Plenarinio posėdžio dokumentas
13.1.2014 B7‑0016/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES
( 2013/2960(RSP) )
Rebecca Harms, Daniel Cohn-Bendit, Jean Lambert, Elisabeth Schroedter, Judith Sargentini, Franziska Keller, Marije Cornelissen, Hélène Flautre, Malika Benarab-Attou
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES
( 2013/2960(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje[1],
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[2],
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo[3] ir į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką[4],
– atsižvelgdamas į Komisijos nario László Andoro 2014 m. sausio 1 d. pareiškimą dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo apribojimų panaikinimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl laisvo asmenų judėjimo rėmimo,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos 2014 m. sausio 15 d. pareiškimus dėl pagrindinės teisės į laisvą judėjimą ES užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi laisvo asmenų judėjimo principas yra pagrindinė visų Sąjungos piliečių teisė, nustatyta SESV;
B. kadangi laisvas judėjimas – viena iš esminių ES vertybių, nes taip jos piliečiams sudaroma galimybė rinktis, kur gyventi ir dirbti, ir skatinamas judumas ir vystymasis darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir kitose srityse;
C. kadangi dėl laisvo Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių judėjimo skatinamas judumas, tačiau, neskaitant teisės pasilikti ir gyventi kitoje valstybėje narėje daugiausia tris mėnesius, kitos teisės neužtikrinamos;
D. kadangi laisvas darbuotojų judėjimas apima ir teises, ir pareigas ir negali būti laikomas neribotu;
E. kadangi laisvą žmonių, kurie ieško galimybių ir naujo gyvenimo, judėjimą ES iš dalies lėmė skurdas kai kuriose Sąjungos šalyse;
F. kadangi skurdas gali būti priežastis, dėl kurios žmonės palieka savo šalį ir ieško galimybių ES; kadangi valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį skurdo mažinimui visoje ES; kadangi pats savaime skurdas niekada negali būti repatriacijos ar priverstinio grąžinimo iš vienos valstybės narės į kitą priežastimi;
G. kadangi skurdo mažinimas – ypatingas su Europos socialiniu fondu susijusios veiklos ir strategijos „Europa 2020“ tikslas ir valstybės narės pačios sprendžia, kaip šiuo tikslu panaudoti tam skirtas lėšas;
H. kadangi nediskriminavimo ir vienodo požiūrio darbo rinkoje principas yra esminis ir jo turi būti visapusiškai laikomasi;
I. kadangi valstybės narės, ypač tos, kurios naudojasi pereinamuoju laikotarpiu, turėjo reikiamo laiko savo socialinės apsaugos sistemoms su laisvu ES darbuotojų judėjimu suderinti;
1. pažymi, kad laisvo judėjimo principas – pagrindinė visų Sąjungos piliečių teisė ir kad jokios išimtys iš ES teisės, susijusios su šia pagrindine teise, negali būti priimtinos;
2. mano, kad reikėtų apgailestauti dėl labai neigiamo ir nepagrįstai didelio dėmesio „naštai“, siejamai su laisvu judėjimu, kurį likus keletui dienų iki Bulgarijai ir Rumunijai taikyto pereinamojo laikotarpio pabaigos parodė keletas ES valstybių vadovų;
3. kategoriškai nesutinka su pozicija, kurios laikosi tų pačių ES valstybių vadovai, ragindami imtis pokyčių ir apriboti laisvą piliečių judėjimą; pabrėžia, kad apribojus vienos piliečių grupės teises ši grupė atribojama ir atskiriama, kad tai laikytina neteisingu ES elgesiu, kad rizikuojama, jog šios grupės taps ksenofobinių jėgų išpuolių taikiniu, ir kad tai plačiau paveiks rasizmo ir ksenofobijos stiprėjimą visose ES valstybėse narėse;
4. mano, jog pozicija, kurios laikosi kai kurios politinės partijos, t. y. kad migracija yra našta nacionalinėms socialinės rūpybos sistemoms ir kad vadinamasis pašalpų turizmas kelia didžiausią grėsmę valstybių narių socialinėms sistemoms, yra klaidinga; pabrėžia, jog nė viena apie šią naštą skelbianti valstybė narė nepateikė įrodymų Komisijai, nors buvo prašytos tai padaryti;
5. pažymi, kad Direktyvoje 2004/38/EB jau numatytas apribojimas: asmenys turi įrodyti, jog disponuoja pakankamais ištekliais, kad netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės pagalbos sistemai;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti griežtą darbo teisės nuostatų vykdymą siekiant užtikrinti, kad su visais ES darbuotojais būtų elgiamasi vienodai; pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti visas pastangas siekdamos nutraukti pažeidžiamų darbuotojų išnaudojimą ir kad taip būtų remiama sąžininga verslo konkurencija bei sąžiningos darbo rinkos;
7. pripažįsta, kad yra keletas „karštųjų taškų“, į kuriuos vykdavo labai nepasiturinčių asmenų grupės iš kitų valstybių narių ir kad dėl to atitinkamuose miestuose kyla įtampa; pažymi, kad ne viena vietos valdžios institucija ir bendruomenė konstruktyviai dirbo siekdamos išspręsti šias problemas;
8. vis dėlto mano, kad tokios įtampos problema galėtų ir turėtų būti sprendžiama padedant su tuo susijusiems asmenims ir remiant atitinkamus regionus, t. y. naudojant Europos socialinio fondo lėšas;
9. ragina valstybes nares laikytis tvirtos pozicijos ginant darbuotojų teisę laisvai judėti kaip pagrindinę teisę, kuri turėtų būti remiama suteikiant deramas socialines ir darbo teises ir griežtai vykdant darbo teisės nuostatas;
10. pabrėžia, kad greta dirbančių ar gyvenančių ES piliečių teisės ir pareigos neturėtų priklausyti nuo jų pilietybės;
11. ragina valstybes nares pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis siekiant kovoti su migracija dėl skurdo ES nepažeidžiant laisvo asmenų ir jų šeimos narių judėjimo principo;
12. ragina valstybes nares užtikrinti, kad su ES darbuotojais ir nacionaliniais darbuotojais būtų elgiamasi vienodai;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.