Plenarinio posėdžio dokumentas
28.1.2014 B7‑0073/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2013 m. pažangos ataskaitos
( 2013/2883(RSP) )
Richard Howitt
Užsienio reikalų komiteto vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2013 m. pažangos ataskaitos
( 2013/2883(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kuriuo buvo suteiktas narystės ES siekiančios šalies kandidatės statutas, ir į 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 47/225 ir į 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinąjį susitarimą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl laikinojo susitarimo taikymo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos ataskaitą „Reformų įgyvendinimas vykstant aukščiausio lygio dialogui stojimo klausimais ir gerų kaimyniškų santykių puoselėjimas“ (COM(2013) 0205), pažangos ataskaitą ( SWD(2013)0413 ) ir 2013 m. spalio 16 d. komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013) 0700),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. pasiektą politinių partijų susitarimą, tyrimo komiteto 2013 m. rugpjūčio 26 d. galutinę ataskaitą ir 2013 m. rugsėjo 16 d. susitarimo memorandumą,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šalies klausimu ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“[1],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Vadovų Taryba, nepaisydama palankios Komisijos rekomendacijos šiuo klausimu, penktus iš eilės metus nusprendė nepradėti stojimo derybų su Makedonija; kadangi dėl dar vieno derybų nukėlimo vis labiau auga Makedonijos visuomenės nusivylimas dėl aklavietės, kurioje atsidūrė ES integracijos procesas, ir didėja pavojus, kad vis gilės šalies problemos ir augs tarptautinė įtampa; kadangi dvišaliai klausimai neturėtų sudaryti kliūties oficialiai pradėti stojimo derybų, nors juos ir reikėtų išspręsti iki stojimo proceso pabaigos;
B. kadangi teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė, regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai ES plėtros proceso elementai;
C. kadangi dvišaliai klausimai turi būti kuo anksčiau pradedami konstruktyviai spręsti, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų ir ES principus bei vertybes;
1. dar kartą ragina Tarybą nedelsiant nustatyti stojimo derybų pradžios datą;
2. kviečia Graikiją pasinaudoti pirmininkavimo laikotarpiu ir paskatinti šios šalies Europos integracijos procesą, taip sutvirtinant jos įsipareigojimą, nustatytą 2003 m. Salonikų darbotvarkėje, ir sukurti palankią aplinką dvišalių nesutarimų sprendimui vadovaujantis Europos vertybėmis ir principais; ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią Graikiją pasinaudoti teigiama vadovavimo įtaka ir kurti naujas iniciatyvas, kad būtų rastas kelias iš dabartinės derybų aklavietės ir ieškoma sprendimo;
3. ragina šalį konsoliduoti reformas ir panaikinti politiką ir praktiką, kurios vis dar trukdo jos ateičiai Europos Sąjungoje, užtikrinti tikrą pažangą pagrindinėse srityse, kaip apibrėžta Europos Vadovų Tarybos išvadose ir, konkrečiau, pareiškimuose dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso; mano, kad derybų su ES pradžia yra teigiamas poslinkis sprendžiant dabartinius nesutarimus su kaimyninėmis šalimis ir tuo pačiu metu vykdant tolesnes reformas padėčiai šalyje pagerinti;
4. atsižvelgdamas į teigiamą Komisijos rekomendaciją bei jos teigiamą aukščiausio lygio dialogo stojimo klausimais rezultatų įvertinimą ir įspėdamas apie pažangos lėtėjimo pavojų, apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba nusprendė nekartoti savo 2012 m. gruodžio mėn. sprendimo, kuriame padarė išvadą, kad didžia dalimi pritaria Komisijos nuomonei, tikėjosi, jog per kitą pirmininkavimo laikotarpį gali būti priimtas sprendimas pradėti stojimo derybas, ir pažymėjo, kad Komisija atliks visą paruošiamąjį darbą šiuo tikslu;
5. pabrėžia, kad toliau atidėliojant stojimo derybų pradžią daromas vis didesnis ir nenuspėjamas poveikis šaliai ir regiono stabilumui; ragina tiek vyriausybę, tiek Komisiją atlikti kiekybinę galimo socialinio, politinio ir ekonominio poveikio, taip pat vidaus ir regioninės politikos poveikio ir rizikos, kylančios dėl to, kad Taryba nepajėgia nustatyti stojimo derybų pradžios datos, analizę;
6. primygtinai prašo, kad visos šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės būtų vertinamos pagal jų nuopelnus;
7. nors šalies laukia labai rimti iššūkiai, pritaria Komisijos išvadai, jog vykdydama stojimo procesą šalis pasiekė aukštą savo teisės aktų suderinimo su ES acquis lygį ir kad šalis pakankamai atitinka Kopenhagos kriterijus, kad būtų pradėtos stojimo derybos; pažymi, kad pagal ES procedūras nauji nariai priimami tik tada, kai atitinka visus reikalavimus; pritaria Komisijos nuomonei, kad pradėjus derybas dėl 23 ir 24 skyrių (teisingumas, demokratija ir žmogaus teisės) būtų skatinama pažanga šiais klausimais, kurie ypač kelia susirūpinimą kai kurioms valstybėms narėms;
8. ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti acquis peržiūros proceso pradžią, ypač 23 ir 24 skyrių; mano, kad peržiūros procesas padėtų sutvirtinti reformas ir padėtų šaliai geriau spręsti bet kokius neišvengiamus iššūkius, su kuriais susiduria valstybės kandidatės, pvz., toliau stiprinti teisinės valstybės veiksmingumą, reformuoti teismų ir viešojo administravimo sektorius, taip pat stiprinti įvairių etninių grupių sanglaudą;
9. palankiai vertina šalies įsipareigojimų įvykdymą pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir jos didelę pažangą suderinant teisės aktus su acquis; ragina Tarybą priimti Komisijos rekomendacijas pereiti prie antrojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo etapo pagal susijusias šio susitarimo sąlygas;
10. pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindinės šalies stojimo į ES proceso dalys, įskaitant suderintą ir abipusiai priimtiną pavadinimo klausimo sprendimą, remiant JT; atsižvelgdamas į albanų mažumą šalyje ir į opius dvišalius santykius su kitomis kaimyninėmis šalimis, ypač su Graikija ir Bulgarija, šiuo požiūriu pritardamas Komisijos nuomonei pakartoja savo poziciją, kad dvišaliai klausimai turėtų būti sprendžiami kuo ankstesniu stojimo proceso etapu, laikantis konstruktyvaus požiūrio ir palaikant gerus kaimyninius santykius, vedant intensyvų ir atvirą dialogą, pagrįstą bendros ateities Europoje vizija, ir, pageidautina, prieš pradedant stojimo derybas; primena, kad reikėtų vengti poelgių, prieštaringų veiksmų ir pareiškimų, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams; prašo konkretesnių bendradarbiavimo rezultatų, kad būtų sukurti geri trišaliai kaimyniniai Atėnų, Sofijos ir Skopjės santykiai;
11. pritaria Komisijos išvadai, kad, jeigu Europos Vadovų Taryba ir toliau nesugebės užtikrinti pažangos šaliai siekiant narystės ES, tai pakenks pasitikėjimui ES plėtros procesu; taip pat tvirtina, kad minėtu atveju irgi būtų pakenkta sąlygoms, būtinoms siekiant skatinti su ES susijusias reformų priemones; pažymi, kad stojimo procesas savaime yra paskata užbaigti reformas;
12. mano, kad dėl to, jog per beveik 20 metų, abiem šalims nepavyko rasti ginčo dėl pavadinimo sprendimo, kurį jos abi traktuotų kaip sąžiningą ir teisingą, taip pat suabejota sistemos galimybėmis pasiekti šį tikslą, dėl kurio įgyvendinimo labai svarbu dėti pastangas; pažymi, kad tai atsitiko nepaisant didelių JT tarpininko pastangų ir tvirtos abiejų šalių politinės valios rasti sprendimą; tačiau primena savo požiūrį, kad dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami stojimo į ES procesui stabdyti;
13. ragina Graikiją pasinaudoti pirmininkavimo ES laikotarpiu ir atsižvelgus į Komisijos, Tarybos ir Parlamento bei pačios šalies interesus suteikti naują politinį akstiną tikroms ir nuoširdžioms pastangoms, kad neatidėliojant būtų rastas abipusiai priimtinas pavadinimo klausimo sprendimas; atkreipia dėmesį į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo; laikosi nuomonės, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir ES turėtų nuosekliai aiškinti visuomenei šio sprendimo, kai dėl jo bus sutarta, naudą; palankiai vertina Graikijos užsienio reikalų ministro Evangelos Venizelos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent Fabius susitikimą ir derybas dėl šios šalies, tikėdamasis, kad tai yra būsimų didesnių teigiamų pokyčių, susijusių su galimu pavadinimo klausimo sprendimu, ženklas;
14. palankiai vertina tai, kad per devynis mėnesius įvyko penki šalies ir Bulgarijos darbo grupių susitikimai, kuriuose vyravo draugiška atmosfera; mano, kad stiprius jausmus sukeliančius dviejų šalių istorinius, bendruomeninius ir kitus bendrus klausimus geriausiai spręsti vedant dialogą, kuriame vyrautų tokia pat atmosfera, įskaitant bendradarbiavimą su žiniasklaida ir teisinės sistemos bei kitomis institucijomis; ragina imtis svarbių veiksmų siekiant tinkamu laiku pasiekti dvišalį susitarimą kaip šiuo požiūriu priimtiną sistemą;
15. pakartoja savo susirūpinimą dėl istorinių ginčų naudojimo dabartinėse diskusijose su kaimynais ir pakartoja savo raginimą siekti teigiamos pažangos kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minint bendrus istorinius įvykius ir sukaktis, nes tai padėtų geriau suprasti istoriją ir pagerinti kaimyninius santykius; ragina dėti pastangas steigiant bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, kuriais siekiama prisidėti prie objektyvaus istorijos aiškinimo, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus; primygtinai ragina valdžios institucijas pradėti naudoti mokomąją medžiagą, kurioje nebūtų ideologinių istorijos interpretacijų ir kuria būtų siekiama didinti tarpusavio supratimą;
16. giria šalį už konstruktyvų vaidmenį ir teigiamą indėlį vykdant regioninį bendradarbiavimą, palankiai vertina aktyvų jos dalyvavimą regiono iniciatyvose, pvz., Vidurio Europos iniciatyvoje ir regiono Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių iniciatyvoje (angl. MARRI); sveikina šalį sėkmingai užbaigus Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso (angl. SEECP) pirmininkavimą (2012 m. birželio mėn. – 2013 m. birželio mėn.) ir palankiai šiuo atžvilgiu vertina visapusės integracijos rėmimą, kaip vertingą indėlį toliau stiprinant regioninį bendradarbiavimą;
17. ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Makedoniją į naują makreoregioninio bendradarbiavimo Pietryčių Europoje sistemą t. y. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregiono strategiją ir tarpvalstybinę programą;
18. primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti parlamentinio tyrimų komiteto rekomendacijas, pateiktas po 2012 m. gruodžio 24 d. įvykių, kurios, kartu su visų partijų įsipareigojimu laikytis susitarimo memorandumo, yra būtinos norint šaliai grįžti prie euroatlantinės perspektyvos; didžiuojasi už plėtrą atsakingo Komisijos nario ir Europos Parlamento vaidmeniu padedant pasiekti kovo 1 d. susitarimą, tačiau pripažįsta, kad politinės partijos pačios turi prisiimti atsakomybę už tai, kad vyktų konstruktyvus dvišalis dialogas ir bendradarbiavimas, ir atsisakyti boikotų, kad atsirastų galimybė visavertei, nepriklausomai vyriausybės teisinei priežiūrai ir būtų laikomasi Europos demokratijos normų; pabrėžia, kad svarbu, jog ir vyriausybė, ir politinės partijos siektų gerinti santykius, kad būtų išlaikytas politinis stabilumas;
19. palankiai vertina ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos išvadas, kuriose teigiama, kad pavasarį vykę savivaldos rinkimai buvo administruojami veiksmingai; pritaria išreikštam susirūpinimui dėl informavimo žiniasklaidoje pusiausvyros, dėl valstybės ir partijos veiklos susiliejimo naudojant administracinius išteklius ir dėl praneštų pažeidimų, susijusių su balsuotojų registracija Pustece, Albanijoje; teigiamai vertina vyriausybės įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl rinkimų reformos; pabrėžia, kad būtina toliau stengtis didinti skaidrų politinių partijų finansavimą ir atskaitomybę; ragina imtis veiksmų siekiant išvengti valstybės ir partijų veiklos susiliejimo vykdant rinkimų kampanijas ir užtikrinti įvairių partijų susitarimą atlikti rinkėjų registro auditą;
20. pabrėžia, kad visų lygmenų politiniais patobulinimais būtina užtikrinti viešojo administravimo profesionalumą ir nepriklausomumą; mano, kad svarbu, jog naujoje teisės sistemoje būtų įtvirtinti skaidrumo, vertinimo pagal nuopelnus ir nešališko atstovavimo principai; ragina vyriausybę tęsti būtinas šios srities reformas, taip pat viešųjų išlaidų ir viešųjų pirkimų srities reformas, nes tai turės teigiamos įtakos valdymo kokybei;
21. primygtinai ragina stiprinti demokratiją ir imtis tolesnių ryžtingų veiksmų siekiant decentralizuoti biudžetą, apgailestaudamas dėl jo sumažinimo pastaraisiais metais, bet nekantriai laukdamas tyrimo ataskaitos dėl decentralizavimo eigos, ir palankiai vertindamas didesnę pajamų dalį pagrindiniame savivaldybių biudžete, tolesniais veiksmais, kuriais būtų didinama pagarba vietos valdžiai, ypač tais atvejais, kai kontrolę vykdančios vietos lygmeniu partijos nėra valdžioje nacionaliniu lygmeniu;
22. palankiai vertina kitų šio regiono šalių ES integracijos proceso pažangą, tačiau yra susirūpinęs, kad toliau atidėliojant derybas dėl stojimo, regione gali susidaryti nepagrįsti skirtumai, galintys kelti papildomų grėsmių geriems etniniams santykiams, o Makedonijos piliečiai gali pasijusti palikti nuošalyje; smerkia visų rūšių ultranacionalizmą bet kokioje šalyje; ragina visuomenėje laikytis nediskriminavimo politikos ir tolerancijos, neatsižvelgiant į jos narių religiją, etninę kilmę ar kalbą;
23. pritaria Komisijos raginimui užbaigti Ohrido pagrindų susitarimo peržiūrą ir pradėti jos rekomendacijų įgyvendinimą;
24. pažymi, kad toliau stiprinant politinį dialogą su šalies albanais reikšmingai prisidedama prie regiono stabilumo ir bendradarbiavimo;
25. primygtinai ragina vyriausybę, žiniasklaidą, mokslo bendruomenę, pilietinę visuomenę ir visus suinteresuotuosius subjektus siųsti visuomenei aiškius signalus, kad diskriminacija dėl tautinės tapatybės šalyje netoleruojama, įskaitant ir diskriminaciją susijusią su teisingumo sistema, žiniasklaida, įdarbinimo ir socialinėmis galimybėmis; pabrėžia šių veiksmų svarbą siekiant šalyje įvairių etninių bendruomenių integracijos, šalies stabilumo ir Europos integracijos;
26. apgailestauja dėl to, kad nepadaryta daugiau pažangos užtikrinant integruotą švietimą ir kad dar nebuvo numatyta lėšų integruoto švietimo strategijai įgyvendinti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atrodo, vis mažiau jaunuolių moka vieni kitų kalbą; primygtinai ragina šiuo atžvilgiu imtis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklinio amžiaus vaikų atskyrimo ir galimų etninių konfliktų; kartu pabrėžia, kad svarbu remti neprivalomą įtraukų dvikalbį švietimą; vis dar yra susirūpinęs dėl romų vaikų atskyrimo mokyklose;
27. mano, kad tolesnio geriausius demokratinius standartus atitinkančio surašymo kliūtis galima iš dalies pašalinti kaip laikiną sprendimą sukūrus civilinį registrą;
28. apgailestauja dėl prastėjančios šalies reputacijos žiniasklaidos laisvės atžvilgiu; kartu su Komisija reiškia susirūpinimą dėl to, kad žodžio laisvės apsauga užtikrinant įvairią ir pliuralistinę, apsaugotą nuo politinio kišimosi žiniasklaidą išlieka itin svarbiu šalies uždaviniu; šiuo atžvilgiu pažymi, kad žiniasklaidos pliuralizmo stoka iš dalies kyla dėl vyriausybės reklamos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti valstybinio transliuotojo nepriklausomumą ir tvarumą, raginant valdžios institucijas žiniasklaidos įstatyme šiuo atžvilgiu priimti apsaugos priemones; mano, kad dėl dabartinio žiniasklaidos įstatymo turėtų būti toliau konsultuojamasi ir diskutuojama ir kad dėl tokių svarbių reformų būtų susitarta tik tada, jeigu jas plačiai paremtų visos šalies žurnalistų bendruomenė; pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant atkurti pasitikėjimą tarp vyriausybės ir žiniasklaidos; remia šalies žiniasklaidos instituto iniciatyvą su ES parama paskelbti baltąją knygą dėl pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos santykių gerinimo; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų apsaugotos žiniasklaidos darbuotojų teisės ir nepriklausomumas; pabrėžia skaidrumo poreikį žiniasklaidos nuosavybės atžvilgiu;
29. atkreipia dėmesį į pažangą, kurią anksčiau, remdamasi ESBO specialiojo atstovo spaudos laisvei patirtimi, padarė vyriausybė ir žurnalistų sąjunga, susitikusios prie apskritojo stalo, ir mano, kad tolesni susitikimai prie apskritojo stalo, žodžio laisvės gairių įgyvendinimas ir tinkamos darbo aplinkos žurnalistams užtikrinimas – tai pagrindinės priemonės siekiant reikiamos pažangos; pripažįsta, kad visišką žodžio laisvę galima pasiekti tik tokioje visuomenėje, kurioje yra įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su informacija ir yra pakankamai viešosios erdvės prasmingoms viešoms diskusijoms;
30. vis dėlto mano, kad naujausias žurnalisto Tomislavo Kezarovskio įkalinimo atvejis bei kiti atvejai, kurių baigtį turėtų nulemti tik Europos žmogaus teisių konvencija besivadovaujantys nepriklausomi teisėjai, kelia susirūpinimą dėl galbūt šalyje naudojamo selektyvaus teisingumo, ir susijusios institucijos turėtų imtis veiksmingų priemonių, kad to būtų išvengta;
31. atkreipia dėmesį į naują liustracijos įstatymą, bet taip pat atkreipia dėmesį į Venecijos komisijos ir Helsinkio komiteto išreikštas abejones dėl šio įstatymo konstitucingumo ir galimo netinkamo panaudojimo;
32. skatina valdžios institucijas iš Serbijos susigrąžinti Jugoslavijos slaptųjų tarnybų archyvus ir į liustracijos procesą įtraukti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų darbuotojus; ragina didinti Duomenų tikrinimo komisijos įgaliojimus ir nuolat perkelti visus reikiamus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų dokumentus į šios komisijos patalpas;
33. primena ankstesnėse rezoliucijose pateiktas rekomendacijas dėl galių pilietinei visuomenei suteikimo; ragina vyriausybę pripažinti svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį bei jos pridėtinę vertę politinėse diskusijose ir ragina aktyviai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) į diskusiją dėl politikos formavimo; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį PVO gali atlikti didindamos integracijos į ES proceso skaidrumą, atskaitingumą ir įtraukumą; siūlo remiant pilietinės visuomenės sektoriaus iniciatyvas pasiūlyti jam paramą; palankiai vertina pilietinės visuomenės dalyvavimą darbo grupėje dėl 23 skyriaus, kurią įsteigė Teisingumo ministerija, ir ragina visas ministerijas vadovautis šiuo pavyzdžiu; ragina teigiamai atsižvelgti į pasiūlymą rinkti PVO, kurios dalyvautų visose darbo grupėse pagal nacionalinę programą dėl acquis;
34. apgailestauja dėl menkos pažangos įgyvendinant antrąją vyriausybės strategiją dėl bendradarbiavimo su pilietine visuomene ir šios strategijos veiksmų planą ir reiškia susirūpinimą dėl labai vėluojančio minėtųjų dokumentų įgyvendinimo; yra susirūpinęs, kad šioje srityje nepakanka įsipareigojimo, o biudžeto paramai, kuri skiriama pilietinei visuomenei, stinga skaidrumo; mano, kad atvira vyriausybės partnerystė, kurią pasižadėjo puoselėti šalis, gali tapti tinkamu pagrindu padėčiai pagerinti; palankiai vertina ir skatina naudoti rodiklius, skirtus pilietinės visuomenės dalyvavimui įvertinti, kaip nurodyta 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikate „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012) 0492);
35. pakartoja savo raginimą Komisijai ir vyriausybei susitarti ir kitu Pasirengimo narystei pagalbos priemonės programavimo laikotarpiu numatyti minimalią kvotą, kad būtų užtikrinti 15 proc. mokėjimai nevalstybiniams subjektams, ir susitarti, kad pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą techninę pagalbą valdytų pati pilietinė visuomenė; taip pat ragina, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė II būtų taip pat taikoma remti veiksmams, kuriais siekiama tikslo, kad 9 proc. šalies biudžeto būtų panaudojama per decentralizuotas regionines ir vietos valdžios institucijas;
36. giria šalį už įvykdytas reformas, pagal kuriais teisės sistema buvo suderinta su tarptautiniais standartais; primygtinai ragina šalį didinti savo Teisėjų tarybos skaidrumą, kad sumažėtų įspūdis, jog ji dirba veikiama įtakos ir spaudimo; ragina Komisiją savo būsimose pažangos ataskaitose atsižvelgti ir išnagrinėti su šia šalimi susijusių Europos žmogaus teisių teismo sprendimų laikymąsi;
37. palankiai vertina veiklą, kuria siekiama didinti teisėjų profesionalumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, t. y. įdarbinant teisėjų ir prokurorų akademijos absolventus, pirmąjį 2013 m. pusmetį išlaikant teigiamą teismų bylų išnagrinėjimo rodiklį ir toliau mažinant susikaupusių bylų skaičių; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;
38. ypač ragina stiprinti Valstybės korupcijos prevencijos komisiją, Vidaus reikalų ministerijos antikorupcijos padalinį, Generalinio valstybės prokuroro biurą kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir Valstybės audito biurą biudžeto, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais; pabrėžia, kad toliau reikia skirti dėmesį aukšto lygio korupcijos atvejams, geriau panaudoti turto arešto orderius bei turto konfiskavimą, ir primygtinai ragina tęsti pastangas siekiant sėkmingų kaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio bylose; ragina nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą atskleisti korupcijos atvejus ir remti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus ir teismus; palankiai vertina tolesnes JTVP remiamas Valstybės korupcijos prevencijos komisijos pastangas stiprinti prevencinį kovos su korupcija aspektą, įvedant visapuses sąžiningumo sistemas devyniose bandomosiose savivaldybėse; remia nacionalinių institucijų ketinimus užbaigti įstatymo dėl korupcijos prevencijos pataisas, išplėsti sąžiningumo sistemos koncepciją visoje šalyje, taip pat sistemiškai ir institucijų lygmeniu ginti informatorius;
39. pažymi, kad tebevyksta darbai, kuriais siekiama sukurti Nacionalinės žvalgybos duomenų bazę, ir ragina šalies valdžios institucijas paspartinti savo pastangas šiuo atžvilgiu ir kuo greičiau sukurti nacionalinį koordinavimo centrą kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kitais sunkiais nusikaltimais, įskaitant ir tarpvalstybinius nusikaltimus;
40. reiškia susirūpinimą dėl plačiai paplitusio ir ilgos trukmės kardomojo kalinimo ir dėl sąlygų, kuriomis laikomi sulaikytieji; atkreipia dėmesį į atvejus, kai demonstracijoms valdyti buvo naudojamos neproporcingos policijos pajėgos; ragina užtikrinti, kad pastangos garantuoti viešąją tvarką būtų proporcingos ir būtų gerbiama laisvų susirinkimų teisė;
41. palankiai vertina naują įstatymą dėl teisingumo vaikams ir ragina skirti pakankamai lėšų jo įgyvendinimui; toliau apgailestauja dėl sveikatos ir švietimo paslaugų nepilnamečių įkalinimo įstaigose;
42. palankiai vertina sumažėjusį socialinės globos įstaigose augančių vaikų skaičių, tačiau tebėra susirūpinęs dėl didelio neįgalių vaikų skaičiaus institucijose; ragina imtis daugiau reformų vaikų apsaugos sistemoje ir sustiprinti socialinio darbo centrų pajėgumus, kad būtų galima padėti palankių sąlygų neturinčioms šeimoms;
43. palankiai vertina tai, kad sukurta nacionalinė jaunimo taryba, ir pastangas, kurios dedamos norint užtikrinti, kad ji būtų įvairialypė ir politiškai neutrali, taip pat kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti Europos jaunimo forume; kviečia šalies jaunimo ir sporto agentūrą visiškai ją remti ir dalyvauti jos veiklose;
44. ragina vyriausybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių Apsaugos nuo diskriminacijos komisijai ir Lygių galimybių departamento kovos su diskriminacija padaliniui; ragina imtis priemonių informuotumui apie lygybę ir nediskriminavimą didinti;
45. palankiai vertina tai, kad Skopjėje vėl atidarytas LGBTI centras po to, kai prieš jį per pastaruosius dvylika mėnesių įvykdyti penki atskiri išpuoliai; palankiai vertina šalies Kovos su diskriminacija komisijos išvadą dėl homofobijos mokykliniuose vadovėliuose ir ragina šią išvadą taikyti platesniu mastu; ypač ragina uždrausti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos priimant į darbą; apgailestauja dėl nediskriminavimo įstatymo, kuris vis dar neatitinka ES acquis; pakartoja savo raginimą iš dalies pakeisti šį įstatymą, kad jis visapusiškai atitiktų ES acquis; smerkia bet kokį smurtą prieš LGBTI bendruomenę ir ragina visus šalies politinius vadovus bei plačiąją visuomenę taip pat jį pasmerkti; ragina tokio smurto vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primena vyriausybei ir politinėms partijoms apie jų įsipareigojimą kurti integracijos ir tolerancijos kultūrą;
46. primygtinai ragina valdžios institucijas sistemingai rinkti duomenis apie atskirtį patiriančias ir visuomenės užribyje esančias grupes, įskaitant gatvėje augančius vaikus, romų vaikus ir neįgalius asmenis; apgailestauja, kad nepavyksta surinkti duomenų apie nusikaltimus dėl neapykantos; tebėra susirūpinęs dėl romų vaikų skaičiaus specialių poreikių mokyklose, bet palankiai vertina vyriausybės stipendijų sistemą, skirtą sudaryti galimybes romų vaikams baigti vidurinę mokyklą;
47. tebėra susirūpinęs dėl tebesitęsiančios romų diskriminacijos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad romų moterys yra diskriminuojamos dvigubai, nes jos diskriminuojamos dėl lyties ir etninės kilmės, taip pat dažniausiai jos patiria skurdą; reiškia susirūpinimą, kad ši seniai pripažinta dviguba diskriminacija yra plačiai paplitusi, įprasta ir plintanti; ragina valdžios institucijas naikinti tokį požiūrį ir primygtinai ragina aktyviai įgyvendinti romų įtraukimo strategiją ir veiksmus, kuriais užtikrinamos romų teisės į sveikatos priežiūrą, švietimą, darbą, būstą ir socialinę gerovę;
48. itin primygtinai ragina vyriausybę spręsti asmens dokumentų neturinčių romų tautybės asmenų problemą;
49. ragina vyriausybę stiprinti pastangas, kad būtų pagerintas romų ir aškali pabėgėlių iš Kosovo statusas;
50. palankiai vertina tai, kad moterų merių skaičius šalyje, turinčioje 81 merą, išaugo nuo nulio iki keturių, ir kad moterų skaičius parlamente išaugo ir dabar atitinka lyčių kvotą; tačiau yra susirūpinęs dėl nuolatinio moterų nusišalinimo priimant politinius sprendimus; palankiai vertina darbo teisės pasikeitimus, kuriais besilaukiančioms arba ką tik pagimdžiusioms moterims užtikrinama geresnė teisinė apsauga, bet yra susirūpinęs dėl aukšto moterų nedarbo lygio; palankiai vertina priimtą lyčių lygybės strategiją, bet pažymi, kad valstybės priemonės dėl lyčių lygybės vis dar tinkamai neveikia, ir ragina vyriausybę pagerinti jų veikimą ir padidinti jiems skiriamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius; ragina valdžios institucijas užtikrinti lyčių aspektą visose politikos srityse ir padidinti paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie lyčių lygybę; apgailestauja, kad Parlamentas priėmė svarbius Nėštumo nutraukimo įstatymo pakeitimus taikydamas sutrumpintą procedūrą ir nerengdamas platesnio masto viešų diskusijų;
51. giria vyriausybę už tai, kad ji išlaikė makroekonominį stabilumą, ir palankiai vertina vėl prasidėjusį ekonomikos augimą; tačiau pažymi, kad pajamų konvergencija vis dar vyksta lėtai ir pritaria keliamam susirūpinimui dėl to, ar iki 2016 m. bus pasiektas 2,6 proc. valdžios sektoriaus deficito tikslas ir kaip bus konsoliduoti valstybės finansai; rekomenduoja Komisijai suteikti šaliai veikiančios rinkos ekonomikos statusą; ragina vyriausybę užsienio prekybos sąlygų atžvilgiu veikti pagal VELPS (angl. CEFTA) ir PPO (angl. WTO) principus;
52. palankiai vertina realų 2,9 proc. BVP padidėjimą pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. ketvirčiu; pažymi teigiamų pokyčių darbo rinkoje tendenciją, nes palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, 2013 m. tą patį ketvirtį užimtumas šalyje padidėjo 3,9 proc., ir per metus nedarbo lygis sumažėjo 4,2 proc.; palankiai vertina Pasaulio banko ataskaitoje „Verslas“ (angl. „Doing Business“) šaliai suteiktą reitingą, pagal kurį ji patenka į šalių, darančių didžiausią pažangą verslo ir reglamentavimo aplinkos srityse, pasaulio dešimtuką;
53. palankiai vertina Komisijos ketinimą su šia šalimi ir kitomis regiono šalimis pradėti atskirą dialogą užimtumo ir socialinės politikos klausimais; ragina numatyti priemones, kuriomis būtų parengtas atnaujintas darbo įstatymas, visapusiškai atitinkantis TDO konvencijas; pabrėžia, kad šalis ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos darbo teisių konvencijas; ragina stiprinti socialinių partnerių pajėgumus ir užtikrinti darbo ir profesinių sąjungų teises; pritaria reiškiamam susirūpinimui, kad didelis nedarbo lygis, ypač pažeidžiamų asmenų, pvz., jaunimo ir moterų grupėse, tebėra viena iš opiausių vyriausybės problemų ir ragina vykdyti sustiprintus veiksmus, nukreiptus į kovą su skurdu, dideliu jaunimo nedarbu ir diskriminacija;
54. apgailestauja, kad šalis dar neturi išsamios klimato politikos, nors tarptautiniame kontekste laikosi ES pozicijų; tikisi, kad vyriausybė priims reikalingas priemones, kad sustiprintų administracinius pajėgumus klimato kaitos teisės aktams įgyvendinti;
55. pabrėžia, kad reikia daug pastangų aplinkosaugos srityje, ypač vandens kokybės, gamtos apsaugos, laukinės gamtos išsaugojimo, pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo srityse; skatina pastangas, kuriomis siekiama įgyvendinti šių sričių teisės aktus; pabrėžia, kad negalima pasiekti esminės pažangos tinkamai nedidinant administracinių pajėgumų; ragina vyriausybę imtis būtinų priemonių šioje srityje;
56. ragina vyriausybę toliau bendradarbiauti su ES energetikos sektoriuje Energijos bendrijos sistemoje;
57. pažymi, kad energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu šalies galimybės yra per menkai išvystytos, taip pat ir dėl sudėtingų administracinių procedūrų bei elektros kainos; ragina valdžios institucijas šiuo atžvilgiu sustiprinti pastangas šioje srityje, kad būtų įvykdytas Energijos bendrijos įsipareigojimas iki 2014 m. pradžios visiškai įgyvendinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą;
58. dar kartą patvirtina savo paramą vizų režimo liberalizavimui Vakarų Balkanų šalims, kaip svarbų ramstį jų europinės integracijos procese; ragina ES valstybes nares sutrumpinti prieglobsčio suteikimo procedūras Vakarų Balkanų šalių piliečiams, kuriems galioja bevizis režimas Šengeno erdvėje, nes taip būtų veiksmingai sumažintas nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius, o prieglobsčio prašytojai vis tiek galėtų pagrįsti savo prašymus per išsamų pokalbį; taip pat palankiai vertina naujos Vokietijos koalicinės vyriausybės ketinimus, išdėstytus koalicijos sutartyje, dėl nacionalinių prieglobsčio teisės aktų;
59. primena, kad būtina išlaikyti tinkamą teisėtų priemonių pusiausvyrą kovojant su nelegalia migracija ir išvengiant etninio skirstymo ar kitų veiksmų, kuriais galėtų būti diskriminuojama dėl teisės į laisvą judėjimą; giria regioninį bendradarbiavimą migracijos ir pabėgėlių klausimais; primygtinai ragina palikti šiuo metu šaliai taikomą ES vizų režimo liberalizavimo tvarką; mano, kad šalis turėtų būti paskelbta saugia kilmės šalimi, kad nagrinėjant prašymus būtų galima taikyti skubesnes procedūras; ragina vyriausybę išlaikyti dabar taikomą liberalų vizų režimą su kaimyninėmis šalimis, sustiprinti pastangas socialinei ir ekonominei mažumų padėčiai pagerinti ir apsaugoti nuo diskriminacijos ar neigiamų priemonių, pvz., kelionių apribojimo, asmenis, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo ES buvo atmesti;
60. atkreipia dėmesį į vyriausybės pastangas pertvarkyti vietos kelių infrastruktūrą šalyje, kurių tikslas – plėtoti alternatyvų turizmą ir pagerinti piliečių gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina šalį regionų vystymo projektuose laikytis dinamiškesnio požiūrio pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA), kad būtų sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir šio regiono valstybių ryšiai, taip pat dalyvauti plėtojant šiuolaikišką ir ekologišką geležinkelių sistemą, sujungiančią Pietryčių Europą su likusia žemyno dalimi; ragina toliau siekti pažangos derinant transporto politiką ir ragina suderinti ją su acquis;
61. atkreipia dėmesį į 2013 m. lapkričio 28 d. įvykusį šalies ir Bulgarijos transporto ministrų susitikimą Sofijoje, ir reiškia viltį, kad susitikime patvirtinti įsipareigojimai užbaigti geležinkelio jungtį tarp abiejų šių šalių bus greitai įvykdyti, nes tai atvers šiam regionui naujas ekonomines galimybes;
62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.