Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–       atsižvelgdamas į ankstesnes Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos, įskaitant naujausias 2013 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. sausio 20 d. išvadas,

–       atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos,

–       atsižvelgdamas į ankstesnes JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Sirijos,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 27 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo (S/RES/2118-(2013)),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0378.

–       atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–       atsižvelgdamas į 1925 m. birželio 17 d. Ženevoje pasirašytą Protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų uždraudimo,

–       atsižvelgdamas į 1972 m. balandžio 10 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone pasirašytą Konvenciją dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, taip pat Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį – visus šiuos dokumentus yra pasirašiusi Sirija,

–       atsižvelgdamas į Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas, iš kurių paskutinė buvo atlikta 2013 m. rugsėjo 11 d.,

–       atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 30 d. veiklos grupės Sirijos klausimu paskelbtą baigiamąjį komunikatą, toliau –Ženevos komunikatas,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi Sirijoje neramumai tęsiasi ir kraujas liejamas jau trečius metus ir nesama aiškių perspektyvų, kad kova bus greitai užbaigta;

B.     kadangi dėl pilietinių neramumų ir brutalių Sirijos valdžios institucijų represijų prieš Sirijos gyventojus, įskaitant pranešimus dėl cheminio ginklo naudojimo, šalyje prasidėjo pilietinis karas ir kyla grėsmė, kad jis gali virsti platesniu regioniniu konfliktu;

C.     kadangi nuo konflikto pradžios jau žuvo daugiau nei 110 000 sirų;

D.     kadangi 2013 m. Sirijoje žuvo daugiau kaip 1 200 krikščionių; kadangi Sirijoje gyvena maždaug 1,3 mln. krikščionių;

E.     kadangi bendras registruotų Sirijos pabėgėlių skaičius dabar siekia daugiau kaip 2 mln. ir maždaug 9 mln. Sirijos gyventojų yra perkeltieji asmenys;

F.     kadangi prezidentas B. al–Asadas vis ignoruoja daugybę tarptautinės bendruomenės raginimų nutraukti siaubingą smurtą Sirijoje;

G.     kadangi vis didėja smurto mastai, pvz., naudojama sunkioji artilerija ir vyksta gyvenamų vietovių apšaudymai, dažnėja Sirijos armijos, saugumo pajėgų ir šabichų kovotojų, taip pat įvairių opozicijos grupuočių vykdomi siaubingi žudymai;

H.     kadangi jau vyko kelios žudynės ir suplanuoti masiniai (iš arti) vyrų, moterų ir vaikų žudymai;

I.      kadangi per pastaruosius mėnesius smarkiai padaugėjo kankinimų, masinių areštų ir gyvenamų vietovių naikinimo atvejų;

J.      kadangi tūkstančiai sirų, siekdami išvengti mūšių ir ieškodami saugumo ir apsaugos, kasdien bėga į kaimynines šalis, bet lieka neapsaugoti pabėgėlių stovyklose;

K.     kadangi šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo konflikto ir į kurias bėga daugiausiai pabėgėlių, yra Libanas, Jordanija ir Turkija;

L.     kadangi remiantis daugybe nepriklausomų pranešimų patvirtinama, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. per išpuolį Rytų Gutoje buvo panaudotas cheminis ginklas;

M.    kadangi cheminio ginklo naudojimas laikomas karo nusikaltimu ir jį draudžiama naudoti pagal Ženevos protokolą ir Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą;

N.     kadangi, nors Sirija yra viena iš nedaugelio šalių, nepasirašiusių JT Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos, galima teigti, kad konvencijos nuostatos visgi taikomos pagal tarptautinę paprotinę teisę;

O.     kadangi Sirijos vyriausybės ir Nacionalinės Sirijos revoliucinių ir opozicinių jėgų koalicijos atstovai sutiko dalyvauti 2014 m. sausio 22–28 d. Montrė ir Ženevoje vykusiose tarptautinėse taikos derybose, į kurias juos pakvietė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Sirijoje Lakhdaras Brahimis; kadangi L. Brahimio pasiūlymu tolesnis derybų etapas turės prasidėti 2014 m. vasario 10 d.

1.      apgailestauja, kad į Sirijos vidaus konfliktą įsitraukusių dalyvių smurtą, bauginimus ir kankinimus patyrė vyrai, moterys ir vaikai;

2.      kuo griežčiausiai smerkia masines civilių gyventojų žudynes 2013 m. rugpjūčio 21 d. panaudojant cheminį ginklą ir teigiamai vertina tarptautines pastangas sunaikinti Sirijos režimo sukauptas cheminio ginklo atsargas; ragina visas šalis bendradarbiauti užtikrinant, kad visas cheminis ginklas būtų greitai ir visiškai pašalintas iš Sirijos;

3.      teigiamai vertina Ženevos II konferenciją ir Sirijos opozicijos narių parodytą įsipareigojimą laikytis Ženevos komunikato principų; pabrėžia, kad remiantis tais principais reikia siekti pažangos vėl prasidėsiančiose taikos derybose ir ypač tarptautinei bendruomenei ir visiems Sirijos konflikto dalyviams bendrai siekti politinio sprendimo dėl Sirijoje vykstančios kovos; taip pat ragina tarptautinę bendruomenę pradėti konkrečiai planuoti Sirijos perėjimą prie demokratijos pasibaigus B. al–Asado valdymui;

4.      pripažįsta, kad reikia skubiai sutelkti tarptautines ir regionines pastangas siekiant išspręsti Sirijos krizę; toliau primygtinai ragina visas JT Saugumo Tarybos nares laikytis savo įsipareigojimų dėl Sirijos krizės; ragina visas šalis, kurios aktyviai skatina rasti išeitį iš krizės, paremti šias pastangas;

5.      reiškia rimtą susirūpinimą dėl Sirijoje tebesitęsiančios humanitarinės krizės ir dėl jos pasekmių kaimyninėms šalims; taip pat reiškia susirūpinimą, kad pabėgėlių išvykimas iš Sirijos ir toliau spartėja; ragina siekti susitarimo, kuriuo būtų užtikrinamas neatidėliotinas ir visapusiškas humanitarinės pagalbos teikimas ir galimybė išvykti iš apgultų vietų, nesibaiminant galimų atsakomųjų veiksmų;

6.      apgailestauja, kad daugumos Sirijos mažumų, įskaitant šalies krikščionių bendruomenę, padėtis prastėja, ir griežtai smerkia didelį žuvusių krikščionių skaičių Sirijoje;

7.      palankiai vertina kaimyninių šalių, visų pirma Turkijos ir Libano, vyriausybių veiksmus teikiant humanitarinę paramą Sirijos pabėgėliams; pripažįsta, kad dėl šios paramos teikimo tose šalyse veikiančioms tarnyboms ir biudžetams daromas papildomas spaudimas; ragina tarptautinę bendruomenę remti paveiktas šalis;

8.      pažymi, kad prezidentas B. al–Asadas, kaip Sirijos valstybės vadovas pagal šalies konstituciją ir teisę, yra visų pirma atsakingas už visus ginkluotųjų pajėgų vykdomus veiksmus Sirijoje; ragina prezidentą B. al–Asadą pripažinti, kad Sirijos gyventojai atmeta jo režimą, ir atsistatydinti – taip jis geriausiai pasitarnautų savo šalies interesams ir žmonių vienybei;

9.      ragina visus veikėjus Sirijoje laikytis žmogaus teisių ir demokratijos principų ir įsipareigoti su tarptautine bendruomene konfliktą užbaigti taikiai;

10.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Arabų Lygos generaliniam sekretoriui, Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui ir Sirijos kaimyninių šalių vyriausybėms ir parlamentams.