Plenarinio posėdžio dokumentas
16.9.2014 B8‑0128/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės
( 2014/2841(RSP) )
Johannes Cornelis van Baalen, Petras Auštrevičius, Antanas Guoga, Kaja Kallas, Andrus Ansip, Pavel Telička, Nathalie Griesbeck, Juan Carlos Girauta Vidal, Ramon Tremosa i Balcells, Marielle de Sarnez, Marietje Schaake, Ivan Jakovčić, Gérard Deprez, Fredrick Federley, Louis Michel
ALDE frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės
( 2014/2841(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, Rytų partnerystės ir Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje[1], 2014 kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą[2], 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo[3], ir į 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl Ukrainos[4],
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo[5],
– atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. gegužės 27 d. pasirašytos paskutinės ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ir išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo dalys, ir į tai, kad tą savaitę joms pritarė Europos Parlamentas ir Aukščiausioji Rada,
– atsižvelgdamas į tolesnę Krymo okupaciją, į tai, kad Rytų Ukrainoje vyksta rimtos kovos, taip pat į įtikimą ir neginčijamą tiesioginio Rusijos karinių pajėgų dalyvavimo šiose kovose įrodymą,
– atsižvelgdamas į tai, kad liepos 17 d. numuštas Malaizijos oro linijų lėktuvas, skridęs maršrutu MH17, – tai parodė, kad konfliktas Rytų Ukrainoje išties kelia grėsmę bendram Europos saugumui ir negali būti laikomas tik regioniniu konfliktu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 29 d. įvykusio ES užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir rugsėjo 5 d. sprendimą dėl papildomų sankcijų Rusijos Federacijai,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ginkluoto konflikto rytinėje Ukrainos dalyje aukomis tapo per 2 600 kariškių ir civilių gyventojų, dar daugiau buvo sužeista ir šimtai tūkstančių turėjo palikti savo namus arba patirti nesaugumą dėl mėnesius trukusių kovų; kadangi ekonominiai konflikto nuostoliai, įskaitant rytinių regionų atstatymo kainą, kelia didelį susirūpinimą dėl Ukrainos socialinio ir ekonominio vystymosi;
B. kadangi kariaujant šio konflikto išspręsti neįmanoma; kadangi kalbame apie vidaus socialinę ir politinę problemą, virtusią karine agresija, todėl sprendimas turi būti pagrįstas politiniu dialogu ir Ukrainos vidiniu susitarimu, vadovaujantis Prezidento P. Porošenkos pateiktu taikos planu, apimti daugiau vietos ir regioninės valdžios atstovų ir pagal jį turi būti užtikrinama visapusiška pagarba Ukrainos suverenumui, teritoriniam vientisumui, vienybei ir nepriklausomybei;
C. kadangi iki šiol daugeliu atžvilgiu paisyta susitarimo dėl ugnies nutraukimo, kuris rugsėjo 5 d. pasirašytas Minske, ir pagal jį siūloma galimybė nutraukti smurtą ir pradėti dirbti siekiant rasti politinį konflikto sprendimą;
D. kadangi per išankstinių parlamento rinkimų, kuriuos planuojama rengti spalio 26 d., kampaniją ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas siekiui rasti konstruktyvius ir apibrėžtus Ukrainos vienybės išsaugojimo būdus, kartu parengiant pagrindą visapusiškai Ukrainos valdymo būdo reformai, kuri būtų grindžiama veiksminga decentralizacija šalyje, įgyvendinti;
E. kadangi Europos Sąjunga įsipareigojusi toliau gilinti ir plėtoti santykius su Rusija ir kadangi Europos Sąjungą ir Rusiją jau sieja gilūs visapusiški santykiai, visų pirma energetikos, ekonomikos ir verslo sektoriuose, ir pasaulio ekonomikos kontekste jos yra tapusios neatskiriamos ir viena nuo kitos priklausomos;
F. kadangi dabartinė krizė ir rimtą susirūpinimą dėl vidaus pokyčių Rusijos Federacijoje keliantys klausimai, susiję su pagarba demokratiniams principams ir pagrindinėms teisėms bei teisinės valstybės principui, tarptautinėms sutartims ir įsipareigojimams, reiškia, kad ES ir Rusijos santykiai nebegali būti plėtojami kaip buvo įprasta, nes šis konfliktas yra didžiausias iššūkis Europos saugumui per pokario erą ir dėl to visos ES valstybės narės turi laikytis vieningos ir tvirtos pozicijos;
G. kadangi Europos Sąjunga toliau smerkia neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją ir jos nepripažins;
1. reiškia užuojautą dėl kovų rytinėje Ukrainos dalyje aukų – civilių ir karių – įskaitant didelį civilių aukų skaičių numušus Malaizijos oro linijų lėktyvą, skridusį maršrutu MH17, taip pat solidarizuojasi su daugybe visoje Ukrainoje perkeltų asmenų ir pabėgėliais, kuriems teko palikti šalį;
2. pakartoja, kad smerkia Rusijos karinį ir bet kokį kitą brovimąsi į Ukrainos teritoriją, tvirtą politinę paramą, kurią Rusijos vadovybė teikia vadinamųjų separatistų pajėgoms, ir karinę paramą, kurią šiems separatistams teikia Rusijos saugumo pajėgos; pabrėžia, kad šie Rusijos vadovybės veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei, bet ir visam Europos žemynui;
3. ragina Rusijos Federaciją ir bet kurį kitą subjektą, kuriam Ukraina nėra davusi leidimo, nedelsiant atitraukti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, sumažinti šalia sienos Ukraina dislokuotas pajėgas ir kuo greičiau pradėti visapusišką visų savo pajėgų išvedimą;
4. visapusiškai remia Minske rugsėjo 5 d. pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir ragina visas šalis paisyti šio susitarimo ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar žingsnių, dėl kurių šiam susitarimui kiltų grėsmė; pabrėžia, kad smurto nutraukimas yra tik politinio proceso siekiant išspręsti konfliktą pradžia;
5. ragina Rusiją imtis skubių priemonių savo sienai su Ukraina kontroliuoti, sustabdyti bet kokį veržimąsi ir neteisėtų kovotojų, ginklų bei įrangos judėjimą, siekiant visiškai sustabdyti bet kokį tolesnį skverbimąsi į Ukrainos teritoriją; pabrėžia, kad tol, kol Rusija lieka Krymą okupavusia jėga, Rusijos Federacija turi užtikrinti visapusišką visų Krymo mažumų apsaugą;
6. ragina Rusijos vadovybę panaudoti įtaką, kurią ji daro rytų ukrainiečiams ir užsieniečiams, ir įtikinti juos sudėti ginklus bei įsitraukti į politinį konflikto sprendimą; tvirtai tiki, kad šis konfliktas gali būti išspręstas tik derybų būdu; ragina abi šalis nutraukti agresyvią retoriką taikos ir susitaikymo vardan;
7. pabrėžia, kad bet koks politinis konflikto sprendimas turi būti priimtas visapusiškai gerbiant Ukarinos suverenumą, teritorinį vientisumą, vienybę ir nepriklausomybę; pabrėžia, kad atliekant darbą, susijusį su labiau decentralizuoto valdymo Ukrainoje užtikrinimu, ES ir Europos Taryba turėtų būti pasirengusios pasiūlyti pagalbą ir ekspertines žinias; pabrėžia, kad separatistai jokiomis aplinkybėmis neturėtų turėti galimybės vetuoti Ukrainos užsienio politikos pasirinkčių;
8. ragina išlaisvinti visus Ukrainoje neteisėtai sulaikytus ir, kaip įtariama, į Rusiją perkeltus asmenis – tai būtų svarbi priemonė pasitikėjimui skatinti; pirmiausia atkreipia dėmesį į ukrainietės savanorės Nadeždos Savčenko, kurią separatistai paėmė į nelaisvę birželį, vėliau perkėlė į Rusiją ir tebekalina, atvejį;
9. ragina Tarybą ir valstybes nares nesvarstyti galimybės atšaukti jokių sankcijų anksčiau nei bus įvertinta aiški taikos proceso Ukrainoje pažanga ir likti pasirengusioms paskelbti papildomas sankcijas Rusijai už bet kokius jos veiksmus, kuriais būtų siekiama pakenkti susitarimo dėl ugnies nutraukimo laikymuisi ar toliau eskaluoti įtampą Ukrainoje; teigiamai vertina rugsėjo 12 d. įsigaliojusias naujas sankcijas, nukreiptas prieš konkrečius Rusijos asmenis ir bendroves;
10. pabrėžia, kad šiuo metu blogėjantys ES ir Rusijos santykiai – ilgo proceso ir Rusijos vidaus ir užsienio politikos pasirinkčių rezultatas;
11. pabrėžia, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas ir vystymasis Rusijoje priklauso nuo to, ar iškils tikra demokratija, ir pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykių vystymasis ateityje priklausys nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą pagrindinėms teisėms Rusijoje; pakartoja, kad Europos Sąjunga lieka įsipareigojusi palaikyti gerus santykius ir konstruktyviai bendradarbiauti su Rusija, tačiau šalis turi vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos yra prisiėmusi kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos, taip pat Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė;
12. panašiai apgailestauja, kad Rusijos vadovybė ES Rytų partnerystę laiko grėsme savo politiniams ir ekonominiams interesams; pabrėžia, kad, priešingai, išaugus prekybai ir ekonominei veiklai Rusija išloš, o stabili ir prognozuojama kaimynystė susitiprins Rusijos saugumą; pažymi, kad juodai baltas istorinio ir politinio pasaulio vaizdavimas, kurio primygtinai laikosi Kremlius ir oficialioji valstybinė žiniasklaida, meta rimtą iššūkį ne tik Rusijos kaimynėms, bet ir jos vidaus stabilumui bei politiniam ir ekonominiam vystymuisi;
13. teigiamai vertina Prancūzijos vyriausybės sprendimą sustabdyti laivo „Mistral“, skirto sraigtasparniams gabenti, pristatymą ir ragina visas valstybes nares laikytis panašios linijos vykdant eksportą tais atvejais, kai jam netaikomi ES sprendimai dėl sankcijų, ypač kai tai susiję su ginklais ir dvejopo naudojimo medžiagomis;
14. ragina Komisiją atidžiai stebėti vadinamųjų Rusijos atsakomųjų sankcijų poveikį ir skubiai imtis priemonių nuo Rusijos prekybos apribojimų nukentėjusiems gamintojams paremti;
15. pabrėžia, kad ES turėtų imtis neatidėliotinų priemonių savo nepriklausomumui nuo Rusijos iškastinio kuro, pirmiausia nuo anglių ir dujų bei urano, mažinti; mano, kad sukūrus Europos energetikos sąjungą turėtų būti užtikrinta enrgetinė nepriklausomybė nuo Rusijos;
16. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skubiai parengti visapusišką plataus užmojo finansinės paramos ir pagalbos paketą Ukrainai, pirmiausia Rytų Ukrainos žmonėms, kad būtų paremtas darbas siekiant politinio sprendimo ir nacionalinio susitaikymo; taip pat ragina Komisiją imtis visų veiksmų, kad būtų užtikrintas sklandus ir greitas asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimas – esminė priemonė ES ir Ukrainos santykiams kiekvienu numatytu aspektu plėtoti; atkreipia dėmesį į rugsėjo 12 d. sprendimą vieniems metams atidėti išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimą ir toliau taikyti ES lengvatinį prekybos režimą Ukrainai;
17. tikisi, kad per parlamento rinkimų, kuriuos ketinama rengti spalio 26 d., kampaniją bus dar labiau sutvirtintos pastangos, susijusios su plataus užmojo į ES orientuota reformų darbotvarke, siekiant sustiprinti teisinės valstybės principą, išnaikinti nebaudžiamumą ir korupciją bei užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pagrindinių teisių laikymąsi, pirmiausia kultūrinių, kalbinių, religinių ir etninių mažumų atžvilgiu;
18. pažymi, kad susitarimas dėl ugnies nutraukimo apima tam tikras nuostatas dėl asmenų, įsitraukusių į konfliktą rytinėje Ukrainos dalyje, tačiau neįmanomas joks panašus sprendimas dėl tokių karo nusikaltimų, kaip Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio maršrutu MH17, numušimas; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už lėktuvo numušimą, turi stoti prieš Ukrainos arba tarptautinį teisingumą;
19. pritaria bet kokioms priemonėms, kuriomis siekiama atkurti infrastruktūrą nuo karinių operacijų nukentėjusiuose Rytų Ukrainos regionuose; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau teikti humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms, kuriems ji reikalinga;
20. griežtai smerkia neteisėtą Estijos vidaus saugumo tarnybos pareigūno Estono Kohvero pagrobimą, kurį Estijos teritorijoje įvykdė Rusijos Federacijos Federalinė saugumo tarnyba (FST); ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti E. Kohverui galimybę nevaržomai ir reguliariai bendrauti su oficialiais Estijos atstovais, užtikrinti jo asmeninę gerovę ir saugumą būnant Rusijos teritorijoje ir nedelsiant išlaisvinti E. Kohverą bei sudaryti jam sąlygas saugiai grįžti į Estiją; pabrėžia, kad ES ir NATO solidarumas ypač būtinas Rusijos valdžios institucijoms mėginant E. Kohvero veiklą pateikti kaip NATO veiksmų prieš Rusiją dalį;
21. pritaria Europos aviacijos saugos agentūros pastangoms sukurti labiau koordinuotą skrydžių virš konfliktų zonų trajektorijų rizikos vertinimo modelį ir ragina agentūrą, Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant sukurti veiksmingą pasaulinio masto perspėjimo apie pavojų sistemą;
22. atkreipia dėmesį į Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų diplomatines pastangas siekiant išspręsti šį konfliktą; apgailestauja dėl akivaizdaus ES vyriausiosios įgaliotinės nedalyvavimo sprendžiant šį konfliktą ir pabrėžia, kad kilus krizei jos vaidmuo apima buvimą matomu viešu asmeniu ir aktyvų dalyvavimą ją sprendžiant;
23. ragina geriau koordinuoti ES politinę atsakomybę Rusijos atžvilgiu per šią naują Komisijos kadenciją: aiškų pagrindinį vaidmenį turi atlikti vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, o valstybės narės turi įsipareigoti laikytis vieningos pozicijos bendraudamos su Rusija; ragina būsimąją vyriausiąją įgaliotinę skubiai inicijuoti Europos saugumo strategijos peržiūrą atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir pasiūlyti būsimas priemones siekiant stiprinti bendros užsienio ir saugumo politikos veiksmingumą, taip pat ES pajėgumą veikti;
24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Europos Tarybai.