m. gegužės 15 d. rezoliuciją 67/262, 2012 m. rugpjūčio 3 d. rezoliuciją 66/253B ir 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją 66/253,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Sirijos pabėgėlių padėties kaimyninėse šalyse[1],
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1, ypač į jos 138–140 dalis dėl pareigos apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į 1925 m. birželio 17 d. pasirašytą Ženevos protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų uždraudimo,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, 1972 m. balandžio 10 d. pasirašytą Londone, Maskvoje ir Vašingtone,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsteigtos nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti 2013 m. birželio 4 d., kovo 22 d. ir vasario 5 d. ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 30 d. Kuveite surengtos Tarptautinės paramos Sirijai aukšto lygio konferencijos suvestinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Sirijoje neramumai tęsiasi ir kraujas liejamas jau treji metai ir nesama aiškių perspektyvų, kad kova bus greitai užbaigta;
B. kadangi dėl pilietinių neramumų ir brutalių Sirijos valdžios institucijų represijų prieš Sirijos gyventojus šalyje prasidėjo pilietinis karas ir kyla grėsmė, kad jis gali virsti platesniu regioniniu konfliktu;
C. kadangi nuo konflikto pradžios jau žuvo daugiau nei 100 000 sirų;
D. kadangi bendras registruotų Sirijos pabėgėlių skaičius dabar siekia daugiau kaip 2 mln. ir maždaug 4 mln. Sirijos gyventojų yra perkeltieji asmenys;
E. kadangi prezidentas B. al Assad vis ignoruoja daugybę tarptautinės bendruomenės raginimų nutraukti siaubingą smurtą Sirijoje;
F. kadangi vis didėja smurto mastai, pvz., naudojama sunkioji artilerija ir vyksta gyvenamų vietovių apšaudymai, dažnėja Sirijos armijos, saugumo pajėgų ir šabichų kovotojų, taip pat įvairių opozicijos grupuočių vykdomi siaubingi žudymai;
G. kadangi jau vyko kelios žudynės ir suplanuoti masiniai (iš arti) vyrų, moterų ir vaikų žudymai;
H. kadangi per pastaruosius mėnesius smarkiai padaugėjo kankinimų, masinių areštų ir gyvenamų vietovių naikinimo atvejų;
I. kadangi JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pareiškė, kad Sirijos konfliktas yra kur kas daugiau nei humanitarinė krizė ir kad kyla grėsmė, kad jis gali išplisti visame regione, virsti politine, saugumo ir humanitarine katastrofa, kuriai suvaldyti tikrai neužtektų tarptautinės bendruomenės reagavimo pajėgumų;
J. kadangi tūkstančiai sirų, siekdami išvengti mūšių ir ieškodami saugumo ir apsaugos, kasdien bėga į kaimynines šalis, bet lieka pažeidžiami pabėgėlių stovyklose;
K. kadangi šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo konflikto ir į kurias bėga daugiausiai pabėgėlių, yra Libanas, Jordanija ir Turkija;
L. kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. apšaudyta Rytų Guta ir gyventojai pranešė apie iš karto pasireiškusius simptomus, be kita ko, konvulsijas, dusimą ir nekontroliuojamus raumenų judesius, kurie yra cheminio ginklo panaudojimo pasekmės;
M. kadangi pranešama, kad per išpuolį žuvo 1 300 asmenų, įskaitant maždaug 400 vaikų, ir dar šimtai asmenų sužeista regione, kurį režimo pajėgos jau ir taip kasdien bombarduodavo, todėl šimtai tūkstančių gyventojų negalėjo patenkinti paprasčiausių gyvenimo poreikių, kaip praneša Pažeidimų dokumentavimo centras Sirijoje;
N. kadangi remiantis daugybe nepriklausomų pranešimų patvirtinamas cheminių ginklų panaudojimas per išpuolį Rytų Gutoje;
O. kadangi cheminių ginklų naudojimas laikomas karo nusikaltimu ir juos draudžiama naudoti pagal Ženevos protokolą ir Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą;
P. kadangi nors Sirija yra viena iš nedaugelio šalių, nepasirašiusių JT Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos, galima teigti, kad konvencijos nuostatos visgi taikomos pagal tarptautinę paprotinę teisę;
Q. kadangi JT ginklų inspektorių grupė praleido Sirijoje keturias dienas ir tyrė cheminių ginklo panaudojimo 2013 m. rugpjūčio 21 d. Rytų Gutoje atvejį turėdami įgaliojimą įvertinti, ar buvo panaudotas cheminis ginklas, o ne įvertinti, kas gali būti kaltininkas;
R. kadangi 2013 m. rugpjūčio 27 d. Arabų lyga padarė pareiškimą, kuriame smerkiamas Sirijos režimas ir prezidentas B. al Assad kaltinamas genocidu, neįprastai griežta kalba nurodyta, kad režimas yra visapusiškai atsakingas už šlykštų nusikaltimą, ir reikalaujama, kad visi už šį baisų nusikaltimą atsakingi asmenys atsakytų prieš tarptautinius tribunolus;
S. kadangi 2013 m. rugpjūčio 30 d. JT Saugumo Taryboje nepavyko susitarti dėl būtinų intervencinių priemonių reaguojant į prezidento B. al Assado padarytus tarptautinių normų pažeidimus per Sirijos krizę;
T. kadangi Parlamento 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams [2] aiškiai nurodyta: „pabrėžia, kad pareigos apsaugoti koncepcija turi būti laikoma žmonių saugumo didinimo priemone; remiantis minėtąja koncepcija didžiausia atsakomybė už tai, kad nebūtų vykdomas gyventojų genocidas, jiems nereikėtų kęsti karo nusikaltimų, etninių valymų ir nusikaltimų žmoniškumui, tenka pačiai valstybei, taigi pagal koncepciją didinama kiekvienos vyriausybės atsakomybė už savo piliečių apsaugą; tačiau mano, kad, kai vyriausybės negali arba nenori suteikti tokios apsaugos, atsakomybė imtis tinkamų veiksmų tampa platesnės tarptautinės visuomenės kolektyvine atsakomybe; taip pat pažymi, kad tokie veiksmai turi būti prevenciniai ir atsakomieji, o prievarta ir karinės pajėgos turėtų būti pasitelkiami tik kaip absoliučiai paskutinė išeitis“;
1. apgailestauja, kad į Sirijos vidaus konfliktą įsitraukusių šalių smurtą bauginimus ir kankinimus patyrė vyrai, moterys ir vaikai;
2. kuo griežčiausiai smerkia masines civilių gyventojų žudynes, įvykdytas 2013 m. rugpjūčio 21 d. panaudojant cheminius ginklus; nepaprastai susirūpinęs pažymi, kad šios panaudojant cheminius ginklus vykdytos masinės žudynės yra didžiausios nuo Saddamo Husseino pajėgų išpuolio, per kurį 1988 m. žuvo maždaug 5 000 Irako kurdų šiaurinėje Irako dalyje esančiame Halabjos mieste; pabrėžia, kad pagal tarptautinę teisę naudoti cheminius ginklus yra neteisėta ir kad šie pažeidimai turi susilaukti rimtų pasekmių, kad Sirija yra viena iš tikrai nedaugelio šalių, dar nepasirašiusių Tarptautinės cheminių ginklų uždraudimo konvencijos, bet ji yra 1925 m. Ženevos protokolo, pagal kurį draudžiama naudoti cheminius ginklus, šalis;
3. mano, kad negali būti nereaguojama į cheminių ginklų, kurie kartu su atominiais ir biologiniais ginklais yra masinio naikinimo ginklai, panaudojimo atvejį ir kad tarptautinė bendruomenė turėtų (geriausia vadovaujant Jungtinėms Tautoms) remdamasi tarptautine teise apsvarstyti visas galimybes, kaip reaguoti į rugpjūčio 21 d. išpuolį;
4. mano, kad tarptautinei bendruomenei tenka moralinė pareiga reaguoti siekiant, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir išvengta rizikos, jog cheminiai ginklai ar kiti masinio naikinimo ginklai vėl galėtų būti panaudoti per konfliktą;
5. ragina Jungtines Tautas kuo greičiau užbaigti išsamų 2013 m. rugpjūčio 21 d. Sirijoje vykdytų masinių žudynių tyrimą ir įvertinti atsakomybę;
6. apgailestauja, kad JT Saugumo Tarybai nepavyko imtis veiksmų reaguojant į Sirijos krizę;
7. primygtinai ragina JT Saugumo Tarybą imtis veiksmų atsižvelgiant į masines žudynes Sirijoje ir tarptautinių konvencijų pažeidimus remiantis Jungtinių tautų ekspertų grupės išvadomis ir skubiai reaguoti į cheminių ginklų naudojimo Sirijoje atvejį;
8. ragina visų pirma Rusiją ir Kiniją, kaip nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, suprasti savo atsakomybę ir padėti nustatyti bendrą poziciją ir rasti sprendimą dėl krizės Sirijoje; apgailestauja, kad Rusija ir Kinija, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ne kartą pasinaudojo veto teise sprendžiant su padėtimi Sirijoje susijusius klausimus ir taip užkirto kelią tarptautinei bendruomenei imtis veiksmų taikai ir saugumui regione užtikrinti, kaip reikalaujama JT chartijoje;
9. atkreipia dėmesį į 2013 m. rugpjūčio 27 d. Arabų lygos pateiktą pareiškimą, kuriame tarptautinė bendruomenė, atstovaujama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, raginama nugalėti vidaus nesutarimus ir imtis veiksmų prieš šio nusikaltimo, už kurį atsakingas Sirijos režimas, vykdytojus;
10. pabrėžia, kad atsižvelgiant į padėtį Sirijoje būtinas nuoseklus ir vieningas NATO sąjungininkų, ES valstybių narių ir platesnės tarptautinės bendruomenės požiūris; todėl ragina ES ir valstybes nares įvertinti, kokias priemones Sąjunga galėtų priimti, kad būtų galima paremti demokratines Sirijos opozicijos jėgas, palengvinti dialogą ir galimybę nustatyti bendrą požiūrį su kitais tarptautiniais veikėjais, įskaitant Arabų lygą, ir teikti tolesnę humanitarinę pagalbą Sirijos ir kaimyninių šalių gyventojams;
11. ragina tarptautinę bendruomenę ir visus veikėjus, susijusius su konfliktu Sirijoje, imtis veiksmų, kad būtų sušaukta Ženevos II konferencija siekiant bendro tikslo – pasiekti politinį sprendimą dėl Sirijoje vykstančios kovos; taip pat ragina tarptautinę bendruomenę pradėti konkrečiai planuoti Sirijos perėjimą prie demokratijos pasibaigus B. al Assado valdymui;
12. ragina sukurti tarptautinę tyrimų komisiją, kuriai kartu su JT ginklų inspektoriais būtų suteikta galimybė ne tik dokumentuoti ir tikrinti konkrečius cheminių ginklų naudojimo atvejus, bet ir nustatyti, kas atsakingas už nusikalstamą cheminių ginklų naudojimą;
13. ragina, kad būtų persekiojami asmenys, atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui ir už plačiai vykdomus, sisteminius ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, ir kad šiuos asmenis JT Saugumo Taryba perduotų prokuratūrai siekiant, kad būtų atliktas tyrimas ir jiems Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje būtų pareikšti kaltinimai;
14. reiškia rimtą susirūpinimą dėl Sirijoje tebesitęsiančios humanitarinės krizės ir dėl jos pasekmių kaimyninėms šalims; taip pat reiškia susirūpinimą, kad pabėgėlių išvykimas iš Sirijos ir toliau spartėja;
15. apgailestauja, kad per paskutinį Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimą Sankt Peterburge nepavyko susitarti dėl vieningo tarptautinio atsako į 2013 m. rugpjūčio 21 d. įvykdytą cheminių ginklų išpuolį Sirijoje;
16. palankiai vertina kaimyninių šalių, visų pirma Turkijos ir Libano, vyriausybių veiksmus teikiant humanitarinę paramą Sirijos pabėgėliams; pripažįsta, kad dėl šios paramos teikimo tose šalyse veikiančioms tarnyboms ir biudžetams daromas papildomas spaudimas; ragina tarptautinę bendruomenę remti paveiktas šalis;
17. pritaria Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojos humanitariniams klausimams ir humanitarinės pagalbos koordinatorės išreikštam susirūpinimui, kad nesėkmingų pastangų nutraukti konfliktą kainą moka paprasti žmonės, ir per šį konfliktą jau 2 mln. asmenų tapo pabėgėliais ir 100 00 asmenų žuvo;
18. pažymi, kad prezidentas B al Assad, kaip Sirijos valstybės vadovas pagal šalies konstituciją ir teisę, yra visų pirma atsakingas už visus ginkluotųjų pajėgų vykdomus veiksmus Sirijoje; ragina prezidentą B. al Assadą pripažinti, kad Sirijos gyventojai atmeta jo režimą, ir atsistatydinti, nes taip jis geriausiai pasitarnautų savo šalies interesams ir žmonių vienybei;
19. ragina visus veikėjus Sirijoje laikytis žmogaus teisių ir demokratijos principų ir įsipareigoti su tarptautine bendruomene konfliktą užbaigti taikiai;
20. pripažįsta, kad reikia skubiai sutelkti tarptautines ir regionines pastangas siekiant išspręsti Sirijos krizę; toliau primygtinai ragina visas JT Saugumo Tarybos nares laikytis savo įsipareigojimų dėl Sirijos krizės; ragina visas šalis, kurios aktyviai prisideda skatindamos rasti išeitį iš krizės, paremti šias pastangas; mano, kad šis procesas turėtų būti grindžiamas 2012 m. birželio 30 d. Ženevos komunikate išdėstytais principais ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2042;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Arabų Lygos generaliniam sekretoriui, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Sirijos kaimyninių šalių vyriausybėms ir parlamentams.