Plenarinio posėdžio dokumentas
16.9.2014 B8‑0136/2014
PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
dėl padėties Libijoje
( 2014/2844(RSP) )
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Valentinas Mazuronis
EFDD frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje
( 2014/2844(RSP) )
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, visų pirma į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos[1] ir 2011 m. rugsėjo 15 d. dėl padėties Libijoje[2],
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 14 d. Bernardino Leóno paskyrimą naujuoju Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu Libijoje,
– atsižvelgdamas į specialiųjų pasiuntinių Libijai 2014 m. liepos 26 d. EIVT bendrą pareiškimą;
– atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2014 m. rugpjūčio 14 ir 25 d. pareiškimus dėl padėties Libijoje,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos, įskaitant 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją (S/RES/2174 (2014)),
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvadas dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo tada, kai 2011 m. buvo nuverstas Muamaras Gaddafis, Europa nesugebėjo sukurti patikimos strategijos padėti Libijai pereiti prie demokratijos; kadangi dėl to, kad nebuvo strategijos ir vizijos, Libijoje kilo dabartinė politinė ir saugumo krizė;
B. kadangi 2014 m. gegužės 16 d. buvusiam generolui K. Haftarui ištikimos pajėgos prieš islamistų karines grupuotes Bengazyje pradėjo nepriklausomą plataus masto oro ir sausumos puolimą kodiniu pavadinimu operacija „Orumas“;
C. kadangi 2014 m. birželio 9 d. Libijos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Visuotinio Nacionalinio Kongreso sprendimas ministru pirmininku skirti Ahmedą Maiteeqą buvo nekonstitucinis; kadangi 2014 m. birželio 25 d. įvyko rinkimai į Atstovų Rūmus;
D. kadangi 2014 m. birželio 25 d. išrinkti Atstovų Rūmai pakeitė ankstesnįjį Visuotinį Nacionalinį Kongresą ir tapo teisėta Libijos atstovų institucija; kadangi saugumo sumetimais Atstovų Rūmai persikėlė į nedidelį Tobruko miestą rytuose;
E. kadangi islamistų ir Misratos karinės grupuotės pradėjo atsakomąją operaciją „Libijos aušra“ ir 2014 m. rugpjūčio 23 d. po beveik mėnesį trukusio mūšio iš Zintano karinių grupuočių perėmė Tripolio tarptautinį oro uostą; kadangi naujasis Libijos parlamentas, Atstovų Rūmai, paskelbė, kad oro uostą šiuo metu kontroliuojančios grupuotės yra teroristinės organizacijos;
F. kadangi 2014 m. rugpjūčio 24 d. nenustatytų pajėgų karo lėktuvai įvykdė atakas prieš taikinius Libijos sostinėje Tripolyje;
G. kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. vėl buvo sušauktas Visuotinis Nacionalinis Kongresas, kuris ministru pirmininku išrinko islamistų remiamą Omarą al-Hasi bei paragino jį sudaryti vyriausybę;
H. kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kaire buvo surengtas Libijos kaimyninių šalių susitikimas, kuriame Libijos ambasadorius Egipte paprašė suteikti užsienio paramą ir jos naftos telkinių, oro uostų ir kito valstybinio turto apsaugą;
I. kadangi neteisėto sienos kirtimo atvejų Libijoje skaičius pasiekė precedento neturintį lygį – 140 00 atvejų iki šiol 2014 m. kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras pranešė, kad nuo birželio mėn. bandydami pasiekti Europą žuvo 1 600 žmonių, o Italija nuo metų pradžios priėmė daugiau nei 80 000 migrantų;
1. Griežtai smerkia šalyje vykstantį smurtą, žudymus, prieš civilius gyventojus nukreiptą agresiją ir jų humanitarinį poveikį; dar kartą patvirtina, jog svarbu, kad asmenys, atsakingi už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, būtų traukiami atsakomybėn;
2. yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties blogėjimo Libijoje, smurto eskalavimo ir kovų poveikio civiliams gyventojams; mano, kad dabartinė padėtis gali pakenkti ne tik šios šalies, bet ir viso regiono stabilumui;
3. dar kartą patvirtina, jog svarbu, kad Libijos vyriausybė bendradarbiautų su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT); palankiai vertina 2014 m. liepos 25 d. TBT prokurorės pareiškimą, kuriame ji įspėja, kad jos biuras „nedvejodamas tirs ir persekios asmenis, vykdančius nusikaltimus, priklausančius šio teismo jurisdikcijai, nepriklausomai nuo šių asmenų oficialaus statuso ar priklausomybės kuriai nors šaliai“;
4. ragina visas šalis nedelsiant nutraukti ugnį; tuo tikslu tvirtai remia naujai paskirtojo Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir JT specialiojo pasiuntinio Libijoje Bernardino Leóno pastangas;
5. prieštarauja tam, kad Libijoje būtų kišamasi iš šalies, nes tai pagilins dabartinius nesutarimus ir pakenks Libijos perėjimui prie demokratijos; yra įsitikinęs, kad vienašališki karo veiksmai nėra tvarus krizės sprendimas, ir mano, kad bet koks kišimasis turi būti taikaus pobūdžio ir vykdomas pasitelkiant Jungtines Tautas;
6. yra labai susirūpinęs dėl sienų kontrolės trūkumo Libijoje ir pavojaus, kurį kelia prekyba ginklais ir jų kontrabanda regione, taip pat dėl nesaugių ginklų ir šaudmenų šalyje ir jų platinimo; šiuo požiūriu palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174, kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir jas įtraukiami žmonės, užsiimantys veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba remiantys tokius veiksmus; mano, kad šios nuostatos yra būtinas žingsnis link sėkmingo politinio pereinamojo proceso;
7. reiškia padėką kaimyninėms šalims už bendrai dedamas pastangas padedant Libijai įveikti krizę, taip pat už jų solidarumą sprendžiant perkeltųjų asmenų iš Libijos problemą; šiuo požiūriu palankiai vertina Egipto vaidmenį organizuojant 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kairo konferenciją; ragina visas šalis kaip įmanoma greičiau įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2175 nuostatas dėl ginklų ieškojimo ir sunaikinimo;
8. ragina tarptautines ir regionines suinteresuotąsias šalis toliau vykdyti konstruktyvius veiksmus padėti, kad nedelsiant būtų nutraukti susirėmimai; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę toliau visapusiškai remti Libijos institucijas ir joms padėti ir ragina ES sukurti naują išsamią strategiją padėti Libijai per pereinamąjį laikotarpį ir po jo ir labai padidinti savo humanitarinės pagalbos pastangas padedant gyventojams; ragina Afrikos Sąjungą ir Arabų Lygą panaudoti savo politinį poveikį, kad būtų užkertamas kelias trečiosioms šalims finansuoti bet kurią konflikto pusę;
9. ragina laikinąją vyriausybę ir išrinktuosius Atstovų Rūmus savo užduotis atlikti saikingai ir siekiant visos šalies interesų, skubiai suburti iš tiesų visai šalis apimančią vyriausybę ir visapusiškai imtis savo vaidmens kuriant dinamiką, kuri padėtų rasti visas šalis apimantį politinis sprendimą, kuris apimtų visus politinius veikėjus ir šalies mažumas;
10. ragina ES sukurti naują migracijos srautų iš Libijos ir Šiaurės Afrikos valdymo strategiją; mano, kad tokios strategijos pagrindas turėtų būti naštos pasidalijimas; ragina ES sukurti ir įgyvendinti teisines priemones, kad būtų suteikta galimybė patekti į ES, ir ragina ES remti didžiausią naštą patiriančias pietines valstybes nares, pvz., joms suteikiant tinkamo lygio finansavimą ir gal būt išplečiant FRONTEX veiklos įgaliojimus;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai ir Libijos Atstovų Rūmams.