Plenarinio posėdžio dokumentas
15.7.2014 B8‑0054/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Ukrainoje
( 2014/2717(RSP) )
Rebecca Harms, Ulrike Lunacek, Tamás Meszerics, Heidi Hautala, Benedek Jávor, Bas Eickhout, Ernest Maragall
Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje
( 2014/2717(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje[1], į 2014 kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą[2] ir į 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo[3],
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio dėl Ukrainos išvadas ir į 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2014 m. birželio 23 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžių išvadas,
– atsižvelgdamas į valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą dėl Ukrainos per 2014 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,
– atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos 2014 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl pirminių duomenų ir išvadų, susijusių su pirmalaikiais Ukrainos prezidento rinkimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo 2014 m. balandžio mėn. per įvykius Pietryčių Ukrainoje prorusiškos separatistų grupės pirmiausia užėmė regioninės valstybės administracijos ir kitus viešosios paskirties pastatus ir rengė smurtines demonstracijas; kadangi vėliau gerai ginkluotos, nenustatytos karinės grupuotės per kelis koordinuotus karinius išpuolius užėmė Rytų Ukrainos miestelius ir miestus, ypač Luhansko ir Donecko regionuose;
B. kadangi prorusiškos karinės grupuotės šiuose regionuose paskelbė vadinamąsias liaudies respublikas ir vėliau surengė referendumus šioms vadinamosioms suverenioms respublikoms paremti; kadangi asmenys, kurie paėmė valdžią, atmetė visus Kijevo valdžios institucijų mėginimus pradėti veiksmingą dialogą siekiant spręsti regiono problemas, o ypač administracinės decentralizacijos ir atitinkamų konstitucinių reformų klausimus;
C. kadangi sukilėliai taip pat naudojasi Rusijos tankais, šarvuotomis transporto priemonėmis, šaudmenimis ir ginklais, įskaitant naujausias reaktyvinės artilerijos kovos mašinas, kurie kontrabandos būdu įvežti per sieną ar per pasienio kontrolės punktus; kadangi kai kurie separatistinių karinių grupuočių vadovai yra Rusijos piliečiai, susiję su Rusijos žvalgyba ar saugumo tarnybomis, o kiti yra iš Čečėnijos, Krymo ir Serbijos; kadangi Rusijos Federacija per krizę Ukrainos pasienyje telkia kariuomenę ir kaupia karinę įrangą;
D. kadangi 2014 m. gegužės 25 d. Ukraina surengė priešlaikinius prezidento rinkimus, kuriuos atidžiai stebėjo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vadovaujama tarptautinė rinkimų stebėjimo misija; kadangi, nepaisant išorės ir vidaus pastangų sukliudyti šiam procesui, tarptautiniai stebėtojai apskritai teigiamai įvertino rinkimus; kadangi dėl masinių separatistų grasinimų ir smurto dalyvauti rinkimuose Donbase galėjo tik nedaug piliečių;
E. kadangi savo 2014 m. birželio 7 d. inauguracinėje kalboje naujai išrinktasis Prezidentas Petro Porošenka paskelbė 15 punktų taikos planą padėčiai rytų regionuose sureguliuoti, kuris grindžiamas pasidavusių ir nepadariusių sunkių nusikaltimų atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kontroliuojamų koridorių Rusijos samdytiems kareiviams pasitraukti nustatymu ir įtraukaus dialogo su taikiais gyventojais pradėjimu;
F. kadangi Prezidentas P. Porošenka paskelbė ugnies nutraukimą, kuris buvo vienašališkai pratęstas iki birželio mėn. 30 d. siekiant palengvinti taikos plano įgyvendinimą; kadangi šis ugnies nutraukimas buvo nuolat pažeidžiamas, daugiausia separatistų;
G. kadangi remiantis greitu Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) vertinimu, iki 50 % Donecko regiono vaikų mato prievartą ir patiria rimtų psichologinių problemų; kadangi valdžios institucijos, ypač policija ir teisės sistema, negali užtikrinti teisinės valstybės arba minimalaus viešojo saugumo; kadangi daugelyje Donecko ir Luhansko sričių regionų itin pablogėjo paslaugų teikimas: sutrikdytas vandens tiekimas, sumažintos socialinės išmokos ir nutrauktas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas; kadangi iš konflikto zonų į kitas šalies dalis ir į Rusiją evakuota daugiau kaip 100 000 gyventojų;
H. kadangi 2014 m. liepos 2 d. Berlyne susitiko Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ir susitarė dėl priemonių rinkinio, kuriuo Rytų Ukrainoje siekiama nustatyti tvarias dvišales paliaubas;
I. kadangi 2014 m. kovo 21 d. pasirašius politines Asociacijos susitarimo nuostatas, 2014 m. birželio 27 d. ES ir Ukraina oficialiai pasirašė likusią šio Susitarimo dalį, į kurią įeina Išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas;
J. kadangi 2014 m. birželio 27 d. Užsienio reikalų taryba patvirtino Komisijos analizę, kad Ukraina atitiko visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano pirmojo etapo kriterijus ir pradėjo antrąjį vizų režimo liberalizavimo proceso etapą;
K. kadangi 2014 m. birželio 25 d. Rusijos Federacijos Taryba pritarė Prezidento V. Putino sprendimui atsisakyti teisės siųsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją;
L. kadangi, atsižvelgdama į tai, kad nėra konkrečių veiksmų sumažinti įtampą, ES padidino sankcijas, susijusias su padėtimi Ukrainoje, ir išplėtė kriterijus, pagal kuriuos leidžiama taikyti draudimą išduoti vizą ir įšaldyti turtą, ir šias priemones taiko daugiau asmenų ir dviems organizacijoms; kadangi šios ribotos ir tikslinės sankcijos jau davė rezultatų;
M. kadangi nepasiekta susitarimo dėl ilgalaikio Ukrainos ir Rusijos ginčo dujų tiekimo klausimu;
N. kadangi būtini ryžtingi diplomatiniai tarptautinės bendruomenės veiksmai visais lygmenimis siekiant sušvelninti padėtį ir užkirsti kelią tam, kad krizė taptų nebevaldoma; kadangi ES turi veiksmingai reaguoti, kad Ukrainai ir kitoms Rytų partnerystės šalims būtų sudarytos galimybės visapusiškai naudotis savo suverenitetu be jokio išorės spaudimo;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl besitęsiančio konflikto, kurio metu niokojama rytinė Ukrainos dalis, dėl kurio prarandama šimtai žmonių gyvybių ir naikinami namai ir nuosavybė ir daugelis tūkstančių civilių gyventojų bėga iš konfliktų zonų į saugias teritorijas;
2. pripažįsta teisėtą Ukrainos teisę į savigyną, kaip nustatyta JT chartijos 51 straipsnyje; vis dėlto mano, kad tik veiksmingas politinis krizės sprendimas gali padėti šalims visiškai susitaikyti ir sustiprinti vienybę šalyje; primygtinai ragina Ukrainos saugumo tarnybas vykdant vadinamąsias kovos su terorizmu operacijas visiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT) ir tarptautinės žmogaus teisių teisės (TŽTT); pabrėžia, kad reikia apsaugoti civilius gyventojus;
3. atkreipia dėmesį į šios krizės poveikį, įtaką ir padarinius viso regiono stabilumui ir saugumui ir esamiems ir būsimiems ES ir Rusijos santykiams; primygtinai ragina Rusiją susilaikyti nuo bet kokio vienašališko faktų ir įvykių vietoje interpretavimo, kuriuo būtų siekiama sudaryti sąlygas Rusijos pajėgų tiesioginei intervencijai į konfliktą;
4. šiuo požiūriu remia Prezidento P. Porošenkos paskelbtą taikos planą ir ragina surengti naują Trišalės ryšių grupės susitikimą Pietryčių Ukrainos konflikto sureguliavimo klausimu siekiant nedelsiant nutraukti ugnį stebint ESBO ir suteikiant leidimą Ukrainos sienos apsaugos pareigūnams ir ESBO darbuotojams patekti į Rusijos pasienio kontrolės punktus, kad būtų stebima padėtis tuose regionuose, kuriuose Ukrainos pasienio kontrolės punktus užėmė separatistų grupės;
5. ragina visas šalis nutraukti visus karinius veiksmus, kad būtų mažinama krizės sukelta įtampa, teikiama humanitarinė pagalba ir nustatomi saugūs koridoriai pabėgėliams ir perkeltiems asmenims, sudaromos sąlygos veiksmingam dialogui ir surastas perspektyvus sprendimas, padėsiantis stabilizuoti padėtį; be to, ragina sukilėlius nedelsiant paleisti visus įkaitus;
6. tvirtai įsitikinęs, kad sprendžiant Ukrainos krizę ESBO turėtų atlikti pagrindinį operatyvinį vaidmenį, nes ji turi ginkluotų konfliktų ir krizių sureguliavimo patirties ir dėl to, kad ir Rusija, ir Ukraina yra šios organizacijos narės; ragina ES valstybes nares, ES vyriausiąją įgaliotinę bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisiją toliau stiprinti ESBO vaidmenį Ukrainos konflikte; ragina skirti daugiau finansinių išteklių ir darbuotojų ESBO specialiajai stebėsenos misijai, kad ESBO būtų aktyviai atstovaujama prie Rusijos sienos ir visose vietose, kuriose buvo kovojama ar dar tebekovojama; primygtinai ragina ESBO paskelbti kuo daugiau informacijos apie visus smurtinius ir susijusius politinius incidentus siekiant sumažinti dezinformacijos ir propagandos kampanijų įtaką; taip pat ragina ESBO daugiausia dėmesio skirti visiems tiems asmenims, kurie dingo per pastarąsias savaites ir užtikrinti, kad jie būtų išlaisvinti;
7. atkreipia dėmesį į pastarąją organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą ir ryžtingai smerkia pagrobimus, negailestingą mušimą, kankinimą, žudymą, neteismines egzekucijas ir kitus rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus aktyvistų, protestuotojų, žurnalistų ir daugelio kitų piliečių, nedalyvaujančių Rytų Ukrainos konflikte, atžvilgiu, kurie padaryti per pastaruosius tris mėnesius, daugiausia ginkluotų separatistų bei kai kuriais atvejais ir vyriausybės pajėgų; remia Ukrainos vyriausybės raginimą sukurti vieną ir reguliariai atnaujinamą pagrobimų, apie kuriuos pranešama, registrą ir atlikti išsamų ir nešališką viso įtariamo piktnaudžiavimo jėga, netinkamo elgesio ar kankinimų tyrimą;
8. ragina Maskvą nedelsiant sumažinti savo karines pajėgas prie Ukrainos sienos ir išvesti karius iš šios teritorijos, nutraukti visus veiksmus, infiltraciją, ginklų tiekimą ar slaptą paramą sukilėliams, kovojantiems Rytų Ukrainoje; tai būtų pirmieji ilgai laukti konkretūs veiksmai, kurie parodytų, kad Rusijos ketinimai sušvelninti krizę yra rimti;
9. pabrėžia, kad nuo Krymo aneksavimo Rusija pažeidžia savo teisinius įsipareigojimus kaip 1994 m. Budapešto memorandumą ir 1997 m. draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį pasirašiusi šalis, nes šiuose dokumentuose šalys susitarė negrasinti Ukrainos teritoriniam vientisumui ar politiniam nepriklausomumui ar nenaudoti jėgos prieš jį;
10. griežtai smerkia tai, kad Prancūzija toliau rengia eksportui į Rusiją du sraigtasparnešius „Mistral“ ir Sen Nazero uoste pradeda 400 Rusijos jūrininkų mokymus; primena, kad ši konkreti eksporto prekė strategiškai labai sustiprins Rusijos karines jūrų pajėgas ir sudarys galimybes atlikti labai greitus puolamuosius veiksmus tokiose zonose kaip Baltijos ir Juodosios jūrų regionai; taip pat primena, kad šis eksportas prisideda prie ginklavimosi varžybų regione; tvirtai įsitikinęs, kad šis eksportas yra tiesioginė ir didelė grėsmė Europos saugumui ir juo pažeidžiama Bendroji pozicija 944/2008 dėl ginklų eksporto, ypač tie jos kriterijai, pagal kuriuos draudžiamas eksportas į šalį ar regioną, kuriame tvyro įtampa ir kuriame nesilaikoma tarptautinės teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Budapešto memorandumo, taip pat pasienyje esančių ES valstybių narių saugumui; ragina visas ES valstybes nares nedelsiant nustatyti ginklų embargą, kuris taip pat apimtų stebėjimo technologiją;
11. yra susirūpinęs dėl NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pareiškimų, susijusių su poreikiu stipriai padidinti NATO šalių gynybos išlaidų lygį dėl per Ukrainos krizę Rusijos atliekamo vaidmens; taip pat yra susirūpinęs dėl JAV Prezidento pranešimų, susijusių su maždaug vieno milijardo dolerių investicijomis į ginkluotę Rytų Europoje; primena, kad ir Prancūzijos karo laivų „Mistral“ eksportas, ir JAV investicijos Rytų Europoje yra ne tik pavojingo ir neatsakingo žaidimo, kuriame vieni laimi, o kiti pralaimi, dalis, bet tai yra ir aiškūs vykstančių ginklavimosi varžybų ženklai; mano, kad žingsniai link tolesnio militarizavimo, kurį planuoja Prancūzijos, JAV ir NATO sprendimų priėmėjai, pakenks tvirtai sankcijomis ir derybomis grindžiamai Europos Sąjungos civilinei pozicijai ir ją labai susilpnins; be to, pabrėžia, kad vykdomas ginklų eksportas akivaizdžiai neatitinka ES bendrųjų pozicijų ir atitinkamų ekonominių sankcijų;
12. primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą Ukrainos krizės ir ypač Rusijos vyriausybės elgesio atžvilgiu taikyti nuoseklesnę ir tvirtesnę strategiją; teigiamai vertina Europos Sąjungos sprendimą išplėsti tikslines sankcijas, įskaitant kelionių apribojimus ir turto įšaldymą, skirtas asmenims, atsakingiems už netolerancijos ir neapykantos veiksmus, be kita ko, raginimus kariauti, arba už veiksmus, kuriais galėtų būti daroma žala arba keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, tačiau apgailestauja dėl sprendimo nepradėti taikyti trečiojo etapo sankcijų, nepaisant aštrėjančios krizės; primygtinai ragina užbaigti trečiojo etapo sankcijas, įskaitant ginklų embargą;
13. primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas pradėti atvirą, skaidrų ir įtraukų dialogą; šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į besitęsiantį konfliktą, ragina jas nedelsti vykdyti būtinas ir laukiamas reformas konstituciniu, politiniu ir ekonominiu lygmenimis; šiuo požiūriu laikosi nuomonės, kad konstitucinė Ukrainos reforma turėtų būti plačiu mastu išsamiai svarstoma tema, dalyvaujant visoms Ukrainos visuomenės grupėms, ir galiausiai šiuo klausimu turėtų būti surengtas referendumas;
14. palankiai vertina tai, kad, nepaisant karo veiksmų šalies rytinėje dalyje ir laikantis tarptautinių demokratinių įsipareigojimų, rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai; atkreipia dėmesį į apskritai teigiamą ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėjimo misijos vertinimą, kuriame pabrėžiamas pagerėjimas, palyginti su ankstesnėmis konsultacijomis, ir ragina Ukrainos valdžios institucijas spręsti visus likusius klausimus, nurodytus pirminiuose duomenyse ir išvadose;
15. remia Prezidento P. Porošenkos ketinimą pirmalaikius parlamento rinkimus surengti rudenį;
16. pabrėžia, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas yra pagrindinis žingsnis siekiant stiprinti abiejų šalių santykius ir įtraukti Ukrainą į Europos integracijos procesą; laukia, kada bus priimtos susitarimo įgyvendinimo gairės ir ragina Komisiją padidinti techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų užtikrintas sėkmingas jo įgyvendinimas; šiuo požiūriu pakartoja savo nuomonę, kad šis susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jei ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, taip pat žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principo laikymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad asociacijos susitarimas bei išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas su Europos Sąjunga nėra susijęs su stojimu į NATO;
17. palankiai vertina pirmąjį 2014 m. liepos 8 d. Briuselyje surengtą aukšto lygio susitikimą dėl Ukrainos, kuriame dalyvavo ES ir jos valstybių narių, Ukrainos, kitų valstybių donorių, tarptautinių organizacijų, tarptautinių finansų įstaigų ir pilietinės visuomenės atstovai ir kuriame buvo siekiama koordinuoti šaliai teikiamą tarptautinę paramą; pabrėžia tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo remti Ukrainos ekonominį ir politinį stabilizavimą ir reformas svarbą, ypač atsižvelgiant į Ukrainos politinę asociaciją su ES ir ekonominę integraciją į ES, taip pat parengiant patikimą neatidėliotiną nuo konflikto nukentėjusių regionų rekonstrukcijos ir vystymo planą ir teikiant humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir perkeltiems asmenims;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. liepos 11 d. surengtas pirmasis trišalis ES, Rusijos Federacijos ir Ukrainos susitikimas asociacijos susitarimo įgyvendinimo ir su tuo susijusio galimo poveikio ir padarinių Rusijai klausimais; yra įsitikinęs, kad ES neturėtų Rusijai leisti pakenkti šiam asociacijos susitarimui ar asociacijos susitarimams su Gruzija ir Moldova, juos vetuoti ar susilpninti; pabrėžia, kad ES ir Rusija praeityje išvystė tvirtus ekonominius santykius, tačiau taip pat pabrėžia, kad tik vėl laikydamasi tarptautinės teisės Rusija sukurs sąlygas būsimam geram bendradarbiavimui ir santykiams;
19. primygtinai ragina Ukrainos vyriausybę visiškai įgyvendinti plataus užmojo skaidrias ir išsamias struktūrines reformas, kurias įgyvendinant prioritetas būtų teikiamas teisinės valstybės stiprinimui, korupcijos panaikinimui priimant ir įgyvendinant reikiamus teisės aktus, suderintos ir veikiančios valdymo sistemos, grindžiamos valdžių padalijimu ir atitinkančios Europos standartus, sukūrimui, esminės teismų sistemos ir rinkimų įstatymo reformos vykdymui ir nediskriminavimo teisės aktų suderinimui su ES standartais, ypač atsižvelgiant į būsimą darbo kodekso reformą; be to, mano, kad itin svarbu pradėti laipsnišką procesą siekiant decentralizuoti centrinę valdžią ir dalį jos įgaliojimų perduoti regionų ir savivaldos administracijai, nesutrikdant šalies įgaliojimų pusiausvyros ir veiksmingo valstybės veikimo; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos sprendimą sukurti Paramos Ukrainai grupę, kuri imtųsi veiksmų Europos reformų darbotvarkės įgyvendinimo srityje;
20. palankiai vertina Tarybos planą pradėti BSGP civilinės saugumo sektoriaus reformos misiją; pabrėžia, kad reikia iš esmės reformuoti policijos ir teisingumo sektorių ir didinti skaidrumą, atskaitomybę ir policijos demokratinę ir parlamentinę kontrolę;
21. pažymi, kad ES, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ėmėsi nedaug priemonių ir dėl didelės ES priklausomybės nuo Rusijos Federacijos energijos tiekimo požiūriu; šiuo atžvilgiu mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti ES priklausomybę nuo Maskvos ir kitų autoritarinių režimų, atsižvelgti į galimybę taikyti visišką boikotą ir tuo pačiu numatyti konkrečias alternatyvas siekiant padėti toms valstybėms narėms, kurių vienintelis energijos tiekimo šaltinis šiuo metu yra Rusija; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant visiškai įgyvendinti Trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir remti efektyvaus energijos vartojimo projektus, kadangi dėl to nereikėtų papildomų dujotiekio pajėgumų, pavyzdžiui, dujotiekio „Pietų srautas“, ir taip pat veiksmingai įvairinti energijos šaltinius vystant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų viešosios bendrovės nedalyvautų bendrai su Rusijos bendrovėmis vykdomuose projektuose, dėl kurių didinamas Europos Sąjungos pažeidžiamumas ir kuriais siekiama izoliuoti Ukrainą, pavyzdžiui, projekte „Pietų srautas“; šiuo požiūriu taip pat ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti privalomus nacionalinius tikslus dėl atsinaujinančiosios energijos vartojimo ir energijos vartojimo efektyvumo, kuriuos reikėtų pasiekti iki 2030 m., nes tai padėtų sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo;
22. palankiai vertina Bulgarijos vyriausybės sprendimą sustabdyti projekto „Pietų srautas“ darbus; tačiau yra giliai susirūpinęs dėl neseniai Austrijos vyriausybės priimto sprendimo tęsti investicijas į projektą „Pietų srautas“, taip pat dėl Vengrijos vyriausybės sprendimo pasirašyti su Rusija susitarimą dėl branduolinės energijos; yra įsitikinęs, jog tai, kad Prezidentas V. Putinas neseniai lankėsi Vienoje ir bendrovės OMV bei „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl „Pietų srauto“, reiškia didelį žingsnį atgal siekiant turėti nuoseklų Europos požiūrį į krizę Ukrainoje ir, visų pirma, Europos energetinio saugumo politiką;
23. teigiamai vertina pradines priemones, kurias patvirtino Komisija siekdama sudaryti sąlygas Ukrainai įveikti energetikos krizę tuo atveju, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą į šią šalį, ir primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją padėti Kijevui išspręsti ilgalaikį jo ir Maskvos ginčą dėl dujų ir remti Kijevą;
24. atkreipia dėmesį į dramatišką šalies socialinę padėtį; ragina Ukrainos vyriausybę visiškai atskleisti susitarimo su TVF sąlygas ir ragina nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama švelninti esamą padėtį, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamiausias gyventojų grupes; laikosi nuomonės, kad dėl TVF sąlygų šalyje gali atsirasti daugiau įtampos ir greitai mažėti atlyginimai bei darbo vietos viešojo administravimo institucijose, o tai galėtų lemti šalutinį poveikį – didesnę korupciją; atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainoje didėja infekcinių ligų rizika, kadangi šiuo metu šalis susiduria su didele vakcinos trūkumo problema dėl to, kad vėluoja valstybės viešųjų pirkimų procesas ir padidėjo kainos krentant vietinės valiutos kursui;
25. ragina atlikti nepriklausomą ir nešališką 2014 m. gegužės 2 d. mirtinų įvykių Odesoje tyrimą, taip pat ištirti visus kitus nusikaltimus žmoniškumui, kurie buvo įvykdyti nuo 2013 m. lapkričio mėn., įtraukiant pakankamai tarptautinių atstovų ir prižiūrint Europos Tarybai, ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; yra įsitikinęs, kad tik veiksmingas šių nusikaltimų tyrimas padės Ukrainos visuomenei ir nukentėjusiųjų šeimoms bei draugams atgauti pasitikėjimą institucijomis;
26. palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė Ukrainos pažangos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ketvirtąją ataskaitą ir Tarybos sprendimą pereiti prie antrojo etapo; primygtinai reikalauja greitai užbaigti įgyvendinti ES ir Ukrainos bevizį režimą – tai būtų konkretus būdas atsiliepti į Maidano aikštėje demonstracijose dalyvavusių žmonių europinį siekį; tuo tarpu pakartoja savo raginimą nedelsiant pradėti taikyti laikiną labai paprastą ir nebrangią vizų išdavimo tvarką;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai, ESBO ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.