Plenarinio posėdžio dokumentas
5.3.2014 B7‑0229/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
dėl ES Arkties strategijos
( 2013/2595(RSP) )
Véronique De Keyser, Libor Rouček, Liisa Jaakonsaari, Jens Nilsson, Ivari Padar
S&D frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Arkties strategijos
( 2013/2595(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arkties, ypač į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje[1] ir į 2013 m. spalio 28 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pranešimą dėl Arkties politikos,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ ir į pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus „Veiklos formuojant Europos Sąjungos Arkties politiką aprašymas“ (SWD(2012) 0182) ir „Kosmosas ir Arktis“ (SWD(2012) 0183),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 9 d. klausimą, į kurį atsakoma žodžiu ( O-000042/2013 ),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES Arkties politika iškylantiems pasauliniams interesams regione derinti. Pilietinės visuomenės požiūris“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Arkties tarybos Kirunos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2007–2013 m. ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimą ir ES ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. ir galios trejus metus,
– atsižvelgdamas į 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,
– atsižvelgdamas į Arkties tarybai pirmininkaujančios šalies programą, Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavimo Arkties klausimais programą ir Barenco jūros Europos ir Arkties regiono tarybos (BEAC) programą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. Kirkenese priimtą 20-ųjų Barenco jūros Europos ir Arkties regiono bendradarbiavimo metinių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į atitinkamas naujas ir atnaujintas nacionalines strategijas ir politikos dokumentus Arkties klausimais, kuriuos priėmė Suomija, Švedija, Danija ir Grenlandija, Norvegija, Rusija, JAV, Kanada, Vokietija ir JK,
– atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2009 m. vasario mėn. ir 2011 m. vasario mėn. vyko Trumsėje,
– atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. vasario 18 d. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos ministrų posėdį,
– atsižvelgdamas į atitinkamus 2010 m. rugsėjo 13–15 d. Briuselyje vykusios 9-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos ir 2012 m. rugsėjo 5–7 d. Akureiryje vykusios 10-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos pareiškimus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. Šiaurės tarybos rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos[2],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“[3],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 3 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-583/11P ir į 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje T-526/10 dėl prašymo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 737/2010, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės[5],
– atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ekspertų grupės 2013 m. lapkričio 25 d. pranešimo „Europos Bendrijos. Ruonių produkcijos importo ir prekybos ja draudimo priemonės“ 1.3.5 skyrių (kuriame nurodytas 2013 m. sausio 29 d. priimtas preliminarus sprendimas) ir ES apeliacinį skundą, pateiktą PPO apeliacijos instancijai 2014 m. sausio 29 d.,
– atsižvelgdamas į „Nordregio“ pranešimą Nr. 2009:2 („Tvirtos, specifinės ir perspektyvios – kuriant šiaurės retai apgyvendintų vietovių viziją 2020 m.“),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2012 m. vasarą priimtas Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės bendras komunikatas yra dar vienas žingsnis pirmyn;
B. kadangi Parlamentas, 2013 m. balandžio 9 d. uždavęs klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, pareikalavo Komisijos ir Tarybos konkrečiau atsakyti į 2011 m. Parlamento rezoliucijoje dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje išdėstytus prašymus ir išvadas ir pateikti aiškią politikos viziją, sektorių prioritetus, tikslus ir konkrečius veiksmus, kaip bus įgyvendinama visapusiška ES Arkties regiono strategija;
C. kadangi Taryba dar nėra paskelbusi savo išvadų dėl 2012 m. vasarą priimto Komisijos ir EIVT bendro komunikato;
D. kadangi Parlamentas per savo Delegaciją ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete bei Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete aktyviai dalyvavo Arkties regiono parlamentarų nuolatinio komiteto veikloje;
E. kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties šalys ir dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos yra už Šiaurės poliaračio; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai – gyvena Suomijos ir Švedijos Arkties regionuose, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje;
F. kadangi Norvegiją, kaip įsipareigojančią ir patikimą partnerę, su ES sieja EEE ir Šengeno susitarimas;
G. kadangi Arktis yra negyvenamas regionas, priklausantis suverenioms valstybėms; kadangi Europos Arkties regionas apima industrializuotas modernias visuomenes, kaimo vietoves ir čiabuvių bendruomenes; kadangi aktyvus šių regionų dalyvavimas rengiant ES Arkties politiką yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti teisėtumą, tarpusavio supratimą ir vietinę paramą ES veiklai Arktyje;
H. kadangi ES jau seniai vykdo veiklą Arktyje, dalyvaudama Šiaurės dimensijos politikoje su Rusija, Norvegija ir Islandija, Barenco jūros bendradarbiavime ir ypač Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje ir Barenco jūros regiono taryboje, sudarytos strateginės partnerystės su Kanada, JAV ir Rusija ir pastaraisiais metais ES dalyvauja kaip aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje;
I. kadangi 2013 m. gegužės 15 d. Kirunoje Arkties taryba nusprendė teigiamai priimti ES paraišką dėl nuolatinės stebėtojos statuso; kadangi šiame teigiamame sprendime nurodyta sąlyga išspręsti produktų iš ruonių draudimo ginčą tarp ES ir Kanados; kadangi ES ir Kanada sprendžia šį ginčą; kadangi ES jau vykdo veiklą kaip nuolatinė stebėtoja Arkties taryboje;
J. kadangi ES ir jos valstybės narės labai daug prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje; kadangi pagal ES programas, įskaitant naująją bendrąją programą „Horizontas 2020“, ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus remiami stambūs mokslinių tyrimų projektai regione, naudingi ir Arkties šalių gyventojams ir ekonomikai;
K. kadangi manoma, jog apie penktadalis pasaulinių neatrastų angliavandenilių išteklių yra Arkties regione, tačiau būtina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus siekiant tiksliau nustatyti, kiek dujų ir naftos galima rasti Arkties regione ir kuriose jo dalyse, kokiomis technologijomis pasinaudojant jas būtų galima išgauti saugiai, ar gavyba galima suteikiant visapusiškai patenkinamas aplinkosaugos ir socialines garantijas vietos gyventojams ir ar ekonominiu ir aplinkos požiūriu būtų perspektyvu naudoti tuos išteklius; kadangi į tai atsižvelgiant taip pat būtina apsvarstyti, ar naftos žvalgyba ir gavyba yra saugios ir kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti trapiai Arkties ekosistemai ir biologinei įvairovei;
L. kadangi JT konvencija dėl jūrų teisės nustato teisinę Arkties jūrų valdymo sistemą, įskaitant zonas, kurios nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai;
M. kadangi didėjantis domėjimasis Arkties regionu, kurį rodo tokios Arkties regionui nepriklausančios veikėjos, kaip Kinija, Japonija, Indija ir kitos Azijos šalys, jų skiriamas finansavimas poliariniams moksliniams tyrimams ir ypač tai, kad Pietų Korėja, Kinija, Japonija, Indija ir Singapūras turi patvirtintą stebėtojų statusą Arkties taryboje, rodo didėjančią Arkties geopolitinę svarbą visame pasaulyje;
N. kadangi moksliniai tyrimai ir plėtra, poveikio vertinimai ir ekosistemų apsauga turi būti užtikrinami, kai vykdomos ekonominės investicijos ir plėtra, siekiant užtikrinti tvarų Arkties regiono vystymąsi;
O. kadangi perspektyvių ekonominių galimybių ir interesų suderinimas su socialiniais, kultūriniais, ekologiniais ir aplinkosaugos iššūkiais užtikrinant tvarų vystymąsi tebėra aukščiausias prioritetas, taip pat matomas Arkties valstybių nacionalinėse Arkties strategijose;
ES ir Arktis
1. primena savo priimtą 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje ir teigiamai vertina 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą; patvirtina savo poziciją, jog dėl to, kad trys ES valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija – yra Arkties regiono valstybės, o Norvegija ir Islandija priklauso EEE ir Šengeno erdvei, ES turi teisėtą interesą, atsižvelgdama į savo teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę, į savo įsipareigojimą įgyvendinti aplinkos apsaugos, klimato ir kitų sričių politiką ir į savo finansavimą, mokslinių tyrimų veiklą ir ekonominius interesus, taip pat laivybos ir gamtos išteklių vystymo srityse; be to, primena, kad dideliuose ES Arkties žemės plotuose Suomijoje ir Švedijoje gyvena vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai;
2. rekomenduoja sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų reguliariai keičiamasi nuomonėmis ir konsultuojamasi Arkties klausimais su europinės Arkties regioniniais, vietiniais ir čiabuvių suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų palankesnės sąlygos pasiekti tarpusavio supratimą;
3. atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės mėn. Arkties tarybos priimtą Kirunos deklaraciją ir jos sprendimą dėl ES ir kitų valstybinių subjektų nuolatinių stebėtojų statuso; primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl neišspręsto produktų iš ruonių ginčo su Kanada ir tinkamai informuoti Parlamentą apie šį procesą;
4. primena ES ir jos valstybių narių vaidmenį, kurį jos atlieka būdamos aktyvios kitų su Arktimi susijusių institucijų, pvz., Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO), narės; pabrėžia, jog reikia nukreipti ES institucijų veiklą į tas sritis, kuriose esama ES ir ES valstybių narių politinių, aplinkosaugos ar ekonominių interesų; ypač pabrėžia, kad reikia turėti mintyje ES ir europinės Arkties regiono valstybių ir regionų interesus, kai taikomos, keičiamos ar rengiamos ES programos ar politika, kuri veikia ar gali paveikti Arktį, kad jos būtų naudingos visam Arkties regionui;
5. mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (BEAC) yra svarbi Danijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Komisijos bendradarbiavimo ašis; atkreipia dėmesį į BEAC veiklą sveikatos, socialinių klausimų, švietimo, mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros, jaunimo, MVĮ ir turizmo srityse; atkreipia dėmesį į Čiabuvių tautų darbo grupės (WGIP) patariamąjį vaidmenį Barenco jūros Europos ir Arkties regiono taryboje;
6. primena ES indėlį į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir pagal ES teisės aktus Arkties regione registruotų ir veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų darbą;
7. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl to, kaip projektas „Galileo“ arba tokie projektai kaip Europos Žemės stebėsenos programa, kurie gali turėti poveikio Arkties regionui, galėtų būti vystomi taip, kad būtų užtikrinta saugesnė ir greitesnė navigacija Arkties vandenyse, taip investuojant į šiaurės rytų koridoriaus saugą ir prieinamumą, pirmiausia siekiant padėti užtikrinti didesnį ledynų judėjimo nuspėjamumą, geresnio Arkties jūros dugno žemėlapio sudarymą ir pagrindinių geodinaminių procesų regione supratimą;
8. pabrėžia, jog reikia kompetencijos centrų, kad būtų užtikrinama sauga, parengtis ekstremalioms situacijoms ir gelbėjimo priemonės; rekomenduoja, kad ES aktyviai prisidėtų prie tokių centrų plėtros;
9. palankiai vertina tai, kad Arkties tarybos narės įgyvendina susitarimą dėl paieškos ir gelbėjimo ir susitarimą dėl reagavimo išsiliejus naftai; vis dėlto apgailestauja, kad susitarime nenustatyti konkretūs privalomi bendri standartai;
10. pabrėžia, kad reikia privalomos priemonės dėl naftos taršos prevencijos;
11. pabrėžia, jog reikia, kad ES aktyviai įsitrauktų į visų atitinkamų Arkties tarybos darbo grupių arba atitinkamų regioninių ar tarptautinių organizacijų, pvz., TJO ir Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos, veiklą;
12. teigiamai vertina neseniai paskelbtas naujas ES valstybių narių Arkties strategijas; tikisi, kad jos paskatins imtis konkretesnės veiklos Arktyje;
13. prašo Komisijos plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Islandija bendrų interesų, pvz., jūrų transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymo, srityse visapusiškai pasinaudojant esamomis priemonėmis ir skatinant ES ir Islandijos veikėjų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir verslo srityse, taip užtikrinant, kad nenukentėtų ES interesai šiame strategiškai svarbiame regione;
14. atkreipia dėmesį į pasirengimą įsteigti Arkties regiono verslo tarybą, kuri veiks prie Arkties tarybos ir atliks patariamąją funkciją, ir akcentuoja Europos įmonių ir įstaigų, kurie prisideda prie veiklos Arkties regione ir į jį investuoja, procentinę dalį; siūlo, kad veiksmingai dalyvautų verslo atstovai ne tik iš trijų Arkties ES valstybių narių, bet ir iš kitų (stebėtojų) valstybių, turint mintyje tai, kad daug įmonių dabar yra pasaulinio pobūdžio;
15. teigiamai vertina tai, kad rengiamos iniciatyvos pagal principą „iš apačios į viršų“, kurios gali užtikrinti subalansuotą ir ilgalaikį Europos ir ne Europos įmonių dalyvavimą, ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymus, kaip remti Europos įmones, kurios imasi tvaraus ir ilgalaikio subalansuoto socialinio ir ekonominio vystymosi veiklos Arktyje;
16. pabrėžia, kad reikia palaikyti dialogą ir partnerystės ryšius su vietos ir regioninėmis valdžios institucijoms, siekiant suformuoti efektyvias Europos investicijas, užtikrinančias vystymąsi ir bendradarbiavimą, be to, siekiant įveikti pasaulinius būsimus pažangos Arktyje iššūkius ir užtikrinti galimybes visapusiškai išnaudoti regiono vystymosi potencialą;
17. pripažįsta, kad dabar yra atotrūkis tarp atitinkamų mineralinių išteklių gavybos ir perdirbimo žinių ir numatomų ateities poreikių regionui vystantis toliau; siūlo, kad dalyvaudami bendruose Europos lygmens projektuose, tokiuose kaip Inovacijų partnerystė žaliavų srityje, Arkties subjektai galėtų keistis informacija ir žiniomis visais klausimais; pabrėžia, kad ES privalo atsižvelgti į tai, kad su žaliavomis susijusi veikla turi duoti vietinės naudos ir jai turi būti duotas vietinis pritarimas;
18. atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma plati įvairiausių sričių mokslinė, ekonominė ir viešoji veikla, visų pirma Europos Arkties regione, Barenco jūros regione ir už jų ribų, prašo Komisijos parengti metodiką, kurią taikant būtų galima geriau panaudoti esamą ES finansavimą ir užtikrinti tinkamą Arkties regiono apsaugos ir vystymosi pusiausvyrą, kai ES lėšos skiriamos Arkties regionui;
19. be to, siūlo atkreipti dėmesį į poreikį geriau suderinti esamas programas (pvz., INTERREG IV, Šiaurės periferijos programą, programą „Kolarctic“, Baltijos programą ir Mėlynojo augimo strategiją), taip pat prisidėti prie Šiaurės dimensijos partnerysčių, tokių kaip Šiaurės dimensijos aplinkosaugos partnerystė ir Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystė, arba EKPP paketų finansavimo, kad būtų galima veiksmingai nukreipti finansavimą, ir aiškiai apibrėžti investicijų prioritetus, kai įsitraukiama į veiklą Arkties regione; siūlo parengti Komisijos ir EIVT platformą, kuri būtų atsakinga už suderinto finansavimo nukreipimo į Arktį užtikrinimą;
20. atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus, susijusius su strateginiu projektų Arktyje poveikio aplinkai vertinimu, kuriems savo 2012 m. bendrame komunikate pritarė Komisija ir EIVT ir kuriuos Laplandijos universiteto Arkties Centras kartu su Europos kompetencijos Arkties srityje centrų tinklu įgyvendino siekdami užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos apie Arktį, visų lygių dialogus ir komunikaciją, kad būtų valdoma informacija ir žinios siekiant tvarumo Arktyje, dar kartą patvirtina remiąs ES Arkties informacijos centro – tinklui priklausančios įstaigos, kurios nuolatinis biuras veiktų Rovaniemyje – įsteigimą ir ragina Komisiją jį įsteigti;
21. į tai atsižvelgdamas laukia 18 mėnesių trukmės parengiamųjų veiksmų projekto, susijusio su strateginiu projektų Arktyje poveikio aplinkai vertinimu, rezultatų, kurie bus paskelbti šį pavasarį; ragina ES po to kuo greičiau imtis veiksmų siekiant įsteigti ES Arkties informacijos centrą;
22. dar kartą ragina ES dėti intensyvesnes pastangas, kai vykdoma dvišalė diplomatinė veikla su Arkties valstybėmis, papildomai prie daugiašalių bendradarbiavimo įsipareigojimų klausimų;
23. siūlo, kad ES institucijos, Komisija ir EIVT tarpusavyje, geriau koordinuotų savo veiklą, ypač atsižvelgiant į Arkties klausimų tarpsektorinį pobūdį;
24. prašo Komisijos parengti ir pateikti vizija pagrįstą, nuoseklią ir tvarią ES veiklos Arkties regione socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos strategiją užtikrinant, kad kaskart, kai rengiama, keičiama ar atnaujinama Arkties regioną veikianti politika, būtų atsižvelgta į ES ir europinės Arkties valstybių ir regionų interesus;
25. pabrėžia, kad reikia glaudžiai suderinti (taip pat turint mintyje ir finansavimą) ES Arkties politiką ir jos veiksmus, Šiaurės dimensijos politiką ir partnerystes; primena ES, jog reikia užtikrinti pakankamą finansavimą, kad Šiaurės dimensijos politika būtų veiksminga ir sėkminga;
26. į tai atsižvelgdamas pabrėžia, jog labai svarbūs tam tikri Arkties prioritetai, tokie kaip gerai veikianti infrastruktūra ir logistika, vystymasis Arkties regione, investicijų į šaltojo klimato žinias ir atitinkamas aplinkai palankias technologijas skatinimas ir parama regioniniam ir kaimo verslumui, ypač MVĮ; ragina ES dėti didesnes pastangas integruoti tokius Arkties prioritetus į savo augimo strategiją „Europa 2020“ ir tokias programas kaip „Horizontas 2020“ ir Inovacijų sąjunga, taip pat į kitas Sąjungos mokslinių tyrimų programas;
27. pabrėžia, jog šiam toliausiai į šiaurę nutolusiam ES regionui nepaprastai svarbi ES regioninė ir sanglaudos politika, EKPP ir programa INTERREG, taip pat atsižvelgiant į tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;
28. ragina ES daugiau investuoti į bendradarbiavimo iniciatyvas Arkties regione, ypač susijusias su Šiaurės dimensijos transporto partnerystės projektais, siekiant sujungti išteklių turtingą Barenco jūros regioną su Europos rinkomis;
29. ragina Komisiją parengti veiksmų planą siekiant apibrėžti konkrečias nuoseklaus ES Arkties strategijos ir esamų su Arkties regionu susijusios politikos ir programų įgyvendinimo priemones, kad sprendžiant Arkties regiono klausimus būtų užtikrintas koordinuotas požiūris;
30. pabrėžia, jog tam, kad ES Arkties strategiją būtų galima vykdyti, reikia tinkamos biudžeto paramos; prašo Komisijos užtikrinti, kad Arkties veiksmams ir programos skiriami biudžeto ištekliai būtų veiksmingai koordinuojami nustatant aiškias Arkčiai skirtas biudžeto eilutes ir atskirą išlaidų kategoriją kitame ES biudžete, siekiant užtikrinti patikimą ES Arkties politikos įgyvendinimą;
31. vis dar laukia Tarybos išvadų dėl 2012 m. vasarą priimto Komisijos ir EIVT bendro komunikato;
Tvarus socialinis ir ekonominis vystymasis, prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimas Arkties regione
32. primena savo 2011 m. rezoliuciją ir pabrėžia pokyčių Arkties regione poveikį visam pasauliui ir svarbų vaidmenį, kurį ne tik poliaračio tautos, bet ir ES ir kitos industrializuotos valstybės turės atlikti mažinant taršą Arkties regione, kurią sukėlė ten suaktyvėjusi veikla; pabrėžia, kad klimato kaita Arkties regione turės didelį poveikį pakrančių regionams Europoje ir kitose pasaulio dalyse ir nuo klimato priklausantiems sektoriams Europoje, pvz., žemės ūkiui ir žuvininkystei, energetikai, šiaurės elnių auginimui, medžioklei, turizmui ir transportui;
33. pabrėžia, kad diskusijose dėl dujų ir naftos žvalgymo Arkties regione svarbu pripažinti riziką ir visas pasekmes aplinkai ir ekosistemai; pabrėžia, kad Arkties regione kyla specifinių dujų ir naftos gavybos iššūkių, kuriuos reikėtų tinkamai įvertinti; pripažįsta Arkties valstybių dabartines diskusijas dėl naftos ir dujų gręžinių uždraudimo tam tikrose Arkties zonose;
34. yra įsitikinęs, kad prieš tęsiant naftos ir dujų žvalgybą Arktyje reikia surinkti daugiau informacijos apie Arkties jūrų ekosistemas, klimato kaitos poveikį ir poveikį, kurį naftos ir dujų gręžiniai gali padaryti Arkties vandenyno unikalioms rūšims; reikalauja, kad prieš pradedant žvalgybą ir gamybinių gręžinių statybą Arkties regione atitinkamų žinių turinčios institucijos, organizacijos ir agentūros dar kartą įvertintų sąlygas, kuriomis galėtų būti vykdomi gręžimai ateityje;
35. primena naftos išsiliejimą iš platformos „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankoje ir tai, kad reikia imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad panaši aplinkosauginė katastrofa neįvyktų ES vandenyse;
36. pripažįsta, kad dėl tirpstančio ledo ir švelnesnės temperatūros ne tik kyla rizika, kad vietos gyventojai turės persikelti ir taip kils pavojus jų tradiciniam gyvenimo būdui, bet ir atsiranda galimybių Arkties regiono ekonominiam vystymuisi;
37. ragina ES dėti visas įmanomas pastangas siekiant užtikrinti tvarų ekonominės veiklos ir perspektyvios socialinės, ekologinės ir aplinkos apsaugos suderinimą ir vystymąsi, kad būtų užtikrinta Arkties ir regionų už jos ribų gerovė;
38. pabrėžia, kad ypatingai svarbu išlaikyti išsivysčiusias ir tvarias, aukštos gyvenimo kokybės bendruomenes Arktyje ir kad ES šiuo klausimu tenka nepaprastai svarbus vaidmuo; į tai atsižvelgdamas ragina ES vykdyti intensyvesnę veiklą ekosistemomis grindžiamo valdymo, daugiašalio bendradarbiavimo, žiniomis grindžiamo sprendimų priėmimo ir glaudaus bendradarbiavimo su vietos gyventojais ir čiabuviais srityse;
39. pripažįsta Arkties regiono gyventojų, taip pat suverenias teises ir pareigas turinčių vyriausybių norą tęsti tvaraus ekonominio vystymosi procesą sykiu saugant tradicinius čiabuvių tautų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrias Arkties ekosistemas;
40. pripažįsta, kad vandenys aplink šiaurės polių yra tarptautiniai vandenys;
41. vis dėlto, turėdamas mintyje panašius JAV teisės aktus, apgailestauja dėl pasekmių, kurias tam tikroms gyventojų grupėms ir ypač čiabuvių kultūrai ir gyvenimo būdui turėjo ES reglamentas dėl produktų iš ruonių draudimo, dėl kurio atsirado kliūčių ES veiklai Arktyje; todėl primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima atitinkamai pataisyti ar pakeisti šį teisės aktą ir suderinti jį su Sąjungos partnerių Arktyje poreikiais;
42. pripažįsta esminę nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių svarbą, nes jos sudaro sąlygas specifinių ypatumų ir iššūkių turintiems Arkties regionams ir toliau naudoti tinkamas priemones inovacijoms ir tvariam augimui skatinti;
43. patvirtina savo pareiškimus dėl visų čiabuvių gyventojų teisių ir ypač samių – vienintelės ES čiabuvių tautos ir primygtinai ragina Komisiją toliau ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad į jų nuomonę ir patirtį būtų atsižvelgta dabartiniuose ES sprendimų priėmimo procesuose; į tai atsižvelgdamas siūlo remti nepriklausomos čiabuvių tautų atstovybės Briuselyje įsteigimą; pabrėžia, kad su teigiamais gyvenimo sąlygų vystymosi pokyčiais regione susijusios politikos kryptys taip pat skatina veiklą, kuria ypač atsižvelgiama į regiono čiabuvių gyventojų galimybes vystyti savo kultūrą, kalbą ir papročius, kurie gali skirtis nuo kitos regiono visuomenės dalies;
44. pripažįsta, kad siekiant stiprinti inovacijų aplinką ir technologijų perdavimo priemones labai svarbios ES politikos kryptys, kuriomis stiprinamos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų priemonės; pabrėžia, jog labai svarbu teikti paramą aukštojo mokslo įstaigų regione ir už jo ribų bendradarbiavimo tinklų plėtojimui ir suteikti mokslinių tyrimų finansavimo galimybių, ypač tose srityse, kur regionas turi įrodytų laimėjimų, siekiant skatinti tvarų Arkties regionų ekonominį vystymąsi;
45. pabrėžia, kad labai svarbi naujų pasaulinės prekybos kelių, einančių per jūrą Arktyje, sauga ir saugumas, ypač ES ir jos valstybių narių ekonomikai, nes šios šalys kontroliuoja 40 proc. pasaulio komercinės laivininkystės; teigiamai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veiklą užbaigiant privalomą Poliarinį laivybos kodeksą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją palaikyti glaudžius santykius su Europos mokslinių tyrimų įstaigomis ir transporto bei draudimo įmonėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų naudojamasi naujomis technologijomis ir įgyta patirtimi; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai propaguoti jūrų laisvę ir teisę laisvai plaukti per tarptautinius vandenis; ragina bendradarbiauti ir mokslinių tyrimų, ir investicijų srityse siekiant sukurti tvirtą ir saugią Arkties jūrų kelių infrastruktūrą;
46. ragina regiono valstybes užtikrinti, kad visi dabartiniai transporto keliai, įskaitant būsimus kelius, būtų atverti tarptautinei laivybai, ir nekurti jokių vienašališkų savavališkų finansinių ar administracinių kliūčių, kurios galėtų trukdyti laivybai Arkties regione, o taikyti tik tarptautiniu lygmeniu sutartas priemones, kuriomis siekiama padidinti saugumą ar apsaugoti aplinką;
47. atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu plėtoti infrastruktūros jungtis, jungiančias Arkties regioną su kita Europos dalimi, kad verslo plėtra ateityje būtų sėkminga; ypač pabrėžia, jog labai svarbios atitinkamos TEN-T tinklo jungtys Tolimojoje Šiaurėje, tokios kaip jungtys su Narviko uostu ir Botnijos koridoriumi;
48. atkreipia dėmesį į pastaruoju metu vykdomą žvalgybos veiklą Europos Arktyje ir Barenco jūroje ir pabrėžia dvišalį Norvegijos ir Rusijos bendradarbiavimą, siekiant taikyti kuo aukštesnius turimus techninius standartus aplinkos apsaugos srityje, kai žvalgomos naftos ir dujų atsargos Barenco jūroje; ypač pabrėžia specialiai Arkties aplinkai kuriamų naujų technologijų, pvz., įrangos po jūros dugnu technologijos, plėtojimo, dėl kurio nesutariama, svarbą;
49. primena ES padėtį, nes ji yra pagrindinė Arkties gamtinių dujų vartotoja, ir pabrėžia vaidmenį, kuris tenka gamtinėms dujoms, kurių tiekimas saugus ir užtikrintas ir kurių gavyba atitinka aukščiausius standartus, nes jos tampa svarbiu jungiamuoju elementu ateityje pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pritaria tam, kad Arktyje vystant energijos išteklius būtų naudojamas laipsniškas atsargumo metodas, ir pabrėžia, kad kai kurie Arkties regionai iš esmės skiriasi savo sąlygomis ir todėl jiems turi būti taikomi atskiri metodai;
50. primena Arkties gyventojų teises spręsti dėl savo pačių pragyvenimo šaltinių ir pripažįsta jų norą, kad regionas vystytųsi tvariai; prašo Komisijos pateikti ataskaitą dėl to, kurias ES programas būtų galima panaudoti siekiant remti tokį ilgalaikį ir subalansuotą tvarų vystymąsi, ir parengti priemones, kaip konkrečiau prisidėti prie šio noro išsipildymo;
51. mano, kad siekiant nustatyti specialias kiekvienos vietovės galimybes ir plėtoti tinkamas vystymosi strategijas, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, būtinas integruotas procesas, teikiant nacionalinio ir ES lygmens pagalbą; mano, jog susijusių visų lygių valdžios institucijų partnerystė ir dialogas gali užtikrinti, kad įvairių krypčių politika būtų įgyvendinta kuo veiksmingiau;
52. atkreipia dėmesį į naujos Grenlandijos vyriausybės prioritetus ir prašo Komisijos išnagrinėti, kaip pagal ES programas būtų galima prisidėti prie tvaraus Grenlandijos vystymosi, drauge užtikrinant, kad ryšiai su Danija ir visa Europa skatintų tokį vystymąsi, kuris būtų ilgalaikis ir naudingas tiek Grenlandijos gyventojams, tiek ES subjektams; primygtinai ragina ir Komisiją, ir valstybes nares vadovautis strateginiu požiūriu į Grenlandijos ateitį ir jos išteklių naudojimą sykiu užtikrinant, kad Europos dalyvavimas būtų tinkamas, siekiant prisidėti prie tvaraus Grenlandijos vystymosi;
53. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ketinimų protokolo, pasirašyto su Grenlandija, labai nežymių rezultatų, palyginti su Azijos valstybių veiklos ir pasirengimo investuoti sparta; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat koordinuoti veiklą su Europos įmonėmis, siekiant užtikrinti ES ilgalaikius interesus ir panaudoti jos pajėgumus, kad būtų prisidedama prie ilgalaikio tvaraus vystymosi;
54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.