Plenarinio posėdžio dokumentas

 

13.11.2013                                                                                                              B7‑0492/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties ir pasirengimo devintajai PPO ministrų konferencijai

( 2013/2740(RSP) )

Franziska Keller, Eva Joly, Judith Sargentini

Verts/ALE frakcijos vardu

 

B7‑0492/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl Dohos vystymosi darbotvarkės dabartinės padėties ir pasirengimo devintajai PPO ministrų konferencijai

( 2013/2740(RSP) )

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje priimtą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge priimtą PPO ministrų deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją pavadinimu „Siekis reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją“[2],

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės, ypač į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją[3], 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją[4] ir 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją[5],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. per Parlamentinės konferencijos PPO klausimais iniciatyvinio komiteto 28-ąją sesiją priimtą deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į pareiškimus, padarytus per 2013 m. balandžio 11 d. ir birželio 3 d. vykusius Prekybos derybų komiteto (PDK) neoficialius posėdžius ir 2013 m. liepos 22 d. vykusį PDK oficialų posėdį,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

–   atsižvelgdamas į 4-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, kuri vyko 2013 m. liepos 8–10 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Dohos derybų raundas pradėtas 2001 m. siekiant ištaisyti esamus prekybos sistemos pusiausvyros sutrikimus, derybų metu dėmesį sutelkiant į besivystančių šalių ir ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir interesus;

B.  kadangi ES visada oficialiai pritarė tam, kad būtų taikoma tvirta daugiašalė taisyklėmis grindžiama prekybos sistema, tačiau nuo 2007 m. de facto trukdė įgyvendinti šį tikslą, taikydama papildomus metodus, pvz., pasitelkdama dvišalius, regioninius ir daugiašalius susitarimus, dėl kurių politinis dėmesys nukrypo nuo daugiašalės arenos ir tai turėjo neigiamos įtakos daugiašalės sistemos rėmimui, neatsižvelgiant į tai, ar šie papildomi metodai oficialiai atitinka PPO taisykles;

C. kadangi prekybos srityje nuo 2001 m. vykę visuotiniai įvykiai, ypač naujos prekybinės galios valstybių, pvz., Kinijos ir Brazilijos, iškilimas dar labiau apsunkino kompromisų paieškas Dohos derybų raunde siekiant apibrėžti teisingesnius pasaulinius prekybos santykius tvaraus vystymosi labui;

D. kadangi nuo pat Dohos vystymosi darbotvarkės derybų pradžios tarp dalyvių vyravo esminiai nesutarimai dėl Dohos derybų raundo tikslų, įskaitant ir Afrikos šalių delegacijų pasitraukimą iš PPO ministrų konferencijos 2003 m., dėl kurio nuo 2008 m. liepos mėnesio pabaigos derybos atsidūrė aklavietėje;

E.  kadangi per pastaruosius metus buvo stengiamasi ir imamasi iniciatyvų siekiant suteikti būtiną akstiną įstrigusiai Dohos vystymosi darbotvarkei, tačiau šios pastangos ir iniciatyvos buvo nesėkmingos;

F.  kadangi tikimybė, kad per 2013 m. gruodžio 3–6 d. Indonezijoje vyksiančią devintąją PPO ministrų konferenciją bus pasiekta prasminga pažanga siekiant pradinių Dohos darbotvarkės tikslų, yra maža, o tai parodo poreikį nuodugniai pertvarkyti daugiašalės prekybos sistemą;

1.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės naudos, gaunamos laikantis daugiašališkumo principo, tačiau pritaria tam, kad reikėtų vykdyti struktūrinę PPO reformą, kuri reikalinga siekiant užtikrinti sąžiningą, bendromis taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą, kuria būtų tinkamai atsižvelgiama į skirtingus įvairių šalių ir socialinių grupių interesus ir neišvengiamą būtinybę spręsti visuotines su klimato kaita, skurdu, socialine įtrauktimi, lyčių nelygybe ir migracija susijusias problemas;

2.  pabrėžia, kad besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, būtina visapusiškai įtraukti į derybas dėl galimų devintosios ministrų konferencijos rezultatų, siekiant užtikrinti, kad bus pasiektas susitarimas ir prisiimta atsakomybė; primygtinai ragina ES prisidėti ieškant patenkinamų sprendimų dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių keturiose probleminėse srityse, t. y.: a) Honkongo ministrų konferencijoje 2005 m. PPO narių priimto sprendimo dėl prekių patekimo į rinką be muitų ir be kvotų įgyvendinimo, b) lengvatinių kilmės taisyklių, c) medvilnės, ir d) mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomos išimties paslaugų srityje taikymo;

3.  pakartoja, kad būtina užtikrinti, jog specialiojo ir diferencinio režimo principas būtų neatskiriama visų lygmenų derybų dalis, atspindinti įvairius PPO narių ekonominio išsivystymo lygius, kaip nustatyta Dohos ministrų deklaracijos 44 dalyje; mano, kad reikėtų dar aiškiau apibrėžti reikšmingas specialiojo ir diferencinio režimo nuostatas, jas nuolat persvarstant ir pritaikant prie tikslų;

4.  atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos mėnesį Ženevoje vykusią 4-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, per kurią dalyviai nustatė su prekyba susijusius apribojimus, dėl kurių besivystančių šalių įmonės negali prisijungti prie vertės grandinių arba plėtoti savo verslo jose, tarp šių apribojimų yra tarifų didinimo schemos eksporto rinkose ir menkos galimybės gauti prekybos finansavimą;

5.  mano, kad privalomu susitarimu dėl palankesnių prekybos sąlygų – pagrindinis devintosios ministrų konferencijos tikslas – reikėtų nustatyti diferencijuotą laipsniško įsigaliojimo laikotarpį, kartu su susitarimu reikėtų priimti privalomą susitarimą dėl pajėgumų stiprinimo finansavimo ir techninės pagalbos besivystančioms šalims;

6.  pripažįsta žemės ūkio sektoriaus svarbą besivystančioms šalims ir pritaria pasiūlymams, kuriuos G33 šalių grupė pateikė aprūpinimo maistu klausimu; ypač mano, kad smulkieji ūkininkai turėtų turėti teisę, siekdami apsirūpinti maistu, naudoti savo produkciją maisto atsargoms kaupti, kurioms reikia naudoti subsidijas; mano, kad ES turėtų remti priemones, kuriomis atkuriamos besivystančių šalių maisto atsargos po pastaraisiais metais vykusio žalingo spekuliavimo ir vyravusio kainų svyravimo; atsižvelgdamas į tai, primena, kad ES turėtų užtikrinti įvairių krypčių ES politikos, būtent vystymosi politikos, bendros žemės ūkio politikos ir bendros prekybos politikos, suderinamumą, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 208 straipsniuose, atsižvelgdama į ES valstybių narių ir besivystančių šalių poreikius ir rūpimus klausimus; primena, kad Europos žemės ūkio produkcijos eksporto subsidijos trukdo neturtingų valstybių žemės ūkio plėtrai, nes vietos žemės ūkiui sudaroma nesąžininga konkurencija;

7.  primena, kad svarbu įvykdyti 2005 m. Honkongo ministrų konferencijoje prisiimtus išsivysčiusių šalių įsipareigojimus, kurie atspindi mažiausiai išsivysčiusių šalių prioritetus, ypač vadinamąjį 2005 m. sprendimą netaikant muitų ir kvotų ilgam laikotarpiui atverti rinkas visiems produktams iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, taip pat įsipareigojimą iki 2013 m. palaipsniui nutraukti subsidijų žemės ūkio produkcijos eksportui mokėjimą; šiuo atveju primena ir 2004 m. įsipareigojimą palaipsniui nutraukti nacionalinių subsidijų medvilnės gamybai mokėjimą;

8.  ragina išsivysčiusias šalis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis sekti ES iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ pavyzdžiu ir siūlyti mažiausiai išsivysčiusioms šalims ateiti į savo rinkas netaikant jokių muitų ir kvotų, ir užtikrinti, kad būtų taikoma mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikoma išimtis paslaugų srityje;

9.  pažymi, kad šiuo metu mažiausiai išsivysčiusios šalys negali pasinaudoti lengvatinio patekimo į rinką sąlygomis pagal sprendimą dėl prekių patekimo į rinką be muitų ir be kvotų, nes kilmės taisyklės nėra pakankamai lanksčios; pakartoja, kad atverdamos rinkas be muitų ir be kvotų mažiausiai išsivysčiusių šalių eksportui, PPO narės turėtų užtikrinti, kad importui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių taikomos lengvatinės kilmės taisyklės būtų skaidrios ir paprastos, ir taip veiksmingai palengvintų jų patekimą į rinką;

10. vis dėlto pažymi, kad lengvatinio patekimo į rinką taisyklės mažai padėjo skatinti besivystančių šalių eksportą ir ekonomikos diversifikavimą; ypač pažymi, kad nors išsivysčiusios šalys įsipareigojo netaikydamos muitų ir kvotų atverti rinkas mažiausiai 97 proc. mažiausiai išsivysčiusiose šalyse pagamintų produktų, likę 3 proc. apima didelę dalį mažiausiai išsivysčiusių šalių eksportuojamų produktų, pvz., tekstilę ir drabužius, kurie šioms šalims teikia konkurencinį pranašumą;

11. primena, kad išsivysčiusių šalių mokėtos subsidijos medvilnei turėjo neigiamo poveikio medvilnės gamyba užsiimančioms besivystančioms šalims; mano, kad devintojoje ministrų konferencijoje priimtas sprendimas palaipsniui panaikinti nacionalines subsidijas medvilnei parodytų, kad vis dar rimtai vertinama Dohos derybų raundo vystymosi darbotvarkė;

12. atkreipia dėmesį į sprendimą sustabdyti derybas dėl Informacinių technologijų susitarimo (ITS-2) išplėtimo, kuris būtų apėmęs principų dėl netarifinių kliūčių rinkinį ir būtų taikomas didesniam produktų ir šalių skaičiui; pataria visoms dalyvaujančioms šalims pripažinti esamus opius klausimus dėl antrinio skaitmeninio turinio produktų, pvz., šaldytuvų, įtraukimo, ir vėl pradėti derybas;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad vėluoja persvarstytos Sutarties dėl viešųjų pirkimų ratifikavimo procesas; pažymi, kad nebuvo pasiekta jokios reikšmingos pažangos baigiant prisijungimo procedūras ar pradedant naujas, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir besivystančių šalių atžvilgiu; tikisi, kad su aplinkosauga susijusių proceso ir gamybos metodų srityje pasiekta pažanga gali padėti atnaujinti visuotines diskusijas dėl proceso ir gamybos metodų, taip pat ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos atveju; ragina ES imtis lyderio vaidmens imantis veiksmų dėl tvarumą skatinančių viešųjų pirkimų darbo programos pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų, įskaitant su socialiniais ir aplinkosauginiais standartais susijusių proceso ir gamybos metodų srityje;

14. palankiai vertina 2013 m. birželio mėn. priimtą tinkamą sprendimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims dar aštuoneriais metais iki 2021 m. liepos 1 d. pratęsti Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), taikymo išimties taikymo laikotarpį; tačiau apgailestauja dėl ES pozicijos prieš besąlygišką išlygą; mano, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys turėtų galėti pačios spręsti dėl savo pasirengimo taikyti TRIPS ir taip užtikrinti, kad pasaulinėje prekybos sistemoje nebūtų taikomas visiems vienodas metodas, bet būtų atsižvelgiama į kiekvienos besivystančios šalies ypatumus;

15. ragina PPO nares aktyviai remti pastangas siekiant glaudesnio PPO bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Tarptautine darbo organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinėmis Tautomis ir jos agentūromis ir organais, pvz., JT prekybos ir plėtros konferencija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, JT aplinkos programa, JT vystymo programa ir JT bendrąja klimato kaitos konvencija, siekiant aiškumo apibrėžiant PPO taisyklių ir daugiašalių susitarimų santykį, nustatant normų hierarchiją remiantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, taip pat siekiant labiau suderintos visuotinės politikos;

16. ragina išsamiai apsvarstyti, kaip būtų galima geriau spręsti su prekyba nesusijusias problemas taikant PPO taisykles, kad PPO narės galėtų siekti teisėtų politinių tikslų; todėl pabrėžia, kad reikėtų tvirtai remti pastangas priimti ir taikyti tarptautinius su socialinėmis, darbo ir aplinkos nuostatomis ir žmogaus teisėmis susijusius standartus, o besivystančioms šalims teikti reikalingą pagalbą, kad jos galėtų šių standartų laikytis;

17. yra įsitikinęs, kad dabar pats laikas PPO narėms bendrai susitarti dėl besivystančių šalių diferencijavimo, siekiant priimti veiksmingas priemones, kurios būtų naudingos toms besivystančioms šalims, kurioms jų labiausiai reikia, laikantis paskelbto Dohos derybų raundo tikslo; primygtinai ragina pažangesnes besivystančias šalis prisiimti dalį atsakomybės jau dabartiniame Dohos derybų raunde ir prisidėti atsižvelgiant į savo išsivystymo lygį ir sektorių konkurencingumą;

18. mano, kad derėtų rimtai apsvarstyti klausimą, ar reikėtų pagal objektyvius kriterijus, susijusius ne tik su bendruoju nacionaliniu produktu, į kategorijas arba pakategores suskirstyti ne tik besivystančias šalis, bet ir visas kitas PPO nares, kad būtų galima diferencijuotai taikyti esamus susitarimus ir susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi;

19. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad Parlamentas aktyviai dalyvautų rengiant devintąją ministrų konferenciją, kad jam būtų skubiai teikiama naujausia informacija ir, jei reikia, vykstant ministrų konferencijai su juo būtų konsultuojamasi; ragina Komisiją toliau skatinti kitas PPO nares, kad šios didintų parlamentinio aspekto svarbą PPO organizacijoje;

20. ragina PPO nares užtikrinti demokratinį teisėtumą stiprinant PPO parlamentinį aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti geresnes parlamentų narių galimybes susipažinti su prekybos derybomis, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant PPO sprendimus ir užtikrinti deramą prekybos politikos priežiūrą savo piliečių labui; atitinkamai ragina įsteigti nuolatinę Europos Parlamento narių delegaciją PPO;

21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Pasaulio prekybos organizacijos generaliniam direktoriui.

[1] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.
[2] OL C 259 E, 2009 10 29, p. 77.
[3] OL C 9 E, 2010 1 15, p. 31.
[4] OL C 286 E, 2010 10 22, p. 1.
[5] OL C 51 E, 2013 2 22, p. 84.