Plenarinio posėdžio dokumentas
15.7.2014 B8‑0057/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Ukrainoje
( 2014/2717(RSP) )
Johannes Cornelis van Baalen, Guy Verhofstadt, Petras Auštrevičius, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Marielle de Sarnez, Marietje Schaake, Louis Michel, Alexander Graf Lambsdorff, Fernando Maura Barandiarán, Jean-Marie Cavada, Antanas Guoga, Charles Goerens, Nathalie Griesbeck, Gerben-Jan Gerbrandy
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje
( 2014/2717(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, dėl Rytų partnerystės ir dėl Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje[1], 2014 kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą[2] ir 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo[3],
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 25 d. Ukrainoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatus ir pirmines ESBO stebėjimo misijos išvadas, kuriose nurodyta, kad rinkimai buvo gerai organizuoti, pasižymėjo dideliu rinkėjų aktyvumu ir neabejotinu valdžios institucijų pasiryžimu didžiojoje šalies dalyje surengti tikrus rinkimus iš esmės laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir gerbiant pagrindines laisves, nepaisant neramumų rytinėje Ukrainos dalyje,
– atsižvelgdamas į Prezidento P. Porošenkos iniciatyvas ir veiksmus, kurių jis ėmėsi pagal savo 14-os punktų taikos planą, siekdamas atkurti taiką ir tvarką visoje Ukrainoje,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. gegužės 27 d. buvo pasirašytos paskutiniosios ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ir išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo dalys,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas ir į 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Ukrainos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos ir neteisėtos aneksijos bei Rusijos remiamų besitęsiančių neramumų ir smurto kyla didelė grėsmė Ukrainos vienybei, taip pat kadangi tai žmogiškoji tragedija turint omenyje aukas ir susijusius asmenis ir didelė saugumo krizė visam Europos žemynui;
B. kadangi Rusijos įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija yra tarptautinės teisės ir Rusijos tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą, Europos Tarybos statutą ir 1994 m. Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, taip pat dvišalių įsipareigojimų pagal 1997 m. dvišalę draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį, pažeidimas;
C. kadangi Europos Sąjunga kartu su didžiąja dauguma tarptautinės bendruomenės nepripažino ir nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos, kurią Rusija įvykdė naudodamasi karinėmis priemonėmis;
D. kadangi separatistų keliami neramumai ir vykdomi smurtiniai veiksmai rytinėse Ukrainos dalyse, visų pirma Luhansko, Donecko ir Charkovo regionuose, iš dalies paaiškinami Ukrainos vidaus susiskaldymu, tačiau jie taip pat kurstomi iš išorės laikantis apgalvotos Rusijos strategijos kenkti Ukrainos vyriausybės autoritetui, tiesiogiai ir netiesiogiai skatinti ir remti separatistus, be kita ko, naudojant aštrią retoriką, skelbiant priešiškus pareiškimus ir teikiant tikrovės neatitinkančius žinių pranešimus;
E. kadangi neseniai atnaujintos tiesioginės Ukrainos vyriausybės ir Rusijos vadovų derybos teikia vilies, kad gali būti rastas diplomatinis sprendimas siekiant nutraukti besitęsiantį smurtą ir užkirsti kelią konflikto eskalacijai, dėl kurios skaudžių pasekmių patirtų ne tik Ukraina, bet ir Europos Sąjunga bei Rusijos Federacija;
F. kadangi separatistai neparėmė Ukrainos vyriausybės vienašališkai paskelbtų paliaubų;
1. pakartoja, kad griežtai smerkia Rusijos įsiveržimą į Krymą ir jo aneksavimą, kad šiais veiksmais akivaizdžiai pažeidžiamos JT Chartijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamojo akto, Europos Tarybos statuto, 1994 m. Budapešto memorandumo dėl saugumo garantijų, 1997 m. dvišalės draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties ir 1997 m. susitarimo dėl Ukrainos teritorijoje dislokuoto Juodosios jūros laivyno statuso ir dislokavimo sąlygų nuostatos; laikosi nuomonės, kad Rusija savo veiksmais kelia grėsmę saugumui ir stabilumui visame Europos žemyne;
2. palankiai vertina Prezidento P. Porošenkos pateiktą 14-os punktų taikos planą ir jo pristatytą labiau decentralizuoto Ukrainos valdymo viziją siekiant panaikinti šalies vidaus susiskaldymą ir nutraukti smurtinius separatistų veiksmus rytinėje Ukrainos dalyje;
3. pažymi, kad Ukrainos karinės ir saugumo pajėgos pastaruoju metu padarė pažangą siekdamos atkurti teisėtvarką kai kuriuose pagrindiniuose Rytų Ukrainos miestuose; labai apgailestauja dėl žuvusiųjų vykdant veiksmus, tačiau pabrėžia, kad Ukrainos valdžios institucijos pagal įstatymus turi visapusiškas teises ir įpareigojimus veikti; ragina visas konflikto šalis imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai;
4. tvirtai remia visaverčių derybų tarp visų konflikto šalių atnaujinimą; šios derybos turėtų būti grindžiamos Prezidento pateiktu taikos planu ir per jas turėtų būti siekiama paliaubų susitarimo, kurio visapusiškai laikytųsi visos šalys; palankiai vertina aktyvų Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų dalyvavimą pastaruoju metu dedant diplomatines pastangas, kad būtų rastas sprendimas, ir tuo pat metu apgailestauja dėl to, jog pasigendama ES vyriausiosios įgaliotinės dalyvavimo;
5. taip pat palankiai vertina Rusijos Prezidento deklaraciją, kuria iš esmės pritariama taikos planui, ir Federacijos Tarybos sprendimą atšaukti leidimą naudoti Rusijos karines pajėgas karinei intervencijai į Ukrainą; tikisi, kad priėmus šį sprendimą Rusija imsis tolesnių priemonių siekdama nutraukti konflikto eskalaciją, visų pirma nedelsiant sustabdydama neteisėtų kovotojų, ginklų ir įrangos srautą per Ukrainos sieną ir aktyviai panaudodama savo įtaką Rytų Ukrainoje veikiančioms neteisėtoms ginkluotoms grupuotėms, kad jos būtų paskatintos nebevykdyti smurtinių veiksmų ir nusiginkluoti; tikisi, kad nedelsiant bus pasiekta akivaizdi pažanga vykdant keturis Europos Vadovų Tarybos 2014 m. birželio 27 d. išvadose nurodytus veiksmus;
6. tikisi, kad Aukščiausioji Rada skubiai patvirtins Prezidento taikos plane numatytus konstitucinius pakeitimus, visų pirma susijusius su vietos valdymo stiprinimu ir nauju įstatymu dėl kalbų vartojimo; pabrėžia, kad naujas įstatymas dėl kalbų vartojimo turėtų būti priimtas laikantis aukščiausių tarptautinių ir Europos standartų;
7. primygtinai ragina Ukrainos vyriausybę laikytis savo pažado ir vykdant būsimą darbo kodekso reformą aiškiai uždrausti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos;
8. apgailestauja dėl delsimo dislokuoti Ukrainoje BSGP policijos ir teisėtvarkos misiją, kurios dislokacija iš pradžių buvo pasiūlyta balandžio mėn. ir dėl kurios buvo toliau diskutuojama per 2014 m. birželio 23 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimą; tikisi, kad ši misija galės būti be tolesnio delsimo dislokuota vasaros metu;
9. reikalauja paleisti visus separatistų neteisėtai sulaikytus asmenis ir pabrėžia, kad ESBO specialiajai stebėjimo misijai turi būti suteiktos neribotos galimybės vykti į visas Ukrainos teritorijos dalis, kad ši misija galėtų prisidėti siekiant paliaubų ir politinio šio konflikto sprendimo;
10. pabrėžia, kad visos konflikto šalys turi vengti tokių pareiškimų ir tokios retorikos, dėl kurių konfliktas gali dar labiau paaštrėti; pabrėžia, kad problemos, su kuriomis susiduriama Ukrainoje, negali būti išspręstos vien karinėmis priemonėmis;
11. su pasitenkinimu pažymi, kad 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė esanti pasirengusi „bet kuriuo metu surengti naują susitikimą dėl tolesnių reikšmingų ribojamųjų priemonių“, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu neįmanoma palaikyti tokių kaip anksčiau ES ir Rusijos santykių; tikisi, kad tuo atveju, jei prireiktų, ir tada, kai prireiktų, Taryba išplės sankcijų taikymo sritį ir mastą ir pratęs jau nustatytų sankcijų taikymo laikotarpį; susirūpinęs pažymi, kad Tarybai pirmininkaujančios Italijos programoje apie Rusiją kalbama tik kaip apie „strateginę partnerę“ ir neužsimenama apie dabartinę ES ir Rusijos santykių krizę;
12. visapusiškai pritaria tam, kad Ukrainai būtų išmokėta 750 mln. EUR dydžio ES parama, ir tvirtai remia pastangas per 2014 m. liepos 8 d. paramos teikėjų aukšto lygio koordinavimo posėdį Briuselyje užtikrinti tolesnę finansinę paramą;
13. primena Ukrainos vyriausybei ir visoms šios šalies politinėms partijoms bei veikėjams, kad būtina skubiai įgyvendinti ekonomines ir politines vidaus reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad vidaus reformos neturėtų būti inicijuojamos vien tik atsižvelgiant į išorės paramos teikėjų spaudimą, bet turėtų būti grindžiamos tvirta visuomenės parama ir jas vykdant turėtų būti siekiama modernizuoti šalį ir taip kurti tvarias ekonomines ir socialines galimybes;
14. palankiai vertina sprendimą uždrausti importuoti prekes iš Krymo ir Sevastopolio, kurioms nėra išduotas Ukrainos sertifikatas, ir ragina kitas šalis pradėti taikyti panašaus pobūdžio priemones;
15. ragina Komisiją ir toliau stengtis tarpininkauti, kad būtų pasiektas bendrovės „Gazprom“ ir Ukrainos vyriausybės susitarimas dujų kainos klausimu; pabrėžia, jog tai, kad energijos ištekliais naudojamasi kaip užsienio politikos priemone, kenkia ilgalaikiam pasitikėjimui Rusija, kaip patikima ES prekybos partnere, ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama tolesnėms priemonėms, kuriomis būtų siekiama mažinti ES priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų;
16. pabrėžia tai, kad reikia tinkamai išsiaiškinti susirūpinimą Rusijai keliančius klausimus, susijusius su ES asociacijos su Ukraina ir kitomis Rytų šalimis partnerėmis procesu, kad būtų išsklaidyti nepagrįsti nuogąstavimai dėl naujo geopolitinio Europos žemyno padalijimo; pabrėžia, kad kiekviena šalis gali pati rinktis savo politinį kelią, bet ES, bendraudama su Rytų šalimis partnerėmis, siekia skleisti gerovę ir didinti politinį stabilumą, o dėl to pati Rusijos Federacija galiausiai gaus naudos;
17. ragina valstybes nares skubiai pradėti asociacijos susitarimo su Ukraina ratifikavimo procesą ir pabrėžia visapusiško šio susitarimo įgyvendinimo svarbą;
18. ragina būsimos sudėties Komisiją didžiausią pirmenybę teikti būtinybei išsamiai persvarstyti kaimynystės politiką, visų pirma akcentuojant tai, kad turi būti siekiama konkrečių ir akivaizdžių rezultatų prekybos, žmonių tarpusavio ryšių skatinimo bei politinio stabilumo srityse;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, laikinajam Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.