Plenarinio posėdžio dokumentas
4.2.2014 B7‑0150/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo
( 2014/2533(RSP) )
Guy Verhofstadt, Kristiina Ojuland, Leonidas Donskis, Graham Watson, Louis Michel, Sophia in ‘t Veld, Marietje Schaake, Johannes Cornelis van Baalen, Ramon Tremosa i Balcells, Sarah Ludford, Alexander Graf Lambsdorff
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo
( 2014/2533(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje[1], 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl teisingumo naudojimo Rusijoje politiniais tikslais[2], 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo[3], 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje[4], 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)[5], 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities[6],
– atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,
– atsižvelgdamas į ES ir Rusijos tikslus ir įsipareigojimus pagal 2010 m. birželio 1 d. Rostove prie Dono inicijuotoje partnerystėje siekiant modernizavimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES tebėra įsipareigojusi toliau gilinti ir plėtoti santykius su Rusija ir kadangi ES ir Rusiją jau sieja glaudūs ir visapusiški santykiai, visų pirma energetikos, ekonomikos ir verslo sektoriuose, be to, ES ir Rusija yra susijusios ir tarpusavyje priklausomos pasaulio ekonomikoje,
B. kadangi 2014 m. sausio 27 d. įvykęs ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas tetruko tik tris valandas ir jo metu buvo aptarta nedaug klausimų, o tai parodo, kad ES ir Rusijos santykiai blogėja, daugiausia dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystėms šalims,
C. kadangi ES ir jos valstybės narės turi išlikti budrios, saugodamos demokratijos ir teisinės valstybės principus pasaulyje, ypač turėdamos tokią svarbią kaimyninę šalį kaip Rusija, kuri, būdama Europos Tarybos narė, yra įsipareigojusi skleisti demokratijos principus ir įstatymo viršenybės principą bei juos puoselėti, taip pat laikytis pagrindinių vertybių;
D. kadangi panašūs įsipareigojimai ir prievolės Rusijai kyla dėl jos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir kadangi Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) grindžiamas prielaida, kad šalyje laikomasi įstatymo viršenybės principo;
E. kadangi nuo 2013 m. gruodžio 1 d. oro vežėjai Rusijos valdžios institucijoms perduoda išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenis ir kadangi nuo 2014 m. liepos 1 d. Rusijos valdžios institucijos reikalaus pateikti visus skydžių virš Rusijos teritorijos keleivių ir įgulos duomenis; kadangi Rusijos valdžios institucijos siekia sukurti visapusišką keleivio duomenų įrašo rinkimo sistemą; kadangi API duomenis Rusijos valdžios institucijos gali naudoti siekiant nustatyti ES piliečius, kurie gali kritikuoti Rusijos valdžios institucijas per Sočio olimpines žaidynes;
F. kadangi esama didelio susirūpinimo dėl įvykių Rusijos Federacijoje, susijusių su žmogaus teisių laikymusi ir apsauga, įstatymo viršenybe, pagrindinių demokratijos principų laikymusi ir rinkimų teisingumu, spaudos ir žiniasklaidos priemonių laisve bei susirinkimų laisve;
G. kadangi vykdomas visuotinis olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių ar jas žiūrinčių ES piliečių sekimas perimant ir sulaikant visus ryšius; kadangi Komisija mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų pranešti savo piliečius apie su Sočio olimpinėmis žaidynėmis susijusias masinio sekimo programas, tačiau atrodo, kad nei viena valstybė narė to nepadarė;
H. kadangi prieš 2013 m. lapkričio mėn. Rytų partnerystės šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje Rusija prieš kaimynines šalis taikė įvairias tikslines sankcijas, kuriomis buvo siekiama ardyti šių šalių įsipareigojimą su ES pasirašyti asociacijos susitarimus, susitarti dėl laisvosios prekybos tvarkos ar atlikti veiksmus, kuriais siekiama tai padaryti;
I. kadangi dėl priimtų teisės aktų dėl politinių partijų registravimo ir NVO finansavimo, priimto diskriminacinio prieš LGBTI nukreipto įstatymo, kuriuo draudžiama netradicinių lytinių santykių propaganda ir kuriame homoseksualumas prilyginamas pedofilijai, taip pat dėl priimtų teisės aktų dėl susirinkimų teisės, ekstremizmo, šmeižto ir su interneto cenzūra susijusių apribojimų labai pablogėjo tikros pilietinės visuomenės kūrimosi padėtis Rusijoje ir kadangi šiais teisės aktais naudojamasi užsipuolant NVO, demokratišką opoziciją ir žiniasklaidos priemones;
J. kadangi Rusijos valdžios institucijos, sustiprinusios operatyvinių tyrimo priemonių sistemos (SORM) stebėjimo programą, padidino masinio stebėjimo veiklos apimtį rengiantis Sočio olimpinėms žaidynėms; kadangi Rusijos valdžios institucijos negali vykdyti stebėjimo veiklos efektyvios ar teisminės priežiūros; kadangi Rusijos Aukščiausiasis teismas patvirtino, kad programa SORM gali būti naudojama pasiklausyti vyriausybę kritikuojantiems asmenims, lyg jie dalyvautų vykdant „ekstremistinę veiklą“;
1. pažymi, kad mažesnio masto ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas puikiai atspindi dabartinę ES ir Rusijos santykių padėtį, kuri leidžia pragmatiškai bendradarbiauti pagrindiniais klausimais, tačiau simbolizuoja šiuo metu iškylančius ES ir Rusijos bendradarbiavimo sunkumus; siūlo, kad ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimai vyktų kasmet, o ne kas dvejus metus, kaip yra šiuo metu;
2. pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas ir vystymasis Rusijoje priklauso nuo tikros demokratijos atsiradimo ir pabrėžia, kad būsimas ES ir Rusijos santykių plėtojimas priklausys nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms teisėms Rusijoje;
3. apgailestauja, kad tuo pat metu Rusijos vadovybė ES Rytų partnerystę laiko pavojumi jos pačios politiniams ir ekonominiams interesams; pabrėžia, kad, priešingai, suaktyvėjusi prekybinė ir ekonominė veikla Rusijai bus naudinga, o stabili ir nuspėjama padėtis kaimyninėse šalyse sustiprins jos saugumą;
4. pabrėžia tai, kad sistemingas Rusijos nesugebėjimas laikytis demokratijos principų, įstatymų viršenybės bei pagrindinių teisių privalo būti atspindėtas ES politikos pozicijoje ir visuose ES ir Rusijos santykių aspektuose, visų pirma veikloje, susijusioje su nauju Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu; dar kartą pakartoja, kad remia išsamų ir teisiškai privalomą susitarimą, kuris apima politinius, ekonominius ir socialinius klausimus ir į kurį taip pat įtraukiamos visos sritys, susijusios su demokratija, įstatymo viršenybe ir pagarba žmogaus, ypač pagrindinėms teisėms, su sąlyga, kad būtų Rusija pasirengusi imtis veiksmų įstatymo viršenybei ir pagarbai žmogaus teisėms stiprinti; reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu vykdomo išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenų rinkimo ir naudojimo ir Rusijos valdžios institucijų tikslo artimiausiu metu pradėti rinkti keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenis be jokio teisinio pagrindo, taikomo tokiam duomenų perdavimui;
5. ragina Komisiją svarstyti galimas atsakomąsias priemones, kurias ES galėtų pritaikyti, jei Rusija trumparegiškais politiniais tikslais pažeistų PPO prekybos taisykles; pabrėžia, kad, nors Rusijai nereikėtų suteikti galimybės vetuoti Rytų partnerystės šalių politinių sprendimų, ES privalo būti pasirengusi ir norėti atsižvelgti į teisėtus Rusijos susirūpinimą keliančius klausimus ir interesus, visų pirma susijusius su prekybiniais ir komerciniais interesais; tačiau pakartoja, kad priešingai nei Rusijos remiamos muitų sąjungos atveju ES susitarimais su Rytų partnerystės šalimis dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos nedraudžiama pastarosioms sudaryti laisvosios prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis; todėl pažymi, kad pasirašiusios asociacijos susitarimą, į kurį įtraukiamos nuostatos dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, Rytų partnerystės šalys vis dar galės vykdyti laisvą prekybą su Rusija pagal laisvosios prekybos susitarimus, šiuo metu pasirašytus kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) dalis; todėl teigia, kad Rusija privalo nutraukti savo retoriką, paremtą principu „mes arba jie“, kuria Rytų partnerystės atgrasomos siekti glaudesnių santykių su ES;
6. palankiai vertina Michailui Chodorkovskiui, dviem grupės „Pussy Riot“ aktyvistėms ir organizacijos „Greenpeace“ nariams suteiktą amnestiją ir jų išlaisvinimą, tačiau pažymi, kad atrodo, kad šie veiksmai yra tik kosmetiniai gestai, skirti Rusijos įvaizdžiui pagerinti prieš Sočio olimpines žaidynes; ragina ES politinius lyderius ir visuomenės veikėjus, kurie vyks į Sočio olimpines žaidynes, kelti žmogaus teisių ir demokratijos klausimus ir susilaikyti nuo dalyvavo reklaminiuose triukuose su Rusijos vadovybe; reiškia susirūpinimą dėl Rusijos visuotine sekimo programa SORM; yra susirūpinęs dėl to, kad Rusijos slaptosios tarnybos trejus metus saugos visus duomenis, surinktus Sočio olimpinių žaidynių metu; ragina Rusijos vyriausybę nutraukti aplinkos apsaugos aktyvistų Sureno Gazoriano, Jevgenijaus Vitiško ir Andrejaus Rudomachos persekiojimą dėl jų keliamų kaltinimų dėl valstybinės korupcijos ir aplinkos apsaugos problemų, susijusių su pasirengimu žiemos olimpinėms žaidynėms;
7. atkreipia dėmesį į Rusijoje po 2012 m. kovo mėn. prezidento rinkimų vykusius plataus masto protestus ir demonstracijas, kurie tęsėsi keletą mėnesių; apgailestauja dėl to, kad Rusijos vadovybė ignoravo ir numalšino šį visuotinį judėjimą, kuris parodė, kad Rusijos piliečiai yra labai prisirišę prie demokratijos; ragina Rusijos valdžios institucijas paleisti likusius įkalintus demonstrantus ir bendradarbiauti su pilietine visuomene ir demokratine opozicija;
8. yra susirūpinęs dėl prezidento V. Putino pastarojo meto bandymų užtikrinti į Sočį atvykstantiems homoseksualus, kad jie neturėtų bijoti „būti suimti ar nubausti už nusikaltimus“, tačiau jis juos įspėjo, kad jie turėtų „palikti vaikus ramybėje“;
9. nurodo, kad nors draudimas rengti demonstracijas olimpinių žaidynių metu buvo sušvelnintas, galiojančios priemonės yra neproporcingai nukreiptos prieš kampanijas dėl homoseksualų teisių ir politinių reformų, jomis ribojamas demonstrantų skaičius ir protestus rengti leidžiama tik iš anksto patvirtintose vietose, tokiu būdu pažeidžiant susirinkimų laisvę;
10. palankiai vertina Rusijos kartu su JAV ir tarptautine bendruomene dedamas pastangas patvirtinti JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliuciją dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo ir derybų „Ženeva II“ pradžios; tačiau ragina Rusiją kaip nuolatinę Saugumo Tarybos narę imtis atsakomybės Sirijos krizės atveju ir palengvinti JT ST privalomos rezoliucijos dėl humanitarinės padėties priėmimą ir Sirijos atvejo bylos iškėlimą Tarptautiniame baudžiamajame teisme;
11. primena savo rekomendaciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla, ir prašo Tarybą ir Komisiją ES mastu visiems pareigūnams, susijusiems su S. Magnitskio, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn po mirties, mirtimi, ir kitiems sunkiai pažeidinėjantiems žmogaus teises Rusijoje taikyti draudimą išduoti vizą ir įšaldyti jų ES laikomą finansinį turtą; pabrėžia, jog minėtieji asmenys negali naudotis jokio ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo teikiamomis galimybėmis; išreiškia didelį susirūpinimą dėl planų didelį skaičių Rusijos pareigūnų, turinčių vadinamuosius „tarnybinius pasus“, įtraukti į vizų režimo supaprastinimo susitarimą, dėl kurio šiuo metu deramasi;
12. ragina būsimosios kadencijos Europos Komisijoje centralizuoti atsakomybę už ES politiką Rusijos klausimais ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikti aiškų ir pagrindinį vaidmenį bei valstybėms narėms įsipareigoti laikytis vieningos pozicijos palaikant santykius su Rusija;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms bei Rusijos Federacijos vyriausybei, parlamentui ir prezidentui.